Kokia yra pagrindinė daugumos porų problema?

Kai kyla prieštaravimų (o tai neišvengiama), kiekvienas stengiasi apginti savo požiūrį, savo teisumą. Dažnai puola kitą.

"Tai tu klysti, tu kažką darai ne taip. Ir aš žinau, kaip tai daryti!" - tokią žinią jie transliuoja vienas kitam.

Suprantama, niekas nenori būti "kažkuo neteisus", todėl kitas ginasi. O geriausia gynyba, kaip žinote, yra puolimas. Jie sako, kad tu pats toks nesi, ir man viskas gerai.

Aistros kaitra auga, emocijų laipsnis ne pagal skalę.... O kas nutinka su intymumu šioje santykių stadijoje? Jo nebelieka.

Toks požiūris neleidžia išspręsti prieštaravimų, o tik pablogina situaciją. Abipusės pretenzijos kaupiasi, ir štai ateina akimirka, kai neaišku, kaip toliau tęsti santykius su visu šiuo krūviu. Kadaise buvę artimi ir mylintys žmonės žiūri vienas į kitą ir galvoja: "Kaip aš su juo (ja) susipykau?".

Akivaizdu, kad norint išsaugoti ir sustiprinti santykius, prasminga keisti požiūrį. O kas, jei ne kovotume vienas prieš kitą, bet susivienytume prieš problemą? Ne "tu kaltas, kad viskas blogai", bet "mūsų santykiuose yra problema, kaip ją išspręsti?". Pastebite skirtumą?

Kad tai pavyktų, abu turime laikytis paradigmos "Mes esame svarbūs vienas kitam ir mūsų santykiams. Nesvarbu, kas nutiks, stengsimės rasti sprendimą".

Apskritai mūsų kultūroje nėra įprasta kovoti taip, kad būtų stiprinami santykiai. Gaila, nes tai visiškai įmanoma!