Willeno radinyje aptiktas nežemiškas metalas

Tarptautinė mokslininkų grupė chemiškai ištyrė du Willeno lobio dalį sudarančius daiktus ir rado įrodymų, kad jų gamybai naudota meteoritinė geležis.

Tyrimas paskelbtas žurnale "Prehistory Works", o jo santrauką pateikia "Heritage Daily". Willeno lobis laikomas vienu svarbiausių bronzos amžiaus lobių. Jis buvo rastas Pirėnų pusiasalyje, jį 1963 m. Ispanijos Villenos mieste rado Chosė Marija Soleras (Jose Maria Soler). Šis lobis - tai gausi senovinių dubenų ir papuošalų, pagamintų iš aukso, sidabro, geležies ir gintaro, kolekcija.

Atlikdama naują tyrimą, Ispanijos ir Saudo Arabijos mokslininkų komanda išanalizavo šiuos daiktus. Cheminės analizės parodė, kad bent du daiktai iš Villenos lobio buvo pagaminti iš meteoritinės geležies. Mokslininkų šis faktas nenustebino, nes bronzos amžiuje geležis buvo labai reta ir vertinga medžiaga.

Žmonės tais laikais dar neturėjo geležies lydymo iš žemės rūdos technologijos. Tačiau jie žinojo, kaip naudoti meteorinę geležį. Iš jos buvo gaminami papuošalai, įrankiai ir ginklai. Pavyzdžiui, ankstesniu tyrimu nustatyta, kad garsiojo Egipto faraono Tutanchamono kape rastas durklas taip pat buvo pagamintas iš meteoritinės geležies.

Nustatyti tokį metalą šiais laikais nėra labai sunku. Meteoritinės geležies sudėtis skiriasi nuo žemiškosios geležies. Ją paprastai sudaro geležies ir nikelio lydinys (Fe-Ni) su kintama nikelio sudėtimi, kurio dalis bendroje masėje paprastai viršija 5 proc. Aprašyto tyrimo metu mokslininkai tyrė dviejų geležies objektų iš Willeno lobio cheminę sudėtį: apyrankės ir pusrutulio, papuošto ažūriniu aukso lapeliu. Pusrutulis, kaip spėja mokslininkai, vaizduoja viršutinę skeptro arba lazdos dalį.

Ištyrus mėginius paaiškėjo, kad daiktai pagaminti iš meteoritams būdingo geležies ir nikelio lydinio. Tada mėginiai buvo nusiųsti į Kurt-Engelhorno archeometrijos centrą, kur buvo atliktas masių spektrometrinis tyrimas. Jis parodė, kad objektai greičiausiai buvo pagaminti iš geležies, kurią į Žemę atgabeno Mundrabilos meteoritas, į mūsų planetą nukritęs prieš kiek mažiau nei milijoną metų.

"Turimi duomenys rodo, kad pusrutulis ir apyrankė yra pirmieji du su meteoritine geležimi susiję objektai Pirėnų pusiasalyje, o tai atitinka vėlyvojo bronzos amžiaus chronologiją iki plataus masto žemiškos geležies gamybos", - daro išvadą tyrėjai.