Senėjimo procesai: gyvenimo trukmės augimas lėtėja

Su medicinos pažanga ir gerėjančia visuomenės sveikata atrodo, kad gyvenimo trukmė turėtų nuolat augti. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis augimas sulėtėjo ir artėja prie biologinių ribų. Ką tai reiškia mūsų ateičiai? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokie veiksniai lemia gyvenimo trukmės augimo lėtėjimą ir kodėl gerontologija tampa vis svarbesnė mokslo sritis.

Nepaisant medicinos pažangos, vidutinis tikėtinas gyvenimo trukmės augimas gerokai sulėtėjo. Per ateinančius 30 metų dešimtyje labiausiai išsivysčiusių šalių prognozuojamas tik 2,5 metų gyvenimo trukmės augimas, rašo „Live Science“ leidinys.

XX amžiaus vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dešimtmetį pailgėdavo trejais metais. Tačiau šį sulėtėjimą lemia tai, kad žmonija artėja prie savo biologinės ribos. Pagrindinės mirties priežastys yra senėjimo procesai, nuo kurių kol kas nėra vaistų.

Gerontologijos svarba

Mokslininkai ragina sutelkti dėmesį į gerontologiją, tyrinėjant senėjimo mechanizmus, kad būtų galima pagerinti žmonių sveikatą senatvėje ir pailginti aktyvų gyvenimą. Atsižvelgiant į senėjimo procesus, reikia ne tik gydyti su amžiumi susijusias ligas, bet ir suprasti, kaip galima paveikti pačius senėjimo mechanizmus.

XX amžiuje dėl visuomenės sveikatos ir medicinos pažangos gerokai pailgėjo gyvenimo trukmė. Dideles pajamas gaunančiose šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu per dešimtmetį pailgėdavo trejais metais. Pavyzdžiui, JAV vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 1900 m. buvo 47,3 metų, o 2000 m. – 76,8 metų. Tačiau XXI amžiuje toks pats pailgėjimas neįvyks.

Gyvenimo trukmės prognozės

Naujame tyrime teigiama, kad per ateinančius 30 metų žmonės gyvens tik 2,5 metų ilgiau. Mokslininkai išanalizavo vidutinės gyvenimo trukmės dinamiką nuo 1990 m. iki 2019 m. ir tyrė statistinius duomenis iš devynių regionų, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai: Australijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos ir Honkongo.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes nemažai mokslininkų iškėlė hipotezę apie radikalų gyvenimo trukmės pailgėjimą šioje šalyje. Tačiau paaiškėjo, kad dešimtyje tirtų šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimo tempai mažėjo, ypač po 2010 m.

Iššūkiai ir galimybės

Šiuolaikinių naujagimių tikimybė sulaukti 100 metų yra itin maža: moterų – 5,1%, vyrų – 1,8 proc. Daugiausia galimybių sulaukti šimtmečio turi Honkonge 2019 m. gimę vaikai. Honkongo moterys turi 12,8% tikimybę sulaukti tokio amžiaus, o vyrai – 4,4%.

Vedantysis tyrimo autorius, Ilinojaus universiteto Čikagoje epidemiologijos ir biostatistikos profesorius Jay Olshansky mano, kad bandymai išgydyti atskiras su amžiumi susijusias ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą ar vėžį, yra laikinas sprendimas. Naujų gydymo būdų kūrimas gali pailginti gyvenimą ir leisti žmonėms išgyventi visus senėjimo etapus, tačiau tai nesprendžia esminės senėjimo problemos.

Tyrimų poreikis

Norint dar labiau pailginti gyvenimo trukmę, reikia daugiau tyrimų gerontologijos srityje, t. y. moksle, kuris tiria biologinius senėjimo procesus. Užuot sutelkus dėmesį tik į su senatve susijusias ligas, svarbu suprasti pagrindinius senėjimo mechanizmus.

Mokslininkai jau kuria vaistus, galinčius sulėtinti senėjimą, pailginant telomeras – chromosomų antgalius, kurie paprastai su amžiumi trumpėja. Šie tyrimai gali atverti kelią naujiems sprendimams, galinčiam pakeisti požiūrį į senėjimą ir gyvenimo trukmę.

Išvados

Visuomenė turi rimtai apsvarstyti senėjimo procesus ir investuoti į gerontologiją, kad užtikrintų geresnę senatvę ir sveiką gyvenimo pabaigą. Tai yra ne tik medicinos, bet ir socialinių struktūrų iššūkis, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp mokslininkų, politikos formuotojų ir visuomenės. Remiantis naujausiais tyrimais, per artimiausius 30 metų gyvenimo trukmės augimas išsivysčiusiose šalyse numatomas tik 2,5 metų. Mokslininkai akcentuoja, kad didžiausias iššūkis yra senėjimo procesai, susiję su ląstelių pažeidimais ir biologinio laikrodžio veikimu.