Ateiviai bando susisiekti, bet mūsų technologijos pernelyg primityvios

Ar mes Visatoje vieni? Gali būti, kad atsakymą žmonijai kažkas jau siunčia...

Ateiviai bando su mumis susisiekti – gal net šiuo metu Žemę pasiekia jų siųsti signalai. Tačiau, nepaisant žmonijos pastangų, mūsų technologijos gali būti pernelyg primityvios, kad šias žinutes priimtų, teigia ateivių paieškas vykdančio SETI instituto Kalifornijoje (JAV) mokslininkė Nathalie Cabrol.

Ji pastebėjo, kad žmonija plečia tyrimų horizontus ir dar šiame amžiuje gali aptikti gyvybę (bent mikrobiologinę) kituose Saulės sistemos kūnuose. Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir tolimesniems objektams mūsų Paukščių take bei kitose galaktikose. Mokslininkės nuomone, visai įmanoma, kad

mums būnant gyviems astronomai aptiks Žemės analogą kitos žvaigždės sistemoje.

Visgi atrasti kitas mąstančias būtybes gali būti gerokai sudėtingiau – iš esmės dėl mūsų pačių riboto požiūrio į Visatą ir galimybių.

„Pažiūrėkite, kiek mes pasistūmėjome per pastaruosius 100 metų. Jei kažkur ten egzistuoja civilizacija, kuriai bent tūkstančiu metų daugiau nei mums, kas žino, kokios rūšies technologijas ir kokius reiškinius jie naudoja tam, kad užmegztų ryšį su kitais? Mes dar tik grandome paviršių. Į Visatą mes žiūrime iš savo kiemo“, – teigė N.Cabrol.

Šiuo metu ateivių ieškoma fiksuojant optinius bei radijo signalus, ir įdomybių netrūksta. Pavyzdžiui, anksčiau šįmet mokslininkai paskelbė pirmą kartą tiesiogiai užfiksavę neįprastą, vos sekundės dalį trukusį, radijo signalą iš tolimos galaktikos. Greitųjų radijo bangų pliūpsnis (angl. Fast Radio Burst, FRB) buvo užfiksuotas Parkeso teleskopu Naujajame Pietų Velse.

Tai buvo pirmas kartas, kai FRB buvo pastebėtas realiu laiku, o ne tikrinant surinktus duomenis. Apskritai iki šiol pavyko aptikti vos 10 tokių signalų. Astronomai visame pasaulyje jau seniai bando išsiaiškinti FRB fenomeną. Šių pliūpsnių metu per sekundės dalį išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą dieną.

Versijų yra įvairių: tai gali būti trumpi gama spindulių blyksniai ar galingi magnetarų žybsniai, neutroninių žvaigždžių sprogimai ar virtimai juodosiomis skylėmis. Ne sykį buvo spekuliuojama, kad FRB siunčia nežemiškos civilizacijos: esą jų metu siunčiami žmonijai nežinomu būdu užkoduoti pranešimai.

N.Cabrol įsitikinusi, kad tolimesnės tokių radijo signalų paieškos ir tyrimai yra labai svarbūs. „Mes tikimės, kad ateiviai viską daro taip pat, kaip mes, bet yra ir kitų būdų“, – teigė ji.

Vienas iš būdų aptikti kitas protingas civilizacijas – ieškoti kardinalių pokyčių planetose. „Mes esame pažengusi, bet dar labai jauna civilizacija. Mes žaidžiame su žaislais ir technologijomis, bet kol kas gerai nesuprantame taisyklių.

Savo planetoje nesame pasiekę pusiausvyros, dėl to vyksta klimato atšilimas. Štai ir vienas pavyzdys: tiesioginis ryšys tarp ateivių ir klimato kaitos. Yra tam tikras periodas, kuomet gali tikėtis aptikti civilizaciją, susiduriančią su tuo pačiu, kaip mes dabar. Tokiu atveju planetos atmosferoje galima aptikti požymių, kurių ten neturėtų būti – jų galima ieškoti. Ir tai – tik vienas pavyzdys“, – sakė ji.

Tą patį anksčiau šįmet pastebėjo ir buvęs astronautas Johnas Grunsfeldas: anot jo, jei egzistuoja ateiviai ir jie yra pakankamai pažengę, jie apie mus jau žino: „Mūsų atmosferoje yra aiškūs ženklai, kurie užtikrina, kad kažkas su pakankamai dideliu teleskopu už 20 šviesmečių galėtų mus pastebėti, – sakė jis. – Jei kažkur ten yra gyvybė, protinga gyvybė, jie jau žino, kad mes čia esame.“

NASA vyriausioji mokslininkė Ellena Stofan balandžio mėnesį pareiškė, kad nežemiška gyvybė bus atrasta jau visai netrukus.

„Aš tikiu, kad per artimiausią dešimtmetį mes turėsime stiprius požymius apie gyvybę už Žemės ribų, o aiškius įrodymus – per ateinančius 10–20 metų, – sakė ji. – Mes žinome, kur jų ieškoti, žinome, kaip tai daryti ir, daugeliu atvejų, turime reikiamas technologijas.“

Jos kolega Jeffery Newmarkas pridūrė: „Tikrai, klausimas ne „ar“, o „kada“ tai nutiks.“ E.Stofan patikslino, kad ateiviai, apie kuriuos šnekama, nebus tokie, kokius daugelis įsivaizduoja ar yra matę fantastiniuose filmuose. „Mes nekalbame apie mažus žalius žmogelius. Mes kalbame apie mažus mikrobus“, – paaiškino mokslininkė.