Frederikas Valentičius ir NSO: kuo baigėsi susitikimas?

Incidentas su Frederiku Valentičiumi (Frederick Valentich) viso pasaulio ufologų vadinamas unikaliu. Pirmiausia dėl to, kad jis labiausiai išstudijuotas, dokumentuotas ir jo patikimumas nekelia jokių abejonių.

Dingęs lėktuvas

1978 m. spalio 21d. 19-metis Frederikas Valentičius sportiniu lėktuvu „Cessna 182L“ išskrido iš Murabino (aerouostas Melburno apylinkėse, Australija) į už 235 km esančią Kingo salą. Oras buvo puikus. 4-os klasės pilotas Valentičius jau buvo skraidęs daugiau nei 150 valandų. Avarijos atveju lėktuve buvo 4 gelbėjimo liemenės ir radijo švyturys. Pats lėktuvas, nukritęs į jūrą, vandens paviršiuje galėjo išsilaikyti keletą minučių, kurių pakaktų išsigelbėti. Viso skrydžio metu pilotas nuolat palaikė ryšį su Murabino aerouosto dispečeriu.

19:12 ryšys su lėktuvu nutrūko. Iš karto buvo paskelbtas pavojus. 19:33, kai Valentičius neatskrido į King Ailendą, prasidėjo dingusios lėktuvo paieškos, vykusios iki spalio 25-os dienos. Tačiau nebuvo aptikta jokių dingusio lėktuvo pėdsakų. Radijo švyturys taip pat tylėjo. Numanomame avarijos rajone ant vandens buvo pastebėta riebalinė dėmė, tačiau analizė parodė, kad tai nebuvo aviacinis kuras. Spalio 25-ą dieną dingusio lėktuvo paieškos buvo nutrauktos. Apibendrinant tyrimo rezultatus buvo pranešta, kad nustatyti tikslias lėktuvo dingimo priežastis nėra galimybių. Frederikas Valentičius oficialiai buvo paskelbtas žuvusiu. Tik praėjus 4-iems metams po šio įvykio, 1982-ais metais spaudoje pasirodė paskutinių Valentičiaus pokalbių su aerouosto dispečeriu įrašai, o visa bylos medžiaga, kurią sudaro daugiau nei 500 lapų, buvo paviešinta tik 2012-ais metais. Kas ten buvo taip įdomu?

Keistas „lėktuvas"

19:06. Valentičius klausia dispečerio ar aukštyje, kuriame jis skrenda, yra dar kokių nors lėktuvų be jo paties. Gavęs neigiamą atsakymą, praneša, kad mato didelį lėktuvą, kurio tipo negali apibrėžti.

19:07. Valentičius praneša, kad „lėktuvas“ jau praskrido virš jo. Dispečeris nieko nesupranta ir prašo, kad Frederikas apibūdintų lėktuvą, tačiau pilotui tai padaryti labai sunku, nes nežinomas aparatas skrenda labai dideliu greičiu.

19:08. Keistasis „lėktuvas" priartėja prie Valentičiaus jau iš rytų pusės, keletą kartų praskrenda virš jo pilotuojamo sportinio lėktuvo.

19:09. Valentičius praneša, jog priešais save mato aparatą, kurį apibūdina kaip ilgą objektą, turintį metalinį blizgantį paviršių ir skleidžiantį žalią šviesą.

Frederikas turėjo hobį - jis domėjosi ufologija ir šia tema buvo surinkęs nemažai medžiagos. Likus kelioms dienoms iki spalio 21-os dienos jis kartu su motina matė danguje dideliu greičiu skrendantį cigaro formos NSO. Ši maža jo biografijos detalė paaiškina tolimesnius piloto veiksmus. Valentičius praneša, kad ima skristi ratu, norėdamas įsitikinti ar NSO iš tiesų juo domisi.

19:10. Frederikas dispečeriui praneša: „Jis mane persekioja. Aš skrieju ratu, objektas sukinėjasi virš manęs“. Po to „lėktuvas" dingsta ir po kelių sekundžių pasirodo pietvakarių kryptimi nuo Valentičiaus.

19:11. Paskutiniai Valentičiaus žodžiai: „Sis keistas lėktuvas vėl skrenda virš manęs. Ir... tai ne lėktuvas". Mikrofonas buvo įjungtas dar 17 sekundžių, tačiau dispečeris girdėjo tik keistą metalo džerškėjimą.

NSO stebėjimas incidento rajone

Vėliau Australijos ufologai rado daugiau ne dvi dešimtis liudininkų, tą dieną buvusių incidento rajone ir tvirtinusių, kad danguje matė žalia spalva šviečiantį objektą.

Trys žmonės tvirtino, jog matė, kaip NSO „medžiojo" sportinį lėktuvą. Ypač įdomus K. Hanseno pasakojimas. Grįždamas savo automobiliu su dviem dukterėčiomis iš medžioklės, vyras kartu su merginomis matė žalią NSO, persekiojantį „Cesną“. Apie tai, ką matė, vyras jau kitą dieną papasakojo bendradarbiams, t.y. žymiai anksčiau nei istorija pateko į spaudą. Rojus Manifoldas likus 20-iai minučių iki incidento virš pietinės Australijos pakrantės nufotografavo objektą, apsuptą žalios spalvos dujų debesimi. Nuotrauką išanalizavę specialistai negalėjo nustatyti, kas tai yra, tačiau nustatė objekto skriejimo greitį - 200 mylių/h.

Valentičiaus laiškas

Iš karto turime pabrėžti, kad tai, kas parašyta žemiau, neturi jokio dokumentuoto patvirtinimo. Tačiau skaitytojų atžvilgiu būtų neteisinga apie tai nepapasakoti. 1982-ais metais ties SSRS-Kinijos siena buvo sulaikytas kažkoks Saryčevas, kuris vadino save geologu. Apieškos metu pas jį buvo
aptiktas futliaras, o jame į vamzdelį susukta plokštelė. Ištraukta plokštelė išsitiesė. Joje buvo parašytas tekstas anglų kalba. Tai buvo Valentičiaus laiškas.

Frederikas pranešė, kad buvo pagrobtas ir nugabentas į laivą, kur jam mainais į jaunystės išsaugojimą 25-iems metams buvo pasiūlyta tam pačiam laikotarpiui tapti tarpplanetinio laivo ekipažo nariu. Valentičius sutiko. Netrukus jis sužinojo, kad laivas skirtas paimti deguonį iš Žemės atmosferos ir jį nugabenti į vieną Saturno palydovą, kurioje ateiviai yra įsirengę bazę.

Apie šį įvykį papasakojo ukrainiečių žurnalistas Somovas, kuris 1982-ais metais tarnavo pasienio kariuomenėje Tolimuosiuose Rytuose ir dalyvavo sulaikant keistąjį „geologą". Žurnalistas pasakojo, kad iš tiesų apieškos metu buvo rastas nežinomos paskirties juodas pailgas futliaras. Daugiau žinoti eiliniam kariui nederėjo.

Fatališkas susitikimas

Nežiūrint į daugybę informacijos, incidentas su Valentičiumi dėl to netapo ne toks mįslingas. Vienintelis dalykas, dėl kurio visi sutinka - Valentičius iš tiesų susitiko su NSO ir šis susitikimas jam baigėsi liūdnai. 1998 m. spalio 21 d. piloto giminės ir draugai pakrantėje pastatė atminimo ženklą. Tik praėjus 20-iai metų po Frederiko dingimo jo tėvai susitaikė su mintimi, kad jų sūnus daugiau nesugrįš.