Ekspertas teigia, kad pasaulio vandenynai per 80 metų gali pakilti 0,5 metro

Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos pasaulinis vandenynas pakils pusę metro, net ir neatsižvelgiant į tolesnį CO2 kiekio atmosferoje didėjimą. Jeilio universiteto profesorius astrofizikas Lawrence'as Kraussas tai pasakė sekmadienį nacionaliniame mokslo festivalyje NAUKA 0+.

"Net jei rytoj tiesiogine prasme nustotume gaminti CO2, vandenynų lygis [iki 2100 m.] vis tiek pakiltų pusmetriu, o tai daugeliui gali būti labai jautru. Įsivaizduokite, kad laikote kamuolį kelių lygyje. [Atstumas tarp jo ir grindų] yra pusė metro. <...> Beveik visas Pietų Vietnamas yra tik puse metro aukščiau vandenyno lygio. O jei vandenyno lygis pakils, [iki 2100 m.] <...> jei nesiimsime veiksmų, beveik visas Pietų Vietnamas atsidurs po vandeniu. Gali prireikti pastatyti kokią nors užtvanką ar ką nors kita", - sakė Kraussas.

Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu apie 190 mln. žmonių gyvena pakrančių teritorijose, kurioms iki 2100 m. kiltų potvynių pavojus, net jei išmetamų teršalų kiekis būtų nedidelis.

"[Vandenynų lygis] dar labiau padidės, jei nieko nedarysime, kad sumažintume anglies dioksido kiekį", - pridūrė mokslininkas.

Visų pirma jis atkreipė dėmesį į pavojų, kad Grenlandijos ledo danga per tūkstantmetį gali visiškai išnykti dėl kylančios vidutinės planetos temperatūros, dėl kurios vandenynų lygis gali pakilti iki 7 m.

"Pasaulinio vandenyno lygio kilimas yra tik pusė ledynų tirpimo pasekmė. Taip yra ir dėl to, kad vanduo šylant plečiasi. <...> Apskaičiavus energijos kiekį, kuris dėl radiacinio poveikio veikia vandenynų storį, gautume penkių atominių bombų, numestų ant Hirošimos, kurios numetamos kiekvieną dieną, ekvivalentą <...>. Dėl papildomos šilumos pasaulio vandenynai plečiasi", - aiškino jis.