Išsilydžiusio granito laiptų senovės Egipto Hatoro šventykloje paslaptis

Hatoro šventykla - senovinė šventykla, esanti Denderos šventyklų komplekse Egipte. Jos viduje yra labai keistų laiptų, pagamintų iš tvirto granito, bet tarsi kažko išlydytų.

Hatoro šventykla laikoma viena geriausiai išsilaikiusių senovės Egipto šventyklų. Ji užima 400 kvadratinių metrų plotą ir liudija aukštus senovės egiptiečių architektūrinius įgūdžius. 

Hator, kuriai skirta šventykla, buvo laikoma motinystės, taip pat vaisingumo, džiaugsmo, linksmybių ir meilės deive. Ji taip pat dažnai buvo vadinama "dangaus šeimininke" arba "žvaigždžių valdove", todėl paleokontakto teorijos šalininkai mano, kad ji galėjo būti ateivė, atkeliavusi iš kitos planetos.

Hatoro šventykloje yra garsus bareljefas, kuriame žmonės laiko keistus daiktus, panašius į didžiules elektros lempas. 

Būtent iš šio bareljefo kilo ir teorijos, kad senovės egiptiečiai buvo susipažinę su elektra ir kad piramidžių vidus kadaise seniai buvo apšviestas elektros lempomis.

Vakarinėje Hatoro šventyklos dalyje yra eilė akmeninių laiptų, vedančių į stogą. Sienos laiptų šonuose papuoštos kokybiškais faraono, deivės Hathor ir šventikų atvaizdais. O šių laiptų būklė jau daug dešimtmečių glumina archeologus. 

Laiptai atrodo taip, tarsi tvirtą granitą kažkas būtų išlydęs ir jis būtų tapęs toks minkštas, kad nuo vieno laiptelio iki kito šiek tiek tekėjo.

Kad granitas išsilydytų iki tokios būsenos, reikėtų labai aukštos temperatūros. Itin aukštos. Tačiau tokia temperatūra paveiktų ir akmeninius bareljefus ant sienų, o ant jų nėra jokių "lydymosi" pėdsakų. Tad kas konkrečiai galėjo paveikti laiptus? 

Mokslininkai taip pat suglumę. Siūlymai dėl erozijos ar stipraus šlapdribos iš esmės buvo atmesti - ir viena, ir kita būtų palikę visai kitokių pasekmių. Atrodo, kad šiuos laiptus veikė nepaprastai stiprus ir tik į laiptus nukreiptas karštis.

Kai kurie alternatyvios istorijos šalininkai mano, kad senovės Egipte galėjo egzistuoti pažangios technologijos, pavyzdžiui, branduoliniai ginklai. Ir kaip įrodymą jie nurodo išsilydžiusius Hatoro šventyklos laiptus. 

Jų teigimu, vienintelis būdas pakelti aplinkos temperatūrą tiek, kad ištirptų kietas granitas, būtų buvęs branduolinės energijos panaudojimas. 

Kai kam senovinės branduolinės technologijos idėja gali atrodyti perdėta, tačiau Hatoro šventyklos laiptų išsilydymas yra tikra paslaptis, kurią dar reikia iki galo paaiškinti. Galbūt senovės civilizacijos buvo geriau įvaldžiusios mokslą ir technologijas, nei manome. 

Jei ši teorija teisinga, tai reikštų, kad senovės egiptiečiai pasižymėjo tokiu technologiniu išprusimu, kokio anksčiau laikėme neįmanomu. Branduolinio ginklo idėja senovėje gali atrodyti neįtikėtina, tačiau ji nėra išbraukta iš galimybių srities. 

Vis dėlto ši teorija atrodo mažai tikėtina, nes, vėlgi, išsilydė tik šventyklos laiptai, o ne visas pastatas. Pažeidimų zona gana siaura ir neatrodo, kad ji būtų paveikusi likusią šventyklos dalį.

Kita teorija teigia, kad senovės egiptiečiai galėjo sukurti geopolimerinius akmenis, t. y. akmens blokus, pagamintus iš skysto skiedinio. Pagal šią teoriją piramidės pastatytos tik iš geopolimerinio betono, ir niekas nekirto didžiulių blokų ir nevilko jų iš akmenų karjerų į statybvietę. 

Kalbant apie laiptus, daroma prielaida, kad procesas buvo sutrikdytas ir akmenys kažkuriuo metu "tekėjo", kol galutinai sustingo. 

Geopolimerai - tai dirbtiniai akmenys, kurie gaminami naudojant smėlį ir vandenį bei priedus, tokius kaip kalkės, pelenai ir molis. Sumaišius šiuos elementus, jie sukelia natūralų kristalizacijos procesą, kuris užtrunka kelis mėnesius, kol sukietėja. 

Galutinis rezultatas - medžiaga, kuri atrodo ir atrodo kaip natūralus akmuo, nes kristalizacijos procesas identiškas tam, kaip gamtoje formuojasi uolienos. 

Kai kuriais atvejais geopolimerinių akmenų liejimas gali būti nesėkmingas, todėl rezultatas būna netobulas. Taip galėjo nutikti Hatoro šventykloje.