Bendravimo klaida Nr. 1, kurią daro net protingi žmonės

„Daugelis mūsų istorijos mūšių buvo pralaimėti dėl nevykusių derybų.“

Stivenas Pinkeris, Harvardo universiteto profesorius

Šiandien, kai elektroninis paštas ir vangūs pokalbiai darbe tampa įprastu reiškiniu, niekas nėra apdraustas nuo nesusipratimo.

Stivenas Pinkeris, knygos „Stiliaus pojūtis“ autorius, sako, kad pagrindine sklandaus bendravimo kliūtimi tampa fenomenas (kognityvinis iškraipymas), pavadinimu „žinojimo prakeiksmas“.

Trumpas šios sąvokos apibrėžimas būtų: „Kai ką nors žinote, labai sunku suvokti, kad kiti gali to nežinoti.“ T. y. jūsų asmeninės žinios atrodo tokios akivaizdžios, kad esate linkęs manyti, jog ir kiti tai žino.

Pinkerio žodžiais, problema ta, kad vietoj dalykų aprašymo vartodami konkrečius terminus jūs, siekdami išvengti papildomų aiškinimų ir remdamiesi abstrakčiomis sąvokomis, greičiausiai vartosite profesionalų slengą, kurio dauguma žmonių nesupranta.

Taigi, ką jūs galite padaryti, norėdami išvengti „žinojimo prakeiksmo“, kai kalbate ar rašote? Pinkeris rekomenduoja keturias strategijas.

Atkreipkite dėmesį į pagrindinę mintį

Nepriklausomai nuo to, ar jūs kalbate, ar rašote, svarbiausia, ką galite padaryti, tai parodyti kitiems savo pagrindinę mintį ir leisti jiems sąžiningai išsakyti nuomonę, ar viskas yra pakankamai aišku.

„Apstulbsite supratę, kad tai, kas jums yra akivaizdu, nėra akivaizdu kam nors kitam, – sako Pinkeris. – Ir tai nebūtinai turi būti žmogus, susijęs su kita, nežinoma žinių sritimi.“

Kruopščiai rinkitės žodžius

Kitas dalykas, kurį reikėtų įsiminti, – žodžiai savaime nėra galutinis bendravimo taškas. „Žodžiai – tai langas į pasaulį“, – sako Pinkeris.

Jūs vartojate žodžius, kad mintimis pieštumėte paveikslus, perteiktumėte idėjas ir pasakotumėte istorijas. Tai kodėl svarbu rinktis žodžius, kurie padės žmonėms suprasti, ką bandote pasakyti, o ne tokius, kurie išgąsdins ir nukreips jų dėmesį? Norėdami paaiškinti klausimo esmę pagalvokite, kaip pakeisti slengą, idiomas ir neaiškias metaforas trumpais, dažnai vartojamais žodžiais ir suprantamais paaiškinimais.

„Jeigu šie žodžiai nepadės klausytojui ar skaitytojui mintyse nusipiešti paveikslo, jie netaps efektyvia bendravimo priemone“, – aiškina psichologas.

Darykite pertraukas

Pabandykite atidėti parašytą tekstą į šalį, o vėliau sugrįžkite prie jo ir perskaitykite dar kartą. Jeigu palaukę kelias valandas ar netgi dienas pažiūrėsite į dalykus nauju žvilgsniu, pastebėsite skirtumą.

„Autorius dažnai nustemba dėl savo žodžių, kai grįžta prie teksto po kurio laiko“, – pažymi Pinkeris.

Redaguokite griežtai

Neretai svarbiausias dalykas yra teksto koregavimas, todėl Pinkeris rekomenduoja kruopščiai redaguoti.

„Perdarykite ir perrašykite tekstą kelis kartus siekdami vienintelio tikslo – padaryti jį aiškesnį, – sako jis. – Kiekviename sakinyje užduokite klausimą: „Ar tikrai kas nors kitas supras, ką bandau pasakyti? Ar galiu suformuluoti tai trumpiau, aiškiau ir konkrečiau?“

Galiausiai tikslus jūsų bendravimo formulavimas padės jums tapti laimingesniam ir sėkmingesniam tiek darbe, tiek gyvenime.

„Jeigu būtų skiriama daugiau dėmesio rašymo ir bendravimo aiškumui, – mąsto Pinkeris, – mes galėtume padidinti verslo, švietimo ir valdymo efektyvumą ir sumažinti nepasitenkinimo kasdieniame gyvenime lygį.“

Vmarkus.LT