Džono Lenono nužudymas - keturios kulkos į nugarą

Nėra jokia paslaptis, kas 1980 m. gruodžio 8 d. Niujorke netoliese "Dakotos" pastato Džonui Lenonui į nugarą paleido keturias kulkas. Tuo metu, kai buvęs "The Beatles" grupės narys ir aktyvus judėjimo už taką dalyvis mirė ant savo žmonos Joko Ono rankų, kulkas paleidęs Markas Deividas Čapmanas, vietoje to, kad bandytų pasislėpti, ramiai stovėjo netoliese nusikaltimo vietos ir skaitė Selindžerio romaną "Rugiuose ties bedugne". Į liudininko klausimą, ar jis suvokia, ką padarė, Čapmanas ramiai atsakė: "Aš sušoviau Džoną Lenoną".

Balsas, įsakęs nužudyti

Jis specialiai atskrido iš Havajų salų šiam nusikaltimui įvykdyti. Praėjus keliems mėnesiams po šio nusikaltimo Čapmanas, oficialiai paskelbtas „psichiškai nesveiku gerbėju“, turinčiu nevykėliams būdingą norą sulaukti dėmesio, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 20-ies metų įkalinimo bausme. Panašu, kad Lenoną nužudė vienišas psichas.

Ar taip iš tikrųjų?

Čapmano elgesys teisme irgi buvo labai keistas. Po to, kai advokatai šešis mėnesius sugaišo jo gynybai, jis netikėtai prisipažino savo kaltę. Kaip teigia pats Čapmanas, jam taip pasielgti liepė „balsas“, kurį jis išgirdo būdamas kameroje. Psichiatras Bernardas Daimondas, buvęs gynėjų komandoje (susiklosčius aplinkybėms jis taip pat gynė Roberto Kenedžio žudiką Sirhaną Bišarą Sirhaną), Čapmaną pavadino „paranojišku šizofreniku“.

Nežiūrint į tai Čapmanas buvo pripažintas pakaltinamu, kad galėtų stoti prieš teismą, ir buvo išsiųstas ne į dvasiškai sergančiųjų įstaigą, o į kalėjimą. Vienas tardytojas padarė išvadą, kad Čapmanas nusikaltimo dieną elgėsi, tarsi būtų „užprogramuotas iš šalies“. Jis pareiškė, kad žudikas „nuo pat pradžių nenorėjo bendrauti su spauda“, todėl vertė suabejoti teiginiu, jog nužudymo motyvu tapo dėmesio savo personai troškimas. Po nusikaltimo Čapmanas sutiko duoti tik vieną interviu (Džeimsui Geimsui iš „People" žurnalo), kurio metu papasakojo: „Lenonas praėjo pro mane, aš savo galvoje išgirdau balsą: „Padaryk tai, padaryk tai, padaryk tai“. Šie žodžiai vis kartojosi ir kartojosi... Aš neprisimenu, kaip nusitaikiau". Pasakodamas apie šiuos įvykius žudikas nerodė jokių emocijų.

Taip pat stebina tas faktas, kad Čapmanas net nebandė pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Su dviem revolveryje likusiais šoviniais, keliomis kredito kortelėmis ir 2 tūkstančiais dolerių grynųjų jis nesunkiai galėjo sumėtyti pėdas. Kyla klausimas, iš kur jis gavo tiek pinigų? Ir kur civilis žmogus išmoko taip šaudyti?

"Tai nebus nelaimingas atsitikimas"

Pagal teoriją, kurią pasiūlė Fentonas Bresleris savo knygoje „Kas nužudė Džoną Lenoną?", ir kurią palaikė radijo žurnalistas Mėjus Braselas, Čapmano beprotybė atsirado dėl to, kad jo smegenis plovė CŽV, o jį patį dešinės pakraipos veikėjai iš JAV vyriausybės užprogramavo nužudyti Lenoną. Šiam teiginiui pagrįsti yra nurodoma, kad žudikas dirbo „World Vision“ organizacijoje vaikų auklėtoju pabėgėlių stovyklose nuo Laoso iki Beiruto. Gali būti, kad būtent tuo metu Čapmanas pateko į CŽV slaptųjų agentų tinklą. Jam buvo atlikta hipnozė, paveiktas narkotinių medžiagų, todėl tapo CŽV programos MK-ULTRA auka ir gavo nurodymą nužudyti Džoną Lenoną. Galima priminti, kad XX amžiaus 5-o dešimtmečio pabaigoje CŽV Techninių tarnybų valdyboje buvo įkurtas padalinys, kuriantis chemines ir bakteriologines priemones, skirtas paveikti žmogaus psichiką. Nebuvo jokio dokumento, kuris neleistų Čapmanui įsigyti šaunamąjį ginklą. Oro uoste, iš kurio žudikas išvyko į JAV, nebuvo metalo daviklio.

Kam vyriausybei reikėjo Lenono mirties? Viskas dėl to, kad Džonas buvo kur kas daugiau nei grupės „The Beatles" narys. Jis buvo žinomas karo Vietname priešininkas, be to, dalyvavo žygiuose Airijos respublikos armijai (IRA) palaikyti, taip pat palaikė streikuojančius laivų statytojus ir Judėjimą už branduolinį nusiginklavimą.

Praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje Džonas ir Joko palaikė radikalus, pavyzdžiui, atlikusį bausmę Džoną Sinklerį ir prieš valstybinę sistemą maištaujančius hipius iš Tarptautinės jaunimo partijos.

Jie planavo surengti seriją antikarinių koncertų visoje JAV teritorijoje.

Prezidento Niksono dešiniųjų administracijai antikariniai veiksmai prilygo antivyriausybiniams. O Lenonas, kuris galėjo „per 24 valandas bet kokiame mieste į gatves išvesti milijonus žmonių, protestuojančius prieš karinius veiksmus", militaristams kėlė rimtą pavojų. FTB agentai klausėsi Lenono pokalbių telefonu, sekiojo jį kiekviename žingsnyje. Dešinysis senatorius Stromas Turmondas visus įtikinėjo, kad Lenonui pareikšti kaltinimai, jog 1968-ais metais jis Didžiojoje Britanijoje vartojo marihuaną, yra pakankama priežastis neleisti jam atvykti į JAV Vėliau senatoriaus Frenko Čerčo vadovaujamas komitetas Lenoną įvardijo kaip vieną svarbiausių antikarinio judėjimo dalyvių.

1972-ais metais Lenonas pasakė: „Jeigu Joko ar man kas nors atsitiks, tai nebus nelaimingas atsitikimas". Nuolatinis pavojus būti išsiųstam iš šalies, FTB persekiojimas tapo sunkiai pakeliami, todėl po to, kaip 1975-ais metais gimė sūnus Šonas, Džonas nusprendė atsitraukti nuo visų reikalų. Vėliau Džonas gavo „žaliąją kortą", o jo 300 lapų dosjė dulkėjo FTB archyvo lentynose. Gali būti, kad tam turėjo įtakos Niksono atsistatydinimas 1974-ais metais ir respublikonų pralaimėjimas 1976-ais metais.

1980-ais metais Lenonas atnaujino savo muzikinę karjerą, išleisdamas plokštelę „Dviguba fantazija". Tais pačiais metais JAV prezidento rinkimuose nugalėjo respublikonas Ronaldas Reiganas, kurio rinkiminei kompanijai vadovavo busimasis CŽV direktorius Viljamas Keisis. Respublikonų planai nenusileisti SSRS karinėje srityje ištuštino Pentagono iždą, tuo pačiu metu buvo surengta ne viena slapta operacija Centrinėje Amerikoje. Tai negalėjo sulaukti karo priešininkų, kokiu buvo ir Džonas Lenonas, pritarimo.

Šiurpą keliančios dainos

Kaip pareiškė oficialus garso įrašų studijos „Parlophone", kurioje dirbo Lenonas, atstovas, kai kuriose Lenono dainose „yra šiurpą keliantys" žodžiai apie savo mirtį. Kai kurie įžvelgė gilią prasmę „The Beatles" ansamblio „Magical Mystery Tour“ plokštelės amerikietiškoje versijoje, kurios viršelyje buvo Džono Lenono nuotrauka šalia ženklo, kuriame esantis užrašas skelbė: „Geriausias kelias - per MD & C". Juk tai Čapmano inicialai. Plokštelės „Heiter Skelter“ dainų tekstai dalinai paveikė Čarlzo Mansono iškreiptos pasaulėžiūros formavimą. Šis veikėjas žinomas tuo, kad nužudė nėščią amerikiečių kino aktorę Saron Teit. Jos vyras, režisierius Romanas Polanskis filmą „Rozmari kūdikis" apie Antikristo gimimą nufilmavo „Dakotos" pastate Niujorke! 2000-iais metais CNN paskelbė, kad Lenonas, greičiausiai, nujautė savo mirtį, nes 1980-ais metais parašytoje dainoje „Help Me to Help Myself" yra žodžiai „Griovimo angelas vėl mane persekioja" ir „O, Dieve, padėk man".

Spekuliacija vardu

Braslerio ir Breslerio istorija yra užpildyta fantastiniu įvykių kratiniu. Bresleriui pavyko, remiantis įstatymu laisvai gauti informaciją, sužinoti, kad Lenoną persekiojo Niksonas ir FTB. Tačiau nebuvo jokių dokumentų, kuriuose būtų paminėtas Čapmanas. Pats Bresleris pripažįsta, kad šios teorijos yra gana spekuliatyvios. Bet kokiu atveju, apgailėtina Čapmano psichikos būsena sudaro prielaidas teiginiams, kad jis savo iniciatyva negalėjo nužudyti Džono Lenono.

Kad ir kaip būtų, Breslerio pasiūlyta versija tapo populiaria. Joko Ono ir Šonas Lenonas iki šiol saugomi ginkluotų sargybinių. 1998-ųjų metų balandžio mėnesį Šonas Lenonas interviu laikraščiui „New Yorker" pareiškė: „Mano tėvas kėlė pavojų vyriausybei. Jeigu jis būtų pasakęs: „Susprogdinkime rytoj Baltuosius rūmus", būtų atsiradę dešimtys tūkstančių žmonių, pasirengusių tai padaryti. Vyriausybė visais laikais stengėsi atsikratyti tokių revoliucionierių pacifistų".

Žurnalas "Mįslės ir faktai" №03 2017