Frankas Sinatra - žavusis scenos mafiozas (1)

Muzikinio ir apskritai jokio konkretaus išsilavinimo šis epochos širdžių ėdikas neturėjo. Gamtos užgaidos duotas talentas padėjo jam ištobulinti puikų balsą, o tikslingumas ir stebėtinas atkaklumas leido nugalėti kliūtis kelyje j šlovę ir viską, ko jis geidė. Jis visiškai susiliedavo su savo daina, dainuodamas taip, kad kiekvienas iš dešimties tūkstančių žiūrovų stadione jaustų - Frankas Sinatra dainuoja būtent jam.

Mažasis chuliganas

Francis Albertas Sinatra gimė 1915 m. gruodžio 12 d. Naujojo Džersio valstijoje, Hobokeno mieste, iš Sicilijos atkeliavusių italų imigrantų šeimoje. Jo tėvas Martino buvo boksininkas ir ugniagesys, motina Natalina -slaugytoja. Jis buvo vienintelis vaikas šeimoje.

Frankas gimė tuo laiku, kai Europoje švilpė beprasmiškai žudančios Pirmojo pasaulinio karo kulkos. Ateidamas į pasaulį ir motiną, ir akušerę jis privertė gerokai padirbėti, nes nei vienai, nei kitai anksčiau neteko susidurti su šešių kilogramų svorio naujagimiu. Busimasis širdžių ėdikas jau nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų sugebėjo į save sutelkti visą dėmesį, už tai gavo atitinkamą atminimą visam gyvenimui - akušerės paliktus žnyplių randus.

Frankas užaugo rajone, kur muštynės ir įvairūs nusikaltimai buvo kasdienybė. Mokykloje nuo pirmųjų dienų pastebėta, kad Frankas yra hiperaktyvus vaikas. Kaimynai jį laikė chuliganu. Nuo pat jaunystės jis neišvengiamai įsiveldavo į skandalingus ir net nusikalstamus įvykius, kurių atgarsis lydėjo Franką visą gyvenimą.

Frankas Sinatra - dainininkas, aktorius, mergišius ir nusikalstamojo pasaulio veikėjas.

Natalina buvo labai griežta, galima sakyti, rūsti moteris. Ji buvo tikroji šeimos galva, ypač kai Martino būdavo išvykęs dirbti arba gaisrinėje, arba ringe. Vis dėlto ir Natalina nesėdėjo vien tik namuose - ji buvo vietinio demokratų partijos skyriaus pirmininkė ir daugiausia jos galvoje sukosi su šia veikla susijusios mintys. Taigi Franko auklėjimu labiau užsiimdavo močiutė.

Paauglystėje F. Sinatra buvo padauža, kaip liudija nuotraukos iš policijos archyvo. Frankas niekada neišsiskyrė nei pavyzdingu, nei apskritai mandagiu elgesiu. Mokykloje jis buvo tikras chuliganas, ir ši nuolat nenurimstanti siela tokia išliko visą jaunystę. Norėdama kaip nors apriboti tokį sūnaus elgesį, motina viską sutvarkė taip, kad Frankui teko anksti susituokti. Motinos planas lyg ir pavyko, bet nėra priežasties teigti, kad jis būtų kaip nors nuraminęs patį Franką. Greičiau buvo visiškai atvirkščiai.

Jaunystė ir pirmoji sėkmė

Frankas išbandė įvairių profesijų - nuo padavėjo iki sporto komentatoriaus, bet visada svajojo tik apie viena - būti scenoje. 1933 metais, pirmą kartą išgirdęs Bingą Crosby, jaunasis Frankas užtikrintai nusprendė, kad bus dainininkas. Jis pradėjo dainuoti koledžų šokių vakarėliuose, dalyvavo visuose galimuose mėgėjų konkursuose, savo paslaugas be išimties siūlė visoms radijo stotims. Ir jį mielai visur kviesdavo, tik ne todėl, kad visi staiga būtų pripažinę jo talentą. Dar ne. Viskas buvo daug paprasčiau - jaunasis dainininkas tiesiog neprašydavo pinigų!

1937 metais Frankas nugalėjo nedideliame mėgėjų konkurse gimtajame mieste, vėliau pradėjo reguliariai dainuoti naktiniuose klubuose. Šiuo laikotarpiu jis gyveno palyginti ramiai, net kukliai. Jis buvo vedęs, pradėjo gimti vaikai, karjera reikalavo pastangų. 1939 metais Frankui nusišypsojo laimė: jį atrado džiazo orkestro vadovas Tommy Dorsey, kuris pats buvo puikus trombonininkas. Frankas pasirašė sutartį ir pradėjo dirbti už 75 dolerius per savaitę.

Savo lengvai užsiliepsnojančioms emocijoms Frankas leido pasireikšti ir su draugais bei naujaisiais kolegomis. Pavyzdžiui, vos patekęs į T. Dorsey orkestrą, Frankas susimušė su būgnininku Buddy Richu ir į jo galvą suskaldė stiklinį grafiną. Įdomu tai, kad šis incidentas niekaip nepaveikė jų - tvirtų vyrų - draugystės.

Jau ateinančiais 1940 metais Frankas išleido pirmąjį albumą „Taškuota suknelė ir mėnulio spinduliai“ (angl. Polka Dots and Moonbeams). Iš T. Dorsey orkestro Frankas išėjo 1941 metais, po to, kai buvo pripažintas geriausiu metų dainininku ir tapo moterų numylėtinu.

Per Antrąjį pasaulinį karą Frankas nebuvo pašauktas į kariuomenę, nes jam buvo nustatytas plyšęs ausies būgnelis. Savo dalį į JAV pergalę Frankas vis dėlto įdėjo: nuo 1942 metų jis atliko savo programas Niujorko radijuje ir jo melodingas meilės balades buvo labai pamėgę amerikiečių kariai.

1942 metų gruodį Frankas tapo tikra žvaigžde. Tuomet gimė Balsas (angl. The Voice), kaip jį praminė gerbėjai. Du mėnesius iš eilės koncertų salė, kurioje koncertavo anksčiau mažai žinomas dainininkas, kasdien buvo perpildyta. Įrašų studija „Columbia“ pasiūlė Frankui 10 metų sutartį, palyginti naudingą, todėl jis sutiko. Tai buvo didelės sėkmės pradžia, ir netrukus kone be sustojimo koncertuojantis Frankas uždirbdavo šimtus tūkstančių dolerių per metus. 1944 metais 30 tūkstančių gerbėjų merginų, besistengiančių patekti į Franko koncertą Niujorko Taimso aikštėje, būrys sudarė masinę spūstį, dėl kurios prasidėjo neramumai miesto gatvėse ir nukentėjo parduotuvių vitrinos.

Frankas kiekvieną dainą paversdavo trijų dalių drama. Apie jį sakydavo, kad jis net telefonų knygą sudainuotų taip, kad visi liktų pakerėti. Pats jis sakė: „Dainos interpretacija yra svarbesnė už pačią dainą“. Šia prasme jis neturėjo jokių autoritetų, išskyrus savo paties skonį.

Franko repertuaras susidarė pamažu ir tikriausiai todėl buvo toks įvairus. Jo gerbėjų būryje buvo ir paauglių, kurių širdis pavergė romantiškos baladės su emocingu ir lengvai įsimenamu tekstu, ir abiejų lyčių suaugusiųjų, kuriuos labiau žavėjo Franko rimtos, kartais net filosofinio turinio dainos. Šiaip ar taip Franko sėkmę labiausiai lėmė jo dainų turinys.

Be kino nėra žvaigždžių

1941 metais Frankas nusifilmavo filme „Las Vegaso naktys", paskui reguliariai pasirodydavo miuzikluose. Pirmą draminį vaidmenį Frankas suvaidino 1943 metais filme „Aukščiau ir aukščiau“, o už 1945 metų filmą „Namas, kuriame gyvenu“ jis gavo savo pirmąjį „Oskarą“. 1949 metais Frankas filmavosi Stanley Doneno miuzikle „Mieste“.

Tuo tarpu estradoje pasirodė naujų vardų - Frankie Laine’as, Tony Bennettas ir kiti, o pajamos iš Franko koncertų pradėjo mažėti. Jis patyrė nesėkmių su keliais televizijos koncertais, sukaupė didžiulių skolų, o paskui dar audringas romanas su aktore Ava Gardner... Tuomet Frankas jau buvo tapęs absoliučiu moterų geismo objektu ir visą gyvenimą nepajėgė atsispirti šiai vilionei, todėl nuolatos apgaudinėjo be išimties visas savo žmonas. A. Gardner vėliau sakė, kad jai Frankas iš pradžių buvo „95 procentai sekso ir tik 5 procentai jo paties“.

1953 metais dėl balso stygų ligos Frankui teko nutraukti sutartį su naujuoju leidėju MCA. Tačiau jis nepasidavė ir sugebėjo gauti šaunaus kareivio ir garbės belaisvio Angelo Maggio vaidmenį filme „Dabar ir visada“. Tai buvo metas, kai jis vėl pradėjo siūlytis filmuotis be užmokesčio. Ir šį kartą intuicija Franko nenuvylė - kai jis atsistojo ant kojų, jam plojo net kolegos iš aktorių gildijos, ir jis gavo dar vieną „Oskarą“, šį kartą už geriausią antrojo plano vaidmenį. Iš viso Frankas yra gavęs tris „Oskarus“, o 1971 metais jam buvo skirtas Jeano Hersholto humanitarinis apdovanojimas.

Iš viso Frankas nusifilmavo 58 kino juostose, iš kurių labiausiai vertinami draminiai vaidybiniai filmai „Žmogus auksine ranka* (1955), „Detektyvas“ (1968), „Pirmoji mirtina nuodėmė“ (1980) ir politinis trileris „Mandžiūrijos kandidatas“ (1962). 1964 metais Frankas pats režisavo filmą „Tik drąsieji“.

Franko kelias

Po filmo „Dabar ir visada“ sėkmės Franko dainų temos išsiplėtė, jis sugebėjo pereiti nuo siauroko meilužio vaidmens iki „stipraus vyro“. Pasak šiuolaikinių apžvalgininkų, Frankas sugebėjo geriausiai įkūnyti 6-ojo dešimtmečio amerikiečių vyro idealą, galbūt tai geriau sekėsi tik žurnalo „Playboy“ įkūrėjui Hugh Hefneriui.

Franko daina „My way“ sumušė rekordą britų hitų parade: nuo 1969 iki 1971 metų ji išliko lydere 122 savaites. Šią dainą Frankas parašė kartu su dainininku ir kompozitoriumi Paulu Anka, tekstą išvertę iš prancūzų kalbos, ir ji iš tiesų tapo jo asmeniniu himnu. Vėliau P. Anka sakė, kad išgirdęs šią dainą, atliekamą Franko, jis nebegalėjo jos atpažinti, nes Frankas sugebėjo paversti ją šedevru - balade apie savo paties gyvenimą.

„My way“ sužavėjo amerikiečius ne tik dėl talentingo atlikimo, o daugiausia dėl išreikštos gyvenimo filosofijos, šlovinančios amerikiečių individualizmą ir atkaklų ryžtą eiti į priekį savo pasirinktu keliu, o ne padiktuotu ko nors kito, pavyzdžiui, partijos, valdžios, dėdės ar kokių kitų aplinkybių. Pats Frankas šią dainą apibūdino lakoniškai: „Elgiausi taip, kaip man patinka“.

Prezidentas Billas Clintonas, kalbėdamas apie Franko mirtį 1998 metais, išreiškė didžiausią pagarbą velionio gyvenimo darbui ir pabrėžė būtent dainą „My way“, pridurdamas, kad kiekvienas amerikietis turėtų gyventi taip, kad galėtų nusišypsoti ir pasakyti iš tiesų ėjęs savo keliu.

Franto meilės daugiakampiai

Savo daugybėje meilės nuotykių, rodos, sesusipainiodavo tik pats Frankas, nors, pasak amžininkų, kartais pasiklysdavo ir jis pats. Visišku moterų geidžiamuoju tapęs publikos numylėtinis filmuodamasis filme „Aukščiau ir aukščiau“ drabužinėje buvo pasikabinęs paties sudarytą 27 patraukliausių Holivudo aktorių sąrašą ir iš jo išbraukdavo jau užkariautas.

Tuo metu nei žmona, nei du vaikai jam netrukdė šį sąrašą kartkartėmis papildyti. Be abejo, nenuostabu ir tai, kad, artėjant filmavimosi pabaigai, visi vardai buvo išbraukti, nepaisant to, kad nesibaigiančiais Franko nuotykiais visuomet domėjosi spauda, o visi romanai - tik su garsiausiomis Holivudo aktorėmis, kurioms spauda jau ir taip skyrė nemažai dėmesio. Jeigu Franko akiratyje nebūtų pasirodžiusi A. Gardner, galbūt prie sienos būtų buvęs prisegtas dar vienas užkariautinų moterų sąrašas.

Nancy Barbato

Tačiau iki tol dar buvo Nancy Barbato.

Tuo metu devyniolikmetė buvo laikoma gražiausia miesto mergina, todėl Frankas pernelyg nesipriešino motinai, kai ji visomis pastangomis stengėsi abu jaunuolius suvesti. Jie susituokė 1939 m. vasario 4 d., persikėlė į žmonos gimtąjį Džersi Sitį, kur jau kitais metais į pasauli atėjo pirmoji duktė Nancy Sinatra. 1944 metais gimė sūnus Francis Wayne’as.

Franko dainininko karjera vystėsi neįtikėtinai sparčiai ir tai leido šeimai persikelti arčiau Holivudo. Jie atvyko į Los Andželą, kuris ekspresyviajam Frankui buvo tikras rojus.
Jis jau buvo subrendęs, patrauklus vyras, bet vis dar toks pats emocingas kaip mokyklos laikų chuliganas.

Pirmojo rimto šeimos skandalo priežastimi tapo Franko romanėlis (tiksliau tariant, jo viešumas) su Marilyn Maxwell. Nancy tuoj pat nusprendė nutraukti nėštumą ir kuriam laikui visiškai atsiribojo nuo Franko. Netrukus jie vėl susitaikė ir susilaukė dukters Christinos. Vis dėlto ir tai neišgelbėjo jų santuokos, nes Franko horizonte pasirodė pirmosios klasės Holivudo žvaigždė A. Gardner.

Ava Gardner

Jie susipažino MGM kino studijoje 5-ojo dešimtmečio viduryje. Ava akimirksniu tapo vieninteliu Franko naujojo sąrašo vardu. Itin susižavėjęs Ava, jis tol kankino žmoną Nancy prašymais kuo greičiau išsiskirti, kol ši sutiko.

Frankas ir Ava susituokė 1951 m. lapkričio 7 d., tačiau šešeri santuokoje gyventi metai greičiau laikytini kančia nei laime. Jau po dvejų metų Frankas ir Ava išsikraustė į atskirus butus. Ši santuoka iš tiesų nė vienam neatnešė laimės, nors aistrų, pasak Franko biografų, buvo lyg Hirošimos ir Nagasakio sprogimuose. Dėl reguliaraus filmavimosi abu aktoriai mėnesiais nesimatė, nes nė vienam net į galvą nešovė dėl kito aukoti karjerą. Avos profesionali karjera tuo metu vystėsi sėkmingiau nei Franko, ir tai jam buvo labai sunku išgyventi. Ava buvo tikra Hemingway’aus pasaulio herojė, greičiausiai todėl jos sėkmingiausiu darbu laikomas vaidmuo filme „Kilimandžaro sniegynai“.

Galiausiai pora išsiskyrė ir iš tiesų kitos baigties čia negalėjo būti. Santykiai buvo visiškai pakrikę po to, kai Frankas padovanojo Avai briliantinį žiedą, iš anksto neperspėjęs, kad pinigų žiedui įsigyti jis slapta paėmė iš jos banko sąskaitos.

Netrukus Frankas filme „Dabar ir visada“ puikiai suvaidino italų kilmės Amerikos kareivį, iki gyvos galvos pasodintą į kalėjimą. Franko vėl laukė sėkmė, būriai gerbėjų - merginų ir ištekėjusių moterų, kurios troško tik viena - bent kelias minutes patekti į patraukliojo širdžių ėdiko glėbį.

••• Senatvėje, žiūrėdamas televiziją ir sužinojęs apie Avos mirtį, Frankas prarado sąmonę.

Visa tai, žinoma, gerokai pažadino jaunojo dainininko savimeilę ir, anot amžininkų, jis labai greitai tapo išdidus, su visais elgėsi šiurkščiai, o tai, tarp kitko, Avą įskaudino labiausiai.

(B.D)