Vatikanas atsidūrė ant bankroto slenksčio, nes popiežiui Pranciškui vadovaujant smarkiai sumažėjo pasaulinių aukų

Vatikanas, kaip Katalikų Bažnyčios dvasinė ir administracinė šerdis, šiandien išgyvena finansinę krizę, kurios pasekmės gali būti katastrofiškos. 2023 m. pranešta apie 87 mln. dolerių deficitą, kurį lėmė smarkiai sumažėjęs aukų skaičius ir nepatenkinti tikintieji, kurie reaguoja į popiežiaus Pranciškaus progresyvias reformas. Dėl šios situacijos Vatikano pensijų fondas taip pat patiria didelių nuostolių, o tai kelia grėsmę pensininkų pragyvenimui.

Vatikanas, dvasinė ir administracinė Katalikų Bažnyčios šerdis, susiduria su precedento neturinčia finansine krize - pranešama, kad jis balansuoja ant bankroto ribos.

Dėl smarkiai mažėjančių pajamų, nusivylusių aukotojų ir netinkamo popiežiaus Pranciškaus valdymo institucija susiduria su sunkumais vykdydama savo pensijų įsipareigojimus, pranešė „ Daily Express“.

2023 m. Vatikanas pranešė apie 87 mln. dolerių veiklos deficitą - 5,3 mln. dolerių didesnį nei ankstesniais metais. Trūkumas susidarė daugiausia dėl smarkiai sumažėjusių pasaulinių katalikų tikinčiųjų ir plačiosios visuomenės aukų.

Aukų, kurios istoriškai buvo kertinis Vatikano pajamų akmuo, sumažėjo, nes daugelis katalikų reiškia nepasitenkinimą progresyviomis popiežiaus Pranciškaus reformomis.

Kontroversiška pontifiko pozicija tokiais klausimais kaip klimato kaita, imigracija, transseksualų darbotvarkė ir naujas šeimos vertybių apibrėžimas atstūmė daugelį pamaldžių katalikų.

Bažnyčių ir pavienių tikinčiųjų aukos sumažėjo, nes tradicionalistai reiškia nusivylimą dėl Vatikano polinkio į pasaulietinį progresyvizmą.

Krizę dar labiau apsunkina tai, kad turizmas - itin svarbus pajamų šaltinis - dar neatsigavo iki prieš pandemiją buvusio lygio. Vatikano muziejuose ir Šventojo Petro bazilikoje lankytojų skaičius tebėra mažas.

Dėl finansinės įtampos iškilo pavojus Vatikano pensijų fondui. Šiuo metu fondo nuostoliai siekia 631 mln. eurų (663 mln. JAV dolerių) ir kelia grėsmę į pensiją išėjusių dvasininkų ir darbuotojų pragyvenimui.

Pats popiežius Pranciškus pripažino padėties rimtumą ir pareiškė: „Dabartinė sistema negali užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būsimoms kartoms būtų laikomasi pensinių įsipareigojimų. Susiduriame su rimtomis ir sudėtingomis problemomis, kurios gali dar labiau paaštrėti, jei laiku nebus sprendžiamos.“

Pasak dienraščio „ Daily Express“, dabar Vatikanas savo viltis sieja su 2025 m. Didžiuoju jubiliejumi - švente, skirta 1700-osioms Nikėjos Susirinkimo metinėms paminėti .

Šis renginys, į kurį tikimasi pritraukti daugiau kaip 35 mln. piligrimų, vadinamas galimu finansiniu išsigelbėjimu.

Tikimasi, kad piligrimai, viliojami atlaidų ir dvasinio atsinaujinimo pažadais, į Vatikano iždą įneš taip reikalingų pajamų.

Vatikano finansinė padėtis yra kritinė, o popiežius Pranciškus pripažino, kad dabartinė sistema negali užtikrinti ilgalaikio pensijų įsipareigojimų vykdymo. Vis dėlto, Vatikanas siekia atsigauti 2025 m. Didžiojo jubiliejaus metu, tikėdamasis, kad piligrimų antplūdis atneš reikalingų pajamų.