Kaip atpažinti jums skirtą žmogų?

Susitikimas su likimo siųstu žmogumi atneša džiaugsmą, meilę ir ypatingą prasmę. Kartais tai nutinka jaunystėje, bet gali nutikti ir brandžiame amžiuje. Tokias akimirkas dažnai lydi ypatingi jausmai, kuriuos sunku paaiškinti žodžiais. Tai tarsi intuityvus suvokimas, kad priešais jus esantis žmogus yra tas, kuriam buvo lemta ateiti į jūsų gyvenimą.

Tai ne atsitiktinumas, o kažkas daug didesnio, kas apverčia ir pakeičia jūsų požiūrį į pasaulį ir gyvenimą.

Būna, kad pamatai žmogų, bendrauji su juo, o jame nėra nieko ypatingo, pats paprasčiausias, mielas, bet net ne tavo tipo, ir tada įvyksta epifanija: "O Dieve mano, tai mano žmogus, jis man pats brangiausias ir brangiausias!".

Tu beveik nieko apie jį nežinai, bet jūsų sielos - pažįstamos, jūs jaučiate vienas kitą kiekviena ląstele, tiesiog skaitote jo nuotaikas ir mintis, tai ir gąsdina, ir žavi.

Ir visai nesvarbu, kas vyksta jo ir kas tavo gyvenime. Kai esi šalia jo, jums abiem likęs pasaulis tiesiog nustoja egzistuoti, jis neegzistuoja, esi tik tu ir tavo brangus žmogus! Net jei nesate kartu, užtenka tik prisiminti savo žmogų, ir jūs iškart pajusite, kad jis jums yra artimas, jūs vienodai padėsite vienas kitam keisdamiesi savo energijomis.

Kai susitiksime su savo žmogumi, vėl ir vėl pajusime jo sielą. Tai nuostabus jausmas, kurį, deja, ne kiekvienam pavyko patirti savo gyvenime, ir viskas dėl to, kad kartais skubėdami neatsakėme į kieno nors klausimą, kažkur nuleidome akis, užuot atsakę žvilgsniu, kažkada vengėme susitikimo, neatpažinę pažįstamame žmoguje pažįstamos sielos.

Kartais likimas mums dovanoja susitikimą su tokiu žmogumi, kad likusį gyvenimą praleistume darnoje ir džiaugsme, bet būna, kad susitikę su savo žmogumi jį prarandame, taip ir nesuradę. Tai vadinama "karminiu išsidirbinėjimu". Jūs dar nesate pasirengę būti kartu, jūs arba jūsų žmogus vis dar turite karminių skolų, kurias reikia atidirbti.

Kol vyksta "karminis atidirbimas", jums nesvarbu, kur jis yra ir su kuo, svarbiausia, kad jam nieko neatsitiktų ir kad jis išgyventų. Vienintelis dalykas, kuris jus gąsdina, yra: "O kas, jei aš jo daugiau niekada nebepamatysiu!".

Gyvenimas be jo neturi tokios prasmės kaip su juo. Šis žmogus jums tampa vienu iš jūsų gyvenimo prasmės komponentų.