"Juodojo Kaabos akmens" paslaptis

Nedideliame slėnyje tarp kalnų pasislėpęs Mekos miestas yra šventa vieta viso pasaulio musulmonams. Šis miestas penkis kartus per dieną traukia tikinčiųjų žvilgsnius, kai jie kreipiasi į jį melsdamiesi. Meka skiriasi nuo kitų rytinių miestų tuo, kad neturi sienų ir visada buvo natūraliai aptverta kalnų.

Žemiausioje slėnio dalyje yra aikštė, ant kurios stovi garsioji Haram al-Šerifo mečetė, arba "Dievo namai". Musulmonai šią vietą laiko visatos centru, nes tiki, kad ji vaizduoja dangaus dalį, kuri buvo nuversta į žemę ir sugrįš į dangų paskutinę pasaulio egzistavimo dieną.

"Uždraustosios mečetės" teritorija, kurioje yra Haram al Šerifo mečetė, yra šventa musulmonų vieta. Korane teigiama, kad musulmonai turi atsisukti veidu į "Uždraustąją mečetę", kad ir kur jie būtų.

Aikštė priešais mečetę primena tradicinį rytietišką kiemą, tačiau yra daug didesnė. Ją supa įvairių medžiagų kolonos, puošia lancetinės arkos ir kupolai. Virš aikštės iškilę septyni minaretai.

Tačiau kodėl būtent Meka laikoma kibla - kryptimi, į kurią turi būti nukreipta musulmonų malda? Juk atrodytų, kad malda į Alachą turėtų būti nukreipta į dangų. Atsakymą į šį klausimą galima rasti istorijoje ir religinėse tradicijose.

Dar prieš atsirandant islamui arabai kreipė savo žvilgsnius į Meką, nes jų pagoniški dievai taip pat buvo įsikūrę Kaaboje. Šioje šventykloje buvo apie 360 stabų ir skulptūrinių įvairių dievų atvaizdų. Tarp jų buvo arabų dievų, asirų-babiloniečių dievų, žydų ir krikščionių religijos figūrų.

Pasak legendos, Kaabą pastatė Adomas, žmonių protėvis, kaip maldos aukurą. Adomas labai kentėjo dėl to, kad buvo išvarytas iš rojaus ir prarado šventyklą, kurioje meldėsi. Dievas pasigailėjo ir nuleido į žemę šventyklos kopiją, kad Adomas galėtų toliau melstis.

Kad pastatytų Kaabą, angelas Džabrailas atnešė Ibrahimui (Abraomui) plokščią akmenį, kuris galėjo kaboti ore ir tarnauti kaip pakyla. Šis akmuo vis dar yra Kaaboje ir ant jo yra Adomo pėdų atspaudai.

Šiandien Kaaba yra pagrindinė musulmonų pasaulio šventykla. Tai didelis maždaug trylikos metrų aukščio akmeninis kubas su plokščiu stogu. Kaabos viduje nėra langų, o durys, išklotos sidabro lakštais, pakeltos 120 cm virš žemės. Į šventyklą galima patekti tik medinėmis kopėčiomis, kurios per hadžą specialiai iškeliamos.

Kišva, juodas šilkinis audinys, dengia Kaabą iš viršaus per tris ketvirtadalius jos aukščio. Ant jo aukso ir sidabro raidėmis išsiuvinėti posakiai iš Korano. Šis audinys ruošiamas Egipte ir perduodamas iš kartos į kartą vienoje šeimoje, kuri turi teisę jį siuvinėti.

Meka yra šventasis islamo miestas, į kurį atvyksta milijonai musulmonų iš viso pasaulio. Čia jie kreipiasi į Dievą melsdamiesi ir atlieka hadžo apeigas. Šis miestas yra visų musulmonų tikėjimo ir vienybės simbolis.