Danijoje rasta 1500 metų senumo ginklų slėptuvė

Danijos archeologai padarė nuostabią atradimą, kai rado daugiau nei 100 ginklų slėptuvę, užkastą po geležies amžiaus vado namu. Ši kolekcija, datuojama 1500 metų atgal, ne tik atskleidžia senovės ginkluotės įvairovę, bet ir leidžia pažvelgti į to meto visuomenės struktūrą, ritus ir kasdienį gyvenimą. Tyrimai šioje vietovėje žada atskleisti dar daugiau paslapčių apie geležies amžiaus kultūrą ir jos santykius su Romos imperija.

Danijos Archeologų Atrasta Ginklų Slėptuvė: Geležies Amžiaus Paslaptys

Danijos archeologai atrado stulbinančią ginklų slėptuvę, datuojamą daugiau nei 1500 metų atgal, užkastą po geležies amžiaus vado namu Liosningo Siondermarko regione. Ši kolekcija, kurią sudaro 119 iečių, aštuoni kalavijai, penki peiliai, vienas kirvis ir vienetinis grandininis šarvas, gali būti laikoma dideliu karo laimikiu, galbūt skirta kaip auka, skelbia „Live Science“.

Archeologas Elias Witte Thomasenas, vadovavęs kasinėjimams, pažymėjo: „Ginklų skaičius yra stulbinantis, tačiau labiausiai mane žavi tai, kad jie leidžia pažvelgti į geležies amžiaus visuomenės struktūrą ir kasdienį gyvenimą.“ Ši atradimo vieta yra ypatinga, nes ginklai buvo rasti po dviem V a. pradžios namais, kurie, tikėtina, priklausė galingam vadui, galinčiam suburti kariuomenę.

Geležies amžius Danijoje (I-IV a. mūsų eros) buvo laikotarpis, kai regionas buvo Romos imperijos periferijoje ir priklausė didžiajai Germanijai. Nors daugelis gyventojų buvo paprasti žemdirbiai, romėnai, kaip Julijus Cezaris, rašė apie galingus germanų karius. Kai kurie istorikai teigia, kad romėnai galėjo aprūpinti Danijos gentis ginklais, siekdami išlaikyti taiką pasienyje su Skandinavija.

Atrasta slėptuvė buvo rasta rugpjūčio mėnesį, vykdant greitkelio plėtros projektą. Dėl ginklų užkasimo ir namų sugriovimo, tyrėjai daro prielaidą, kad tai galėjo būti ritualas, skiriamas sėkmei mūšiuose. Be ginklų, archeologai rado ir du bronzinius kaklo žiedus, vadinamus „priesaikos žiedais“, kurie simbolizavo valdžios galią, taip pat žirgo antsnukio ir rago fragmentų.

Įdomu tai, kad Liosningo šarvai yra pirmieji grandininiai šarvai, rasti gyvenvietėje, o ne palaidojimo vietoje, kas rodo, kad jie galėjo priklausyti pačiam vadui. Tokie šarvai buvo brangūs ir reikalavo daug laiko gamybai, todėl jų buvimas rodo socialinę hierarchiją to meto visuomenėje.

Nors nežinoma, ar ginklai priklausė vietos kariams, ar buvo karo grobis, panašūs atradimai, pavyzdžiui, Vindelevo miestelyje, rodo, kad ši teritorija galėjo turėti daugybę galingų vadų. Archeologai toliau analizuoja šią vietovę ir ginklų slėptuvę, tikėdamiesi geriau suprasti geležies amžiaus karius ir jų gyvenimą.