Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Jūra, ko gero, yra labiausiai mistiška stichija pasaulyje. Jos tamsios gelmės jau nuo senų laikų masino ir gąsdino žmones savo pavojingumo ir nežinomybe. Narsuoliai leisdavosi ieškoti nuotykių ir kartais be jokių pėdsakų pradingdavo jūrų gelmėse.... Nėra nieko keisto, kad per daugelį amžių apie jūras buvo sukurta daugybė mitų.

Susitikimai su vaiduokliais - mirusių ar dar gyvų žmonių atvaizdais - mūsų planetoje vyksta ne taip jau ir retai. Šiuos reiškinius jau seniai paaiškino okultiniai mokslai. Tačiau yra tokių vaiduoklių, kurie kelia nuostabą netgi paranormalių reiškinių tyrinėtojams. Šiai kategorijai priklauso gyvūnų, kitų negyvų daiktų vaiduokliai. Jų atsiradimo priežastys lieka didžiule mįsle tiek tradicinio mokslo atstovams.

Nelegaliu archeologinių vertybių kasinėjimu, dar vadinimu juodąja archeologija, dažniausiai užsiima mažas pajams gaunantys asmenys arba bedarbiai, teigia Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus atstovas Renaldas Augustinavičius. Jo tvirtinimu, tai nėra stebėtina, nes tokia veikla – viena pelningiausių. „Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – sako R. Augustinavičius.

Galima netikėti tuo, kad gana seniai Žemėje pradėjo lankytis ateiviai iš kitų planetų. Tačiau, Kaip tada paaiškinti radinius, kuriuos žmonės aptiko vienoje ar kitoje pasaulio dalyje?

Atkūrę dar IX amžiuje anglo-saksų išrastą vaistą iš svogūnų, česnakų ir galvijų tulžies, mokslininkai apstulbo: šis senovinis vaistas beveik visiškai sunaikina meticilinui atsparią auksinio stafilokoko infekciją (MRSA). Mokslininkų rezultatai bus pristatyti Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinėje mikrobiologijos konferencijoje. Šios vaisto receptas rastas senoviniame anglų manuskripte „Bald‘s Leechbook“. Šioje Didžiosios Britanijos nacionalinėje bibliotekoje saugomoje knygoje pateiktos įvairių negalavimų gydymo būdų instrukcijos, rašo BBC.

Bioritmai – tai kiekvienam žmogui būdinga organizmo protinių, emocinių ir fizinių pojūčių kaita. Jie nerodo poros suderinamumo, bet vis tiek yra su tuo susiję. Galima sakyti, kad bioritmai matuoja energijos lygį santykiuose. Kuo labiau poroje sutampa bioritmai, tuo dinamiškesni jų santykiai. Psichologai tvirtina, kad „pelėdos ir vyturio“ sąjungose daug ginčų, jiems sunkiau rasti kompromisą, jie rečiau kartu rodosi viešumoje ir dažniau jaučiasi atitolę vienas nuo kito. Santykius taip pat sunkina tai, kad tokios poros ir mylisi rečiau. Tačiau net ir tos poros, kurių bioritmai sutampa ne visada jaučia aistrą tuo pačiu metu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad iš principo vyrų ir moterų laikrodžiai, matuojantys seksualinį jautrumą, veikia nevienodai.

„Dievas man sako: „Eik ir dauginkis“, todėl aš niekada nesustosiu“, – taip kalbėjo 56 metų britas, kuris jau turi 40 vaikų su dvidešimčia skirtingų moterų ir planuoja susilaukti dar daugiau atžalų. Britai skundžiasi dėl imigrantų, kurie gyvena iš jų šalies skiriamų pašalpų, tačiau vienam savo šalies piliečiui, kuris girtauja ir turi jau keturias dešimtis vaikų, skiria milžiniškas išmokas. Jungtinės Karalystės Monmutšyro mieste gyvenantis Mike’as Holpinas vadinamas neatsakingiausiu šalies tėvu. 40 vaikų turintis vyras teigia prisimenantis tik pusės jų vardus ir kai kurių savo atžalų gatvėje net neatpažintų.

Nekaltybės praradimas – vienas iš svarbiausių momentų kiekvieno asmens gyvenime, ypač moters. Kai kuriuose pasaulio kampeliuose dailiosios lyties atstovėms tenka ištverti labai nemalonius nekaltybės praradimo ritualus. Tad kaip gi tampama moterimis įvairiose šalyse ir žemynuose? Papua Naujoji Gvinėja Papua Naujojoje Gvinėjoje egzistuoja viena gentis, kurioje jau daugelį šimtmečių laikomasi įsitikinimo, kad nekaltybė mergaitėms turi būti atimta, kai joms yra vos 6-8 metai.

Noras smagiai gyventi ir nuojauta kainos, kurią po mirties reikės už tai sumokėti – populiariausia bestseleriais tapusių knygų, filmų tema. Siužetai skiriasi, tačiau esmė ta pati: siekiamybė būti gražiu, turtingu, populiariu ir neišvengiami kompromisai su sąžine. Už kiek parduotum savo sielą velniui – tiesus klausimas tikintiems ir netikintiems. Populiariausias atsakymas – nė už kiek. Tačiau ar tikrai?

Maždaug 200 apskritimo formos darinių buvo rasti netoli Turpano miesto šiaurės vakarų Kinijos dalyje. Kas ir kokiu tikslu juos suformavo iki šiol buvo didelė mįslė. Kinijos Gobio dykumoje rasti nežinomi akmenys ratu galėjo būti išdėlioti dar prieš keletą tūkstančių metų Saulę garbinančių klajoklių, kurie juos naudojo aukoms, praneša vietinis Kinijos ekspertas, „China Daily“ cituoja Huffingtonpost.com.

Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis. Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis. Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti.

Elisas Thompsonas dėl itin reto sutrikimo gimė be nosies. Pasaulį su tokiu išsigimimu išvysta tik vienas iš 197 milijonų kūdikių. Atrodo, kaip puiku, kad sutrikimas – toks retas. Eliso motina dėl to nesielvartauja – anot jos, nepaisant lengvai pastebimo išsigimimo, sūneliui viskas gerai. Elisas pasaulį išvydo kovo 4-ąją, Alabamos valstijoje. Gimęs berniukas ėmė normaliai kvėpuoti pro burną, tačiau po 5 dienų jam buvo atliktas ir trachėjos atvėrimas – nuo tada vaikas kvėpuoja dar lengviau. Tiesa, dėl šios procedūros Elis verkdamas nebeskleidžia garso, tad mama negali nuleisti nuo jo akių.

Neįtikėtina, tačiau vienos XIX amžiaus laivų katastrofų paslaptys ir jų kaltininkai išaiškėjo tik praėjus šimtui metų. Šmėkla iš rūko 1889 m. kovo 7-osios išvakarėse nedidelis austrių gaudytojų burlaivis „Louksas“ plaukė Lamanšo kanalu į Angliją. Oras buvo drėgnas ir ūkanotas, alsavo mažas vėjelis. Vidurnaktį burlaivis kirto pagrindinę kanalo magistralę. Rūkas buvo tirštas – budinti komanda ausis įtempusi klausėsi kitų laivų signalų. Staiga pasigirdo neįprastas jūros erdvėms garsas – šuns lojimas. Iš rūko lyg šmėkla išniro didelio laivo korpusas.

Ilgą laiką istorikai ir archeologai ieškojo Palangos dvaro vietos. Laimė nusišypsojo jaunam archeologui Ramūnui Šmigelskui. Tyrinėtojas po žeme aptiko kurorto istoriją menančių radinų, kurie gali tapti įrodymais, jog būtent šalia kurhauzo prieš kelis šimtmečius stovėjo ir Palangos dvaras. Dėl buvusios Palangos dvarvietės vietos iki šiol nesutariama, todėl kurorto vasaros estrados prieigose slėpinių ieškojęs archeologas tikino, kad galbūt būtent jam pavyko aptikti statinių komplekso vietą.

Kretingos istorikus apstulbino pagaliau gautos mokslininkų pateiktos rudenį rastų grafų Tiškevičių palaikų DNR išvados. Paaiškėjo, kad kartu su grafais Juozapu ir Sofija Tiškevičiais bei jų anūke Marija koplyčios postamentuose buvo palaidota ne Tiškevičių giminės atstovė. Todėl dabar bus bandoma surasti 1939-aisiais Kretingoje mirusios, bet iki šiol pagal palaikų DNR neidentifikuotos Jadvygos Tiškevičienės palikuonis, gyvenančius JAV. Juos radus būtų prašoma leisti ištirti žmonių DNR ir palyginti su informacija, gauta Tiškevičių koplyčioje.