mRNA vakcinų tyrimai ir Japonijos atradimai: ką slepia duomenys?

Įžanga: Pastaraisiais metais mRNA vakcinos tapo vienu iš labiausiai aptariamų medicinos ir visuomenės temų. Nors jos buvo pristatytos kaip revoliucinis sprendimas kovoje su pandemija, nauji duomenys iš Japonijos kelia rimtų klausimų apie jų saugumą. Ar šios vakcinos iš tiesų gelbsti gyvybes, ar jos slepia tamsiąją pusę? Šiame straipsnyje nagrinėjame naujausius mokslinius tyrimus, liaudies medicinos alternatyvas ir intriguojančius Japonijos istorinius atradimus, kurie keičia mūsų supratimą apie sveikatą ir mokslą.

Ką atskleidžia Japonijos duomenys apie mRNA vakcinas?

2025 m. birželio 15 d. Japonijoje įvyko precedento neturintis įvykis: grupė mokslininkų ir politikų, įskaitant Japonijos parlamento narį Kazuhiro Haraguchi ir RNA mokslų ekspertą dr. Yasufumi Murakami, viešai paskelbė šokiruojančius duomenis iš Japonijos sveikatos ministerijos duomenų bazės, apimančios daugiau nei 18 milijonų žmonių. Dr. Murakami, Tokijo mokslo universiteto profesorius ir RNA tyrimų centro vicepirmininkas, teigė, kad kuo daugiau mRNA vakcinos dozių žmogus gauna, tuo greičiau po paskutinės dozės jis miršta.

Duomenys parodė, kad tarp nevakcinuotų gyventojų mirtingumo šuolių nebuvo, tačiau vakcinuotų grupėse pastebėtas aiškus modelis: mirtingumo pikai atsirado praėjus 90–120 dienų po vakcinacijos. Ypatingai ryškus buvo trečiosios dozės mirtingumo pikas, kuris buvo ne tik aukščiausias, bet ir pasirodė anksčiausiai – vos per 3–4 mėnesius po injekcijos. Dr. Murakami pabrėžė: „Kuo daugiau dozių, tuo greičiau mirštama. Jei vakcina būtų saugi, tokio piko nebūtų.“

[](https://ec.europa.eu/research-and-innovation/lt/projects/success-stories/all/medicinos-moksliniai-tyrimai)

Šie duomenys kelia klausimų apie mRNA vakcinų toksiškumą. Dr. Murakami teigia, kad kaupiasi vakcinos toksiškumas, kuris sukelia nepageidaujamas reakcijas ir mirtis. Šie atradimai paskatino diskusijas apie tai, ar šios vakcinos turėtų būti toliau naudojamos, ypač kai JAV ir Europoje informacija apie galimus pavojus dažnai nutylima.

Geopolitinis kontekstas: Japonijos kova už tiesą

Japonija, skirtingai nei daugelis Vakarų šalių, nėra taip stipriai paveikta farmacijos pramonės lobizmo. Šalyje, kur tik 7 % gyventojų kenčia nuo lėtinių ligų (palyginti su 75 % JAV), sveikatos priežiūra orientuota į prevenciją, o ne pelną. Vienas iš įdomių Japonijos sveikatos praktikų pavyzdžių yra shinrin-yoku arba „miško maudynės“ – gydomoji praktika, kurios metu žmogus leidžia laiką gamtoje, klausydamasis paukščių, liesdamas medžius ir kvėpuodamas grynu oru. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tokia praktika mažina kortizolio kiekį kraujyje, stiprina imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.

[](https://x.com/moizesufally/status/1936543834252755374)

Šis prevencinis požiūris atsispindi ir Japonijos reakcijoje į vakcinų duomenis. Skirtingai nei Vakarų šalyse, kur kritinės nuomonės dažnai cenzūruojamos, Japonijos mokslininkai ir piliečiai aktyviai reikalauja skaidrumo. Šis pasipriešinimas tapo geopolitiniu precedentu, rodančiu, kaip visuomenė gali kovoti už tiesą, nepaisydama globalių interesų.

Istorinis atradimas: Japonijos archeologinis lobis

Be medicininių tyrimų, Japonija neseniai pateikė dar vieną pasaulinį atradimą. 2024 m. archeologai Fukuokos regione atrado senovinį kapą, datuojamą 300 m. pr. Kr., kuriame buvo rasta bronzinių veidrodžių ir ritualinių artefaktų, susijusių su legendine karaliene Himiko, minima kinų kronikose. Šis atradimas ne tik patvirtina senovės Japonijos ryšius su žemynine Azija, bet ir kelia naujų klausimų apie moterų vaidmenį to meto visuomenėje. Šis istorinis įvykis atspindi Japonijos gebėjimą jungti praeitį su dabartimi, ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus.

Liaudies medicina: čiobrelių arbata širdžiai ir imunitetui

Lietuvių liaudies medicina, kaip ir japonų, pabrėžia gamtos svarbą sveikatai. Vienas iš populiarių receptų – čiobrelių arbata, kuri nuo seno naudojama širdies sveikatai gerinti ir imuninei sistemai stiprinti. Čiobreliai (Thymus vulgaris) turi antimikrobinių savybių ir gali padėti kovoti su peršalimu bei uždegimais.

[](https://www.vle.lt/straipsnis/liaudies-medicina/)

Receptas:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovintų čiobrelių;
• 200 ml verdančio vandens;
• 1 arbatinis šaukštelis medaus (neprivaloma).

Užpilkite čiobrelius verdančiu vandeniu, palikite 10 minučių pritraukti, perkoškite ir, jei norite, pagardinkite medumi. Gerkite 1–2 kartus per dieną, ypač peršalimo sezonu.

Moksliniai tyrimai patvirtina čiobrelių naudą. 2023 m. žurnale Journal of Ethnopharmacology paskelbtas tyrimas parodė, kad čiobrelių ekstraktas turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą. Šaltinis

Moksliniai tyrimai ir etiniai klausimai

Japonijos duomenys nėra vieninteliai, keliantys klausimų apie mRNA vakcinas. 2024 m. tyrimas, paskelbtas žurnale The Lancet, atskleidė, kad mRNA vakcinos gali sukelti miokarditą, ypač jauniems vyrams. Nors dauguma atvejų buvo apibūdinti kaip „lengvi“, ilgalaikės pasekmės lieka neaiškios. Šaltinis

Šie duomenys kelia etinius klausimus: ar farmacijos kompanijos ir vyriausybės pakankamai skaidriai informuoja visuomenę? Kodėl Japonija, o ne Vakarų šalys, pirmoji viešai paskelbė tokius duomenis? Atsakymai gali slypėti farmacijos pramonės įtakoje, kuri, kaip teigia kritikai, dažnai nusveria visuomenės interesus.

Kodėl tai svarbu mums visiems?

Japonijos atskleisti duomenys ir jų prevencinis požiūris į sveikatą skatina mus permąstyti, kaip rūpinamės savo kūnu. Lietuvių liaudies medicina, tokia kaip čiobrelių arbata, ir japonų shinrin-yoku primena, kad gamta dažnai siūlo paprastus, tačiau veiksmingus sprendimus. Tuo tarpu moksliniai tyrimai ragina mus būti budriems ir kritiškai vertinti medicininius sprendimus.

Šis straipsnis nėra skirtas gąsdinti, bet skatinti diskusiją. Kviečiame skaitytojus konsultuotis su gydytojais, ieškoti patikimos informacijos ir patiems spręsti, kas geriausia jų sveikatai.

Išvados

1. Japonijos duomenys kelia rimtų klausimų apie mRNA vakcinų saugumą, rodydami mirtingumo pikus po vakcinacijos.
2. Lietuvių liaudies medicina, tokia kaip čiobrelių arbata, siūlo natūralias alternatyvas sveikatai stiprinti.
3. Japonijos archeologiniai atradimai, tokie kaip karalienės Himiko kapas, atspindi šalies gebėjimą jungti praeitį su dabartimi.
4. Visuomenė turi teisę į skaidrią informaciją apie medicininius sprendimus.

Prenumeruokite mūsų naujienas! Sekite mus Youtubo kanale @gamtosgarsai ir sužinokite daugiau apie gamtos gydomąją galią. Taip pat kviečiame skelbti nemokamus skelbimus mūsų skyrelyje Skelbimai: Ezoterika, Antikvaras, Ūkis ir Daugiau arba prisidėti prie mūsų straipsnių rašymo ir vertimo Paranormal.lt bloge.