Vokietijos slaptosios draugijos “Vril” paslaptys

(Paranormal) Remiantis neva iššifruotais laiškais apie nežemiškas civilizacijas iš Aldebarano sistemos, aiškėja, kad Aldebaranas - svarbiausias Jaučio žvaigždyno astronominis kūnas. Tai į mūsiškę panaši Saulės sistema, turinti neskaičiuojamai daug planetų, tačiau žinoma, kad dvi iš jų yra apgyvendintos (šios ir kitos žinios gautos iš mediumo Marijos Oršič laiškų 1922-1934 metais)...

Anot slaptosios draugijos “Vril” liudijimų, Aldebarano gyventojai savo saulę vadina Šumi (Sumi), o apgyvendintas planetas - Šumi-Er (Sumi-Er) ir Šumi-An (Sumi-An). Savo valstybę jie vadina Šumer, arba taip pat Šummi (Summi). Vardas, kuriuo Žemę aplankę aldebaraniečiai vadino patys save, kuris dantiraščiu perduodamas ir kaip Sumi, dabar suprantamas.

Šumerų molinės Hamurabio lentelės prasideda tokiais žodžiais (pažodinis vertimas): “Kai karališka valdžia leidosi iš dangaus...”

Visai ne dievai leidosi iš dangaus, o karališka valdžia - žmonių valdžia. Aiškų pėdsaką matome ir ankstyvųjų šumerų simbolyje, vaizduojančiame sparnuotąjį jautį, kuris dažnai pasirodo giminiškose šumerams kultūrose...

Vokiškame Isidos apreiškime iš XIII amžiaus, viename iš slaptųjų Juodojo Akmens valdovo dokumentų, apie tai kalbama gana aiškiai: “Iš jaučio galvos reiškiasi pagalba”, t.y. iš svarbiausio Jaučio žvaigždyno astronominio kūno, iš Aldebarano. Vėliau, Biblijoje, sparnuotasis jautis tapo “piktąja jėga”.

Sugrįžkime prie pamąstymų apie Šumerų-Aldebarano valstybę. Žiūrint grynai hipotetiškai, jei saulė Šumi (Albedaranas), prieš tapdama raudonuoju gigantu, turėjo tiek pat planetų, kiek yra mūsų Saulės sistemoje, tai planetų sistemą Aldebaraną galėjo sudaryti 8 planetos, dvi iš jų buvo apgyvendintos.

Šios dvi planetos pagal savo išsidėstymą panašios į Žemę ir sukasi vienoje orbitoje 2,5 mlrd km atstumu nuo saulės viena priešais kitą. Tarkime, kad natūralios orbitos Aldebarano planetų sistemoje atitinka orbitas mūsų Saulės sistemoje, tada aiškėja, kad Šumi-Er ir Šumi-An planetų išsidėstymas Aldebarano orbitoje “hantelių pozicijoje” buvo sukurtas dirbtinai.

Žinoma, tai gali pasirodyti neįmanoma, nes peržengia mūsų žinių ir technologijų ribas (nors kas būtų patikėjęs prieš šimtą metų, kad atsiras televizoriai). Dar daugiau - planetų judėjimas orbita 2,5 mlrd. km atstumu nuo Aldebarano yra sulėtėjęs, todėl 1 metai Aldebarano sistemoje prilygsta 80 metų Žemėje...

Remiantis mediumų laiškais, apie kuriuos buvo kalbama, Šumi-Aldebarano kultūra milijonais metų senesnė mūsų. Tiesa, nežinoma, apie kokius metus eina kalba: ar apie Albedarano kalendoriaus metus, o gal apie milijonus Žemės metų, kad būtų lengviau suprasti. Bet kokiu atveju, mokslo ir technikos procesas Žemės prasidėjo prieš 70-80 metų, o Šumi civilizacija pagal išsivystymą lenkia mus keliais milijonais metų - ir moksline technine, ir kultūrine prasme.

Anot jau minėtų mediumų laiškų, Šumi-Aldebarano gyventojai egzistuoja “labai ilgą laiką”, nuo rasių atsiskyrimo laikų. Valdančioji “šviesių dievažmogių” rasė (žinoma, šis terminas “dievažmogiai” truputį netinka, nors gali būti, kad būtent jis ir yra vienintelis teisingas) gyvena Šumi-Er planetoje. Šie dievažmogiai yra vienintelė valdančioji Aldebarano Imperijos kasta. Visos kitos rasės pripažintos “minimaliai gabiomis”, jos gyvena Šumi-An planetoje. Jos neturi jokių galimybių patekti į dievažmogių planetą.

“Minimaliai gabios rasės” atsirado sistemoje dėl neigiamų mutacijų, tuo metu kai Aldebaranas dar nebuvo raudonuoju gigantu, o stabilia šviesiai geltona F6 spektro klasės saule, kitaip tariant buvo kiek kitoks geltonas nykštukas negu mūsų Saulė. Taip lyginant su mūsų Saulės sistema, iki Šumi virstant raudonuoju gigantu, Aldebarano sistemoje galėjo būti 4-5 į Žemę panašios planetos, priklausomai nuo Aldebarano - geltono nykštuko (nuo 15 iki 650 mln.km Saulės atstumo) - spinduliavimo intensyvumo. Gali būti, kad pirmoji “aldebaranie-
čių” rasė, kuri vėliau buvo pavadinta “šviesiais dievažmogiais”, iš pradžių gyveno labiausiai nuo Saulės nutolusioje planetoje. Išsivysčius kosminei technikai, jie sugebėjo kolonizuoti kitas, arčiau saulės Šumi esančias 3-4 Aldebarano žvaigždyno planetas.

Per kelis milijonus metų kolonistai galėjo pamažu, priklausomai nuo klimato sąlygų, pasidalinti į skirtingas rases, galima spalvotas, kurios dar ir buvo ne taip aukštai išsivystę kaip “šviesieji dievažmogiai”. Ankstyvuosiuose kolonijų vystymo etapuose dažnai vykdavo karai, kartais tarpplanetiniai, naudojant branduolinius ar panašius ginklus, kurie darė pašalinį, galimai kryptingą mutageninį poveikį. Dėl karų dalis kolonijų nusileisdavo iki “pitekantropų” lygio, kurie buvo kažkuo panašūs į priešistorines gentis.

Pažymėtina, kad senovės rytų religiniai įrašai pasakoja apie Sintbrand - paskutinį karą, po kurio Žemė buvo labai nuniokota, o žmonės pasidarė panašūs į “siaubingas juodas bestijas”. Anot tos pačios informacijos, pasaulinį tvaną dirbtinai sukėlė išgyvenę “dievažmogiai”, kurie taip atsikratė “bestijų”, iki karo buvusių žmonėmis. Beje, kai kurios epo apie Gilgamešą vietos primena atominio karo pasekmes.

Šumerų molio lentelės

Kuo labiau “minimaliai gabūs” kolonistai maišėsi tarpusavyje, tuo labiau menko jų protiniai gebėjimai (tą patį matome, maišantis rasėms Amerikoje). Maždaug prieš 500 mln. metų pagal Žemės laiką saulė Šumi pradėjo plėstis, virsdama raudonuoju gigantu, kolonistai jau nebeturėjo tokių technologinių galimybių ir gebėjimų, kaip jų protėviai. Jie daugiau nebegebėjo pagaminti savo protėvių kosminės technikos pavyzdžių. “Dievažmogių” viršūnėlė, kuri nedalyvavo rasių maišymesi, buvo priversta imtis skubių priemonių, kad taip nenutiktų, atsižvelgdama ir į stiprų gyvenimo sąlygų pasikeitimą dėl to, kad Šumi pamažu darėsi raudonuoju gigantu. Degradavusių kolonijų gyventojams teko arba evakuotis į kitas Šumi sistemos planetas, arba apsigyventi tinkamoje kitos saulės sistemos planetoje.

Kai saulė Šumi tapo raudonuoju gigantu, beliko tik dvi tinkamos gyventi planetos - Šumi-Er ir Šumi-An. Ir buvo priimtas sprendimas kolonistus perkelti į Šumi-An planetą, o “šviesieji dievažmogiai” gyveno Šumi-Er planetoje. Ši planetų sistema yra vieninga valstybė, bet, siekiant išvengti pakartotinio rasių maišymosi, šias planetas atskyrė saulė Šumi, o jų gyventojai neturi tarpusavio kontaktų.

Kituose pranešimuose sakoma, kad Šummi valstybė nuo persikraustymo laikų kariauja su Capella ir Regus (Vežėjo ir Liūto žvaigždynai) sistemų valstybėmis. Greičiausiai ten gyvena tarpžvaigždinių “aldebaraniečių” kolonijų likučiai, įsikūrę dar iki Šumi virstant raudonuoju gigantu. Šios kolonijos galimai maišėsi dar su kitomis, agresyvesnėmis rasėmis, gal net išvis su žmonių tipo rasėmis. Apie tai, deja, nėra jokių duomenų.

Beje, šis karas tęsiasi nuo neatmenamų laikų ir nekelia jokio rimto ir tiesioginio pavojaus Šumi sistemai. Čia kariauja kiekybė prieš kokybę. Šumi pusėje - intelektualinis ir techninis pranašumas, Capellas ir Regulus pusėje - didelis kiekis ir gyvas potencialas.

Priešui dar niekada nepasisekė prasiskverbti į Šumi sistemą, o tuo metu Imperija jau užgrobė dalį erdvės, kurią kontroliavo Kolonijų sąjunga. Gali būti, kad lemtingas mūšis jau įvyko penktajame ar šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje, ir karas jau baigėsi. Tai nėra taip svarbu.

Kai kurie duomenys kalba, kad Žemę lankė ne tik išeiviai iš Šumi, bet ir kolonistai iš Capellas ir Regulus. Matyt, buvo planuojama paskirstyti rases Žemėje, tačiau konkrečių ir tikslių duomenų apie tai nėra.

Iš mediumų pranešimų žinome apie sistemos Šumi gyvenimo būdą:

“Alfa planeta” Šumi-Er: čia gyvena tik “šviesūs dievažmogiai”, jokio rasių maišymosi, todėl net kalbos nėra apie kultūrinę katastrofą dėl maišymosi.

“Beta planetoje” Šumi-An, atvirkščiai, gyvena ne alfos žmonės, buvę kolonistai, kuriems Šumi-Er lieka nepasiekiama. Tačiau “beta planetos” Šumi-An “dievažmogiai” neeksploatuoja, kaip Žemėje didžiosios pramoninės valstybės elgiasi su trečiojo pasaulio šalimis.

Neaišku, ar Šumi-An gyventojai savanoriškai tarnauja Imperijos karinėse pajėgose, bet tai galima įsivaizduoti, nes, jei Imperija rūpinasi savo piliečiais, tai, iškilus pavojui, piliečiai stos ginti savo interesų ir Imperijos interesų. Galima visiškai tiksliai pasakyti, kad tarp Šumi-Er ir Šumi-An nėra jokių įtemptų santykių. Kalba eina apie natūraliai bendrus interesus. Valdymo sistemą Imperijoje galima apibrėžti kaip teokratiją, savotišką, žinoma. Valstybės vadovas - imperatorė, kuri vienu metu yra ir savotiška “aukščiausioji žynė”, dvasinė valstybės vadovė, galima šiek tiek palyginti su Romos popiežiumi viduramžiais. Imperijos vadovas ir dvasinis globėjas visada būna moteris, tik imperatorė.

Cigaro formos erdvėlaivio aprašymas

Jai paklūsta savotiškas aukščiausias vykdomasis organas, viename asmenyje, toks vadovas visada būna vyras, nes vadovauja ginkluotosioms pajėgoms, laivynui, taip pat prekybai ir kitų sričių ekonomikai. Faktiškai jis vadovauja šaliai, nors valdo imperatorė.

Tačiau iš tikrųjų viską valdo kažkokia dievybė, kurios valią tik vykdo imperatorė. Dievybės vardas - Malockas. Apie ją - vėliau. Bet, iki persikraustant į Šumi-Er ir Šumi-An, buvo įvesta visai kitokia valdymo tvarka... Imperijos sostinė, esanti Šumi-Er, buvo pavadinta “paties ankstyvojo laikmečio žinomo karaliaus vardu” Derger arba Dargor. Gali būti, kad paskui, kai skirstėsi rasės, įvyko perversmas, ir įsitvirtino savotiška teokratija, kuri egzistuoja iki šiol.

Karalius Dergeris karaliavo taip ilgai, kad “niekas tiksliai nežino nei jo gimimo, nei mirties datos”. Ir jis sukūrė kažką panašaus į elektronines smegenis, tik be galo progresyvias -mūsų supratimu. Elektroninės smegenys turėjo sąmonę, šio darinio vardas buvo Malockas.

Vardas panašus į aukščiausiojo Šumi dievo vardą - Molokas. Tai ne šiaip panašumas. Prisiminkime, aukščiausiojo Babilono dievo vardas - Mardukas, finikiečių ir semitų - Molochas, kartagemečių - Malokas. Šie pavadinimai panašūs į Aldebarano dievo Moloko vardą. Visi šie dievai pagal žemišką tradiciją buvo teigiami dievai, tik žydų tikėjime Molochas buvo traktuojamas kaip neigiama dievybė. Ir tik todėl, kad žydai suprato frazę “vaikai leidžia Molochui ugnyje eiti”, kad Molochui ugnyje buvo aukojami vaikai, nors iš tikrųjų reiškė tik “krikštynas ugnimi”, panašias į jaunimo šokinėjimus per ugnį germanų ir kitose tautose.

Dešifruoti pranešimai apie nežemiškas civilizacijas iš Aldebarano sistemos

“Parakompiuteris Malockas” buvo užprogramuotas karaliaus Dergerio nurodymu pagal dievo Moloko įstatymus, t.y. kompiuteris buvo įpareigotas sekti, kad būtų vykdomi visi įstatymai ir religinės taisyklės. (Gali būti, kad Malockas ir Molokas - tai tas pats vardas, ta pati esybė, bet apie tai žinių nėra).

Parakompiuteris taip pat užtikrina ryšį tarp Šummi gyventojų ir jų aukščiausiojo dievo. Jis yra “ant šventojo kalno”, jį saugo elitinis padalinys “Šventosios minios”, kuris paklūsta tik pačioms “elektroninėms smegenims”.

Šis dalinys - tai kažkas panašaus į riterius ir Šventyklos saugotojus, vidinė Imperijos kariuomenė. Ji veikia Moloko vardu, turi teisę bausti dėl bet kokio įstatymo pažeidimo, kartais net radikaliais metodais.

Patys sunkiausi nusikaltimai Šummi valstybėje yra savanaudiškumas, kraujomaiša, valdžios užgrobimas ir kt. Parakompiuteris Malockas ir elitiniai daliniai išsaugojo Šumi-Er tautą - “dievažmogius” nuo nuopolio, kuris nutiko susimaišius rasėms. Ir toliau palaiko tvarką Šumi-Er.

Baigiant galima apibendrinti, kad Šummi valstybės vadovybė padalinta į tris dalis:

1) Imperatorė ir aukščiausiųjų žynių (moterų) kasta. Paveldimumas nustatomas galimai pasirinktinai iš žynių tarpo.

2) “Imperijos kuratorių” paskiria imperatorė pagal susitarimą su ekonomine ir karine vadovybe.

3) Parakompiuteris Malockas, Moloko “šventosios minios”, vidinė policija.

Akivaizdu, kad tokia milijonų metų patikrinta tvarka buvo pati tinkamiausia. Joje išskiriamos moteriško, vyriško ir dieviškojo prado savybės, jos harmoningai susivienija vadovauti imperijai.

Daugiau informacijos galėtų pateikti “Vril” ir “Thule” draugijos, bet jos, deja, kol kas dar neprieinamos. Be to, matyt, kiltų sunkumų su mediuminių Aldebarano laiškų vertimu. Bet užtikrintai galima pasakyti, kad Šummi visuomenė ryškiai skiriasi nuo Žemės gyventojų. Pasiekę tokį stulbinantį techninį progresą, jie vis vien ypatingai pagarbiai žiūri į gamtą ir į anapusinio pasaulio sferas, šia prasme jiems pavyko pasiekti harmoniją.

Jų kultūra gerokai labiau išsivysčiusi negu mūsų. Pagal žemiečių supratimą, jie gyvena net prabangiai, bet labiau už viską myli gamtą. Dievo Moloko įstatymai labiausiai priartėję prie pangermaniškos valstybės sukūrimo idėjos, todėl gal ir nestebina, kad Šummi gyventojai užmezgė kontaktus būtent Trečiojo Reicho formavimosi laikotarpiu ir būtent Vokietijoje.