Kaip vienatvė veikia sveikatą ir kaip ją įveikti?

Vienatvė – tai emocinė būsena, kuri gali turėti rimtų pasekmių mūsų fizinei sveikatai. Dažnai nepastebime, kaip emociniai išgyvenimai veikia mūsų organizmą, o skausmai ir ligos tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vienatvė veikia mūsų sveikatą ir kokie būdai gali padėti išsilaisvinti iš šios nepalankios būsenos.

Vienatvės poveikis sveikatai: kaip ją įveikti?

Nusiminusiam ir į neviltį puolusiam žmogui gali smarkiai nusilpti imunitetas, o apsauginės organizmo jėgos – nykti. Stiprus išsiskyrimo skausmas ne tik sukelia depresiją, bet gali netgi tapti infarkto priežastimi. Ar įmanoma išgydyti vienatvę vaistais? Deja, tradiciniai vaistai gydytojams dažnai pasirodo nepakankami.

Daugiaveidis stresas ir jo pasekmės

„Sunyko nuo ilgesio“, – tokie liaudiški posakiai atspindi skaudžią tiesą. Šiandien, kaip ir seniau, stiprus stresas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pavyzdžiui, žmonės, patyrę ilgesį ar finansinius nuostolius, dažnai susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyrai gali patirti infarktą, o moterims gali pasireikšti neaiškios kilmės stenokardija, kas rodo, kad emocinė būsena tiesiogiai veikia fizinę sveikatą.

Be to, stresas gali sukelti ir kitų problemų: astma sergantiems žmonėms padažnėja priepuoliai, diabetikams cukraus lygis šokteli, o hipertonikams padidėja kraujo spaudimas. Pavyzdžiui, po sunkių skyrybų vyrai dažnai patiria potencijos sutrikimų, o moterims gali išsivystyti ginekologinės ligos.

Emociniai išgyvenimai ir fizinės ligos

Nepakeliama darbo ir buities našta gali sukelti nugaros skausmus, o neišlietas pyktis „ėda“ skrandį. Dėl nuoskaudų gali išaugti akmenys inkstuose ar tulžies pūslėje. Taip pat gali išsivystyti gili depresija – žmogus praranda gebėjimą atsistoti ant kojų ir kyla fobijų rizika. Pavyzdžiui, našlė gali imti bijoti važiuoti autobusu, nes tai primena apie kapines.

Išėjimas iš rizikos grupės

Svarbu pripažinti, kad poreikis „išlieti sielą“ po išgyvento streso yra toks pat natūralus kaip fizinis poreikis ištuštinti žarnyną. Tačiau artimieji ir draugai nėra dvasinės kanalizacijos vamzdžiai, todėl svarbu pasidalinti emocijomis su tais, kurie gali ir nori išklausyti – pavyzdžiui, psichologais.

Geras būdas sumažinti stresą – įsigyti augintinį. Rūpinimasis šuniuku ar kačiuku gali padėti ligoniams pakilti iš lovos ir suteikti prasmės kasdienybėje.

Išsiskyrusiems ar netektį patyrusiems žmonėms svarbu plėsti socialinį ratą. Bet kokios veiklos, tokios kaip šokiai, sportas ar savanoriška veikla, gali padėti susikurti naujus ryšius.

Pradėkite spręsti kitų problemas

Efektyvus būdas susidoroti su savo problemomis yra pradėti spręsti svetimas. Tai ne tik nukreips dėmesį, bet ir suteiks galimybę užmegzti naujas pažintis.

Pasirūpinkite savimi

Pasirūpinkite savimi, kad vienatvė nevirstų liga. Psichologinė savijauta yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl investuokite į savo emocinę gerovę.

Poilsis gamtoje:

Naujausi tyrimai rodo, kad vienatvė gali būti lyginama su rūkymu kaip vienu iš didžiausių sveikatos rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, „JAMA Network Open“ žurnale paskelbtas tyrimas atskleidė, jog socialinė izoliacija padidina ankstyvos mirties riziką 50%. Psichologai taip pat pabrėžia, kad emocinis palaikymas ir socialiniai ryšiai yra esminiai siekiant geresnės psichinės sveikatos.