Archeologija:

Šiuolaikiniai keliai ir gyvenvietės labiau primena senovės miestų centrus, nei dažnai galvojame - tai tikrai pasakytina apie išsiplėtusią Teotihuakano gyvenvietę, kadaise buvusią už 40 km į šiaurės rytus nuo Meksiko miesto.

Ši nuostabi istorija nutiko dar 1944 metais, tačiau ji iki šiol audrina nepriklausomų mokslininkų protus, kaip ir visų, kurie domisi mūsų planetos istorija.

Akmenys aptikti Tresneso pusiasalyje, kur nuo 2017 m. vyksta aktyvūs archeologiniai darbai, nes uolos, ant kurių buvo įsikūrusi senovės gyvenvietė, pamažu leidžiasi į jūrą. Iki šiol mokslininkai rado daugiau kaip 20 akmenų, o tokių radinių pamažu daugėja.

241 m. pr. m. e. prie Sicilijos krantų nuskendusiuose romėnų laivuose buvo rasti keturi senoviniai bronziniai taranai, kurių kiekvienas svėrė net 200 kilogramų.

Archeologai, atliekantys darbus šiaurinėje Dovydo miesto dalyje Senojoje Jeruzalėje, pagrindiniame drenažo kanale prie Verksmų sienos pagrindo aptiko maždaug 2700 metų senumo svarmenį.

Bronzos amžiaus bendruomenę dabartinės Ispanijos teritorijoje bent jau kurį laiką galėjo valdyti moterys. Archeologai rado moters kaulus su sidabrine diadema – ar karūna – ir kitomis brangenybėmis palaidotus po liekanomis pastato, kuris anksčiau buvo naudojamas politiniams susirinkimams.

98 milijonų metų palaikai, kurie gali priklausyti didžiausiam kada nors po Žemę klajojusiam gyvūnui – ilgakakliam titanozaurui, neseniai buvo atrasti Argentinoje.

Archeologai teigia, kad daugelis katastrofinių senovės potvynių galėjo įkvėpti Nojaus istoriją. Tačiau nedaugelis būtų prilygęs cunamio greičiui ir dydžiui, kuris prieš 9 910–9 290 metų užklupo teritoriją, kuri dabar yra šiaurinė Izraelio teritorija, ir galbūt išlikęs kolektyvinėje išgyvenusių žmonių atmintyje.

Rugpjūčio viduryje Sachos respublikoje (Jakutija) aptiktas trejų ar ketverių metų gauruotojo raganosio jauniklis. Radinys puikiai išsilaikęs, iš pirmo žvilgsnio matyti storas riešutų spalvos kailis ir nosies ragas.

Praėjusių metų pabaigoje Aberdyno muziejaus kuratoriaus padėjėja Abeer Eladany peržiūrinėjo muziejaus kolekcijose saugomus objektus – ir aptiko daiktą, kuris, atrodo, čia visai nepriklausė.

Mokslininkai išsiaiškino, kad majai į savo miestą Tikalį gabenosi mineralą ceolitą ir naudojo jį vandens filtravimui tūkstančius metų prieš tai, kai tai sugalvojo kitos civilizacijos. Vandens filtravimas majų mieste greičiausiai buvo daug geresnis už bet ką, ką žinojo europiečiai, po 1500 metų užkariavę majus.

Senovės istorikai stepių klajoklius dažnai apibūdindavo kaip smurto nevengiančius žmones, atsidavusius karui ir plėšikams. Tačiau archeologinių ir antropologinių duomenų apie smurtą šiose bendruomenėse ankstyvųjų amžių laikais iki šiol nebuvo.

Egipto archeologai padarė stulbinantį atradimą, kuris leido geriau suprasti senovės civilizaciją, gyvavusią šiame regione prieš maždaug 6 tūkst. metų. Viena ekspertė tai pavadino „įdomiausiu kada nors padarytu atradimu“.

Prieš aštuonis šimtus metų prerijose Misisipės pakrantėje stovėjo miestas – aukštos kultūros centras, kuriame gyveno daugybė žmonių. Miesto gyventojai pylė dirbtines kalvas, gerai išmanė astronomiją ir galimai aukojo savo dievams jaunas merginas. Svarbiausią šios kultūros miestą archeologai dabar vadina Kahokija. O kas jį pastatė? Iš kur atsirado gentis, apsigyvenusi didžiosios Šiaurės Amerikos upės pakrantėje?

Mokslininkai ištyrė 1,5 m ilgio mamuto iltį, rastą Tomės upės žemupyje, Sibire. Ant ilties išraižyti keturi kupranugariai ir žmogus, apsirengęs kaip kupranugaris. Tyrėjai mano, kad piešinys vaizduoja sceną, kaip užsimaskavęs medžiotojas sėlina prie kupranugarių tikėdamasis juos sumedžioti.