Psichologas paaiškino, kur iš santykių išeina meilė

Yra nuomonė, kad meilė gyvuoja 3 metus, o paskui baigiasi. Bet jei tai tiesa, vadinasi, esame pasmerkti gyventi be meilės. Manau, kad dar yra šansas.

Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kas nutinka po 3 metų santykių, kur dingsta meilė ir ką daryti, kad ją išsaugotume.

Susipažįstame su žmogumi ir jaučiame, kad Amūras pataikė į širdį. "Tai ta vienintelė!" arba "Aš jos ieškojau visą gyvenimą". Įsimylėjimas yra gražus metas. Jam būdingas hormonų antplūdis, susiliejimas, partnerio idealizavimas.

Vidutiniškai šis etapas trunka apie 3 metus ir yra būtinas, kad pora galėtų pastoti ir susilaukti vaiko.

Maždaug šiuo metu įsimylėjimas baigiasi, rožinius akinius sudaužo kasdienybė ir ateina krizė. Žmonės pradeda pastebėti vienas kito trūkumus ir skirtumus, pamatyti partnerį tikrąjį. Ir ši realybė labai dažnai netinka abiem. Tai suvokiama kaip santykių pabaiga.

Tai akimirka, kai galima išgirsti: "jis (ji) manęs nebemyli", "jis (ji) pasikeitė, dabar tai kitas žmogus". Be to, pradeda kauptis buitinės problemos: laiko vienas kitam, jėgų ir pinigų trūkumas. Dauguma skyrybų patenka į šį laikotarpį.

Norint išsaugoti santykius, svarbu palaikyti vienas kitą ir prisiminti, kad labai greitai gyvenimas bus lengvesnis.

O kad išvengtumėte nusivylimo, nuo pat pradžių svarbu suvokti, kad daug kas iš to, ką dabar matote savo partneryje, yra tai, ką norite matyti, jūsų projekcijos. Santykiai nėra statiški, jie keisis. Šiuos pokyčius išgyventi bus lengviau, jei žmogus yra psichologiškai subrendęs.

Tačiau jei išgyvenote 3 metų santykių krizę, tai nereiškia, kad toliau bus tik laimė ir ramybė. Bus sunkumų ir konfliktų. Į santykius reikia nuolat investuoti ir dirbti. Meilę reikia palaikyti savo veiksmais. Tuomet ji nuo įsimylėjimo pereis į brandesnę formą.

Ką daryti, kad meilė išliktų gyva?

Bene svarbiausias įgūdis laimingiems santykiams – išmokti kalbėti apie savo jausmus. Juk dažniausiai viskas vyksta maždaug taip: partneris turi kažkokį poreikį, tačiau užuot apie jį pasakęs (ir apie su tuo poreikiu susijusius jausmus), užuot pabandęs susitarti, jis pradeda antrąjį atakuoti, reikšti pretenzijas.

Pavyzdžiui, maždaug taip: „Brangusis, man labai reikia šitos lentynos koridoriuje. Man labai nepatinka, kad ji jau trečią mėnesį stovi ant grindų. Padėkite, prašau, aš pati nesusidorosiu.” O kaip mes tai išsakome iš įpročio? „Kurių velnių išsidrėbei ant sofos? Aš jau trečią mėnesį prašau tavęs pakabinti lentyną, o tau nusi…!”

Arba galima taip: „Man liūdna, kad tiek mažai laiko praleidžiame kartu. Suprantu, kad turi daug darbo, bet aš tavęs labai pasiilgau! Jaučiuosi vieniša. Pamėginkime pagalvoti, kaip galima būtų dažniau pabūti kartu.”

O kaip mes tai išsakome iš įpročio? „Tavo darbas tau brangesnis už mane! Aš daugiau taip negaliu! Pasirink – arba aš, arba darbas!”

Būtinas dialogas. Taip, šie pokalbiai gali būti nemalonūs, bet jeigu nieko neišsiaiškinsite, jei nekalbėsite apie savo jausmus, santykiai nesivystys. Taip, čionai visada esama rizikos, tačiau tai kaip malkos laužui. Jeigu laužo nekūrensite, ugnis užges.

Štai kas skatina jūsų vidinį augimą:

Matyti skirtumus tarp jūsų ir stengtis juos priimti. Kaip pasakė Stephenas Covey, sąjunga tarp dviejų žmonių tampa įmanoma būtent dėl ​​vyro ir moters skirtumų, tad vertinkime juos!

Netingėti, augti, tobulėti, nuoširdžiai domėtis kitais, įsiklausyti į save ir savo partnerį.

Visa tai tik sustiprins meilę ir santykius.