Iliuminatai – griaunantys ar kuriantys pasaulį?

XVIII a. vokiečių mąstytojas Adamas Weishauptas neturėdamas nė 30-ies metų įkūrė slaptą Iliuminati draugiją. Tikriausiai niekada nemanė, kad jo idėjos vieną dieną paskatins pasaulines sąmokslo teorijas ir taps įkvėpimu geriausiai parduodamiems romanams bei sėkmingiems filmams. Tačiau ar ši draugija iš tiesų kėlė grėsmę visuomenės struktūrai, kaip dar tiki daugybė žmonių?

Siekis priešintis tamsumui

Illuminati lotynų kalboje reiškia „apšviestas“. Šis pavadinimas priklauso kelioms (ne)slaptoms žmonių grupėms – tiek tikroms, tiek išgalvotoms. Istoriškai šis pavadinimas siejamas su Bavarijos iliuminatais, Švietimo epochos slaptąja draugija, įkurta 1776 m. gegužės 1 d. Bavarijoje. Draugijos tikslai iš tiesų buvo šviesūs: siekta priešintis prietarams, tamsumui, religinei įtakai viešajam gyvenimui ir piktnaudžiavimui valstybės valdžia. Savo bendruosiuose įstatuose draugijos nariai rašė skambias frazes. Siekė padaryti galą neteisybei, įvairioms machinacijoms ir visa tai suvaldyti nedominuojant ir nebūnant aukščiau kitų. Nors iliuminatai kartu su kitomis slaptosiomis draugijomis buvo uždrausti Bavarijos kurfiursto (Šventosios Romos imperijos feodalas) Karolio Teodoro įsaku ir galiausiai dalis jų išsisklaidė, tačiau dar ilgai buvo kaltinami dėl įvairių politinių negandų. Vėlesniais metais šią grupę prisimindavo tik konservatyvūs ir religingi kritikai, kurie tvirtino neva iliuminatai tęsė savo veiklą pogrindyje ir net buvo atsakingi už Prancūzijos revoliuciją. Iliuminatų priešininkai negalėjo nurimti, todėl visas kitas draugijas, kurios atsirado po oficialios iliuminatų pavadinimu veikusios slaptosios draugijos, kaltino įvairiausiais sąmokslais. Šios organizacijos kaltintos siekiu kontroliuoti pasaulio reikalus, įgyti politinę galią ir įtaką bei sukurti Naująją pasaulio tvarką. Galiausiai prigijus klaidingiems įsitikinimams iliuminatai buvo vaizduojami kaip žmonės, tūnantys šešėlyje ir už virvelių tampantys valdžios institucijas. Iš tiesų daugelis įtakingų intelektualų ir progresyvių politikų save laikė draugijos nariais. Grupėje savo mintimis dalijosi tokie literatai kaip Johanas Wolfgangas von Goethe ir Johannas Gottfriedas Herderis bei Gotos ir Veimaro kunigaikštis. Tačiau net ir grupės nariai nežinojo, kaip atsirado iliuminatų draugija.

Slaptos draugijos įkūrimas

Dėdės augintas A. Weishauptas 1773 m. tapo kanonų teisės ir praktinės filosofijos profesoriumi Ingolštato universitete. Jis buvo vienintelis neklerikalinis profesorius institucijoje, kuriai vadovavo jėzuitai. Jų valdžia popiežiaus Klemenso XIV įsaku panaikinta dar tais pačiais metais, tačiau jėzuitai vis dar aktyviai valdė universitetą, nes jų skiriamos lėšos jiems leido manyti, jog niekas nepasikeitė. Jie nuolat bandė sužlugdyti ir diskredituoti ne kanceliarijos darbuotojus, ypač jeigu kurso medžiagoje, jų požiūriu, buvo kažkas per daug liberalaus ir protestantiško.

Aktyvus ir ryžtingas A. Weishauptas matydamas, kas dedasi, ryžosi skleisti Apšvietos idealus per slaptą bendraminčių draugiją. Vaikystėje jis buvo aistringas skaitytojas, dėdės bibliotekoje skaitęs naujausių prancūzų Apšvietos filosofų knygas. A. Weishauptas nebuvo vienintelis, kuris manė, kad monarchija ir Bažnyčia slopina minties laisvę. Įsitikinęs, kad religinės idėjos nebėra tinkama sistema šiuolaikinėms visuomenėms valdyti, nusprendė rasti kitą apšvietimo formą, idėjų ir praktikos rinkinį, kurį būtų galima pritaikyti radikaliai pakeisti Europos valstybių valdymo būdą. Tuo metu masonai jau plėtėsi visoje Europoje siūlydami laisvamaniams patrauklias alternatyvas. Iš pradžių A. Weishauptas sumanė prisijungti prie jų, tačiau nusivylęs daugeliu masonų idėjų įsigilino į tokias knygas, kaip „Septynių Memfio išminčių paslaptys“, „Kabala“ ir nusprendė įkurti savo slaptą draugiją. Jo pradinis naujosios tvarkos pavadinimas buvo „Bund der Perfektibilisten“ (tobulumo paktas), tačiau vėliau jį pakeitė, nes skambėjo per daug keistai. 1776 m. gegužės 1-osios naktį A. Weishauptas ir keturi pirmieji iliuminatai susitiko, kad įkurtų ordiną miške netoli Ingolštato, savo simboliu pasirinkdami Minervos pelėdą. Kita emblema buvo taškas apskritime, simbolizuojanti viską matančią akį. Tačiau visa matanti akis priklausė ne Dievui, o paslaptingam nežinomam viršininkui, kurį ordinas gerbė. Draugijos nariai turėjo naudoti slapyvardžius, o pats įkūrėjas tapo Spartaku. 1778 m. balandį ordinas tapo „Illuminatenorden“ (iliuminatų ordinu), po to, kai A. Weishauptas rimtai apsvarstė galimybę draugiją pavadinti Bičių ordinu.

Aktyviai verbuojami nariai

Slaptosios draugijos narių verbavimas buvo vaisingas. Jau 1778 m. vasaros pabaigoje dar 27 žmonės panoro tapti nariais. Jiems irgi suteikti slapyvardžiai. Iš pradžių ordino narystė turėjo tris lygius: naujokų, minervalų ir apšviestųjų minervalų. Minervalas reiškė romėnų išminties deivę Minervą, atspindinčią ordino tikslą skleisti tikrąsias žinias arba apšvietimą, kaip pertvarkyti visuomenę ir valstybę. Aukščiausias narystės laipsnis turėjo sudėtingą ceremoniją, kurios metu kandidatui suteikiami slapti ženklai ir slaptažodis. Kandidatai į slaptąją draugiją kruopščiai tikrinti, aiškintasi, ką veikia, koks jų charakteris. Draugijos įkūrėjo favoritai tapo valdančiosios tarybos, arba areopago nariais. Aktyviai ieškojo gero charakterio krikščionių, žydai ir pagonys nepageidauti, taip pat vengta moterų, vienuolių ir kitų slaptųjų draugijų narių. Tinkamiausi – turtingi, paklusnūs, norintys mokytis 18–30 metų kandidatai. 1782 m. pavasarį ordiną įkūrusių studentų saujelė išsiplėtė iki maždaug 300 narių, tik 20 naujokų buvo studentai. Bendras oficialių narių skaičius 1784 m. pabaigoje siekė apie 650. Vėliau A. Weishauptas rašė, kad jų skaičius yra 2500. Didesnis skaičius aiškinamas tuo, kad buvo įtraukti iliuminatams masonų pavaldūs ložių nariai. Visgi tikrieji narių sąrašai neišlikę.

Nepaisant narių skaičiaus, sukurtas visuotinio Bažnyčios, valstybės, karališkųjų asmenų ir visuomenės sunaikinimo planas. A. Weishauptas siekė sukurti naują pasaulio tvarką per visuotinę Respubliką, panaikinti visas religijas ir sunaikinti visas vyriausybes, kad žmonija galėtų laimingai gyventi lygybės pasaulyje. A. Weishauptas neprieštaravo pačiai religijai, veikiau tam, kaip ji buvo praktikuojama ir primetama visiems be išimties. Jo požiūriu, ekonomika turėjo veikti pagal iš anksto numatytą struktūrą, kurią valdytų gailestingas, apsišvietęs elitas. Tačiau tam reikėjo įvykdyti tam tikras sąlygas. Pirmiausia žmonės turėjo pasikeisti ir tapti geri bei sąmoningi. Deja, taip nenutiko.

Ar iliuminatų era tikrai baigėsi?

Atsiradus kalboms, kad iliuminatai Austrijos vardu rengia sąmokslą prieš Bavariją, jos kurfiurstas K. Teodoras 1784 m. birželį uždraudė slaptąsias draugijas ir įvedė bausmes visiems, kurie į jas stojo. Iliuminatai iš pradžių manė, kad šis bendras draudimas jų tiesiogiai nepaveiks. Tačiau mažiau nei po metų, 1785 m. kovą, buvo priimtas antrasis įsakas, kuris dar labiau sugriežtino slaptosios draugijos galimybę reikštis ir egzistuoti. Buvo suimti iliuminatų draugijos nariai. Rasta daug kompromituojančių dokumentų, įskaitant savižudybės, kaip teisėto ir moralaus veiksmo bei ateizmo gynimo planą. Taip pat rasti dokumentai, kuriuose buvo įrašai apie planuojamą sukurti moterišką ordino atšaką, nematomus rašalo receptus ir medicinines abortų atlikimo instrukcijas. Šie įkalčiai naudoti kaip pagrindas apkaltinti ordiną sąmokslu prieš religiją ir valstybę. 1787 m. rugpjūtį kurfiurstas išleido trečiąjį įsaką, kuriame patvirtino, kad bus skiriama mirties bausmė už narystę slaptosiose draugijose. A. Weishauptas neteko pareigų Ingolštato universitete ir buvo ištremtas. Likusį gyvenimą gyveno Gotoje, Saksonijoje, kur dėstė filosofiją Getingeno universitete. Bavarijos valstybė iliuminatus laikė išardytais. Be abejo, atsirado tikinčiųjų, kad draudimas nieko nepakeitė. Iliuminatai ne tik išliko, bet ir įsiskverbė į Berlyno literatūrinę visuomenę bei masonų ložes.

Iki 1798 m. baimės dėl neva pavojingos sektos pasiekė JAV. Prezidentas George’as Washingtonas parašė atvirą laišką, kuriame nurodė, kad JAV išvengė iliuminatų grėsmės, tačiau vien slaptosios draugijos paminėjimas padėdavo atgaivinti šią temą ir baimę. Gandai apie slaptus aljansus buvo susiję su pirmalaikiais Amerikos rinkimais, tačiau tik atsiradus elektroninei žiniasklaidai ir internetui sąmokslo teorijos tapo ypač galinga jėga. Iliuminatai apkaltinti prezidento Johno F. Kennedy nužudymu. Nors tikroji slaptoji draugija buvo išformuota, A. Weishaupto ilgalaikis indėlis sukūrė idėją, kad slaptosios draugijos vis dar veikia pogrindyje ir kontroliuoja kiekvienos šalies valdžios sprendimus. Beje, iliuminatų draugijos idėjos šiuo metu tarsi atgimsta. Pasaulį užgriuvus pandemijai ir beprasidedant naujai ekonominei krizei vis daugiau žmonių kalba apie tai, kad šiuo metu taikomi ekonomikos ir teisės principai neveikia. O dėl pedofilų skandalo susikompromitavusi Romos katalikų Bažnyčia išvis turėtų būti išardyta. Šių dienų aktualijos atkartoja tai, ką senieji Bavarijos iliuminatai dėstė savo užrašuose.

Autorius Monika Budnikienė, priekavos.lt