Archeologija:

Archeologai atrado retą radinį Hattoje, seniai apleistoje hetitų karalystės sostinėje. Tyrinėdami akmeninį tunelį, jie aptiko 249 iki šiol nežinomus hieroglifus, praneša "Arkeonews".

Su keliomis Prancūzijos institucijomis susijusi mokslininkų grupė, bendradarbiaudama su kolegomis iš Kinijos ir dar dviem mokslininkais iš Egipto, rado įrodymų, kad Nilo upės Chufu atšaka kadaise tekėjo taip arti Gizos, kad ja galėjo būti gabenami akmenys, iš kurių buvo statomos garsiosios piramidės.

Ilgalaikė sausra greičiausiai prisidėjo prie pilietinio konflikto ir galiausiai politinio žlugimo Majapane, senovės majų sostinėje Jukatano pusiasalyje, - teigiama naujame "Nature Communications" žurnale paskelbtame tyrime, kurį atlikti padėjo Albany universiteto archeologas.

Nauja viduramžių Kembridžo palaikų analizė rodo, kad vietos augustinų vienuoliai beveik dvigubai dažniau nei kiti miesto gyventojai sirgo žarnyno parazitais. Taip atsitiko nepaisant to, kad daugumoje to meto augustinų vienuolynų, skirtingai nei paprastų darbininkų namuose, buvo įrengti latrinų blokai ir rankų plovyklos...

Japonijos Tokušimos prefektūros muziejaus ir Fukui prefektūros dinozaurų muziejaus paleontologai aptiko seniausius kada nors šalyje rastus iškastinius gyvūnų kaulus.

Ispanijos El Kastiljo urve rasti trys pieniniai žmogaus dantys priklauso neandertaliečiams. Maždaug prieš 80-60 000 metų iš Afrikos atkeliavo šiuolaikinio anatominio tipo žmonės.

Britų archeologai, tyrinėjantys būsimos geležinkelio trasos vietą, rado anglosaksų laidojimo vietą su beveik pusantro šimto žmonių palaikais.

Biologai iš mumifikuotų žmogaus palaikų atkūrė senovinės E. coli genomą. Straipsnis apie tai paskelbtas žurnale Communications Biology.

Prancūzijos nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto (Inrap) specialistai atkasė gerai išsilaikiusį VII ar VIII mūsų eros amžiuje pastatyto laivo korpusą.

Rumunijoje archeologas mėgėjas Narcis Tzarcis Murešo apskrities miškuose rado lobį - apie 300 romėnų monetų, kurios žemėje gulėjo apie 2000 metų.

Kinijos centriniame regione archeologai aptiko krosnį, kuri Kariaujančių valstybių laikotarpiu (475 m. pr. m. e. - 221 m. pr. m. e.) buvo naudojama didelio stiprumo geležies lydymui. Apie tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra "Xinhua".