Šnaideris prieš JAV vyriausybę ir ateivius

1995-ais metais JAV viešas paskaitas skaitė Filas Šnaideris. Jis tvirtino, kad JAV vyriausybė jau seniai užmezgė artimus santykius su ateiviais ir kartu su jais kuria bendras programas: "Žinau tai, nes pats gana ilgai dalyvavau viename tokiame projekte ir galėjau susipažinti su aukšto slaptumo lygio dokumentais".

„Tiesos ieškotojas"

Kiekvienas samdomas darbuotojas, prieš gaudamas leidimą susipažinti su kompanijos paslaptimis, jeigu tokių yra, prisiekia visą šią informaciją laikyti paslaptyje. Būna taip, kad naujieji darbuotojai, apimti jaudulio, atverčia segtuvus su slapta medžiaga ir gana neretai pasirodo esą nepasirengę tam, kad jų kompanijos veiklos metodai netelpa į moralinės ir etinės veiklos normas, o kartais yra tiesiog nusikalstami.

Ne visi gali su tuo susitaikyti. Ir štai tuomet informavimo priemonėse pasirodo demaskuojantys interviu, kuriuose kompanijos darbuotojai papasakoja apie visus tamsius darbelius, kurių nesibodi jo kompanija. JAV tokie žmonės vadinami „teisybės ieškotojais". Už tokios informacijos paskelbimą šie žmonės dažnai netenka darbo, reputacijos ir ekonominio saugumo. JAV veikia federaliniai ir vietiniai įstatymai, kurie gina „teisybės ieškotojus". Filas Šnaideris buvo vienas iš jų. Tačiau, savo nelaimei, jis dirbo ne šiaip kokiai kompanijai, o vyriausybei. Todėl jokie „teisybės ieškotojų" apsaugos įstatymai jam nebuvo taikomi.

Filas buvo aukštos kvalifikacijos geologas ir kalnų inžinierius. XX amžiaus 8-ame dešimtmetyje jis buvo pakviestas dalyvauti slaptų požeminių bazių statyboje tiek JAV teritorijoje, tiek už jos ribų. Palaipsniui jis galėjo susipažinti su vis aukštesnio slaptumo lygio dokumentais. 1979-ais metais jis buvo išsiųstas į „Dulsje" („Dulce") bazę Naujojoje Meksikoje.

Skerdynės bazėje

Teko gilinti ir platinti jau egzistuojančią požeminę bazę. „Dulsje" turėjo keletą lygių, žemyn leidosi j 2,5 mylių gylį. Šnaiderio grupė gręžė gręžinius, Filas j juos nusileisdavo, ištirdavo uolieną, nustatydavo kiek ir kokių sprogmenų reikia požeminėms ertmėms padidinti. Visi darbai buvo atliekami, saugant „žaliosiomis beretėms", kas Šnaiderį gana stipriai stebino: objektas slaptas, tačiau nuo ko gali tekti gintis po žeme? Pasirodo, buvo nuo ko.

Vieno nusileidimo metu Šnaiderio grupė aptiko didžiulę ertmę, kurioje buvo pilna humanoidų. Prasidėjo susišaudymas, kurio metu žuvo 66 specialios paskirties būrio kariai. Pats Šnaideris buvo sužeistas į krūtinę (nudeginimas nežinomu ginklu) ir neteko kelių kairės rankos pirštų. Iš visos grupės gyvi išliko vos trys žmonės.

Po įvykių „Dulsje" Šnaideriui buvo suteiktas leidimas susipažinti su dar aukštesnio slaptumo laipsnio dokumentais ir projektais. Štai tuomet jis ir sužinojo apie slapto susitarimo tarp JAV vyriausybės ir ateivių egzistavimą.

Greado susitarimas

Dar 1933-iais metais JAV vyriausybės nurodymu buvo sukurta speciali organizacija NSO problemoms spręsti. Praėjus dviem metams nuo veiklos pradžios ateivių buvimas mūsų planetoje buvo pripažintas kaip faktas. Per kitus 20 metų darbuotojai bandė išsiaiškinti ateivių tikslus ir užmegzti su jais kontaktą. Tai įvyko 1954-ais metais: vasario 21-22 dienomis šalies prezidentas Dvaitas Eizenhaueris susitiko su nežemiškosios civilizacijos atstovais.

Pirmasis susitikimas baigėsi be jokių rezultatų. Ateiviai atsisakė perduoti amerikiečiams, kaip visos žmonijos atstovams, bet kokias pažangias technologijas, tačiau pareikalavo nutraukti tam tikros rūšies ginkluotės kūrimo darbus. JAV nesutiko nutraukti savo karinius projektus ir, savaime suprantamo, negalėjo to garantuoti ir už visą pasaulį.

Tačiau kontaktai nenutrūko, po kiek laiko buvo sudarytas taip vadinamas Greado susitarimas. Buvo susitarta:

- Ateiviai nesikiša į Žemės gyventojų reikalus.

- JAV vyriausybė laiko paslaptyje ateivių buvimo Žemėje faktą.

- Ateiviai amerikiečių nacijai padeda vystyti technologijas.

- Ateiviai moksliniais tikslais gali grobti žmones ir gyvūnus. Po atliktų tyrimų žmonės grąžinami atgal, iš jų atminties ištrinama informacija apie kontaktą su ateiviais.

Kodėl ateiviai nusprendė bendradarbiauti būtent su JAV? Atsakymas paprastas - tai yra imigrantų šalis, kurioje palyginus nedideliame plote sukauptas įvairiausios genetinės medžiagos rinkinys. Ateiviams, kurie ketino tirti žmoniją, tai buvo labai patogu.

Pagal susitarimą tarp ateivių ir JAV vyriausybės buvo pradėta kurti daugybė požeminių bazių, kuriose žemiečiai išbandė naująsias technologijas, o ateiviai vykdė savo eksperimentus.

Šnaideris tvirtino, kad JAV teritorijoje veikė apie 130 tokių bazių. Tiesa, jis pats galėjo išvardinti tik dvi, kuriose jam pačiam teko pabuvoti - „Dulsje" bazė Naujojoje Meksikoje ir „Zona 51“ Nevados dykumoje. Beje, susišaudymo „Dulsje" bazėje priežastys Šnaideriui taip ir liko neaiškios. Vadovybė šį susišaudymą aiškino „nelemtu nesusipratimu".
Atskalūnas

Bėgant laikui Filas vis labiau įsitikino, kad ateiviai jau seniai nebesilaiko susitarimo. Taip, jie ir toliau perdavinėjo technologijas. Daugelis JAV gynybos pramonės gaminių buvo sukurta su ateivių pagalba. Tačiau tuo pačiu metu vis daugiau žmonių ėmė dingti be jokių pėdsakų.

Filo tikėjimas, kad dirba amerikiečių nacijos ir viso pasaulio labui, smarkiai susvyravo. Jis suprato, kad ateityje bus įvesta Naujoji pasaulinė tvarka, kai vadovaus ateiviai ir nedidelis išrinktųjų Žemės gyventojų skaičius. Visiems kitiems žemiečiams numatytas beteisių vergų vaidmuo savo pačių planetoje.

1994-ais metais Šnaideris parašė pareiškimą ir baigė darbus valstybinėse struktūrose. Geologo darbą jis ėmė derinti su viešomis paskaitomis JAV ir Kanadoje, taip pat apsilankė Anglijoje ir Japonijoje. Paskaitų metu Filas Šnaideris klausytojams vis kartojo: „Aš nesakau, kad turite aklai manimi tikėti. Abejokite, palyginkite žinomus faktus, mąstykite".

Ar yra kokie nors jo teiginių teisingumo įrodymai? Paskaitų metu Šnaideris demonstruodavo kai kurių medžiagų pavyzdžius, kurios, atseit, gautos, panaudojant nežemiškąsias technologijas, tačiau klausytojams nepateikė nė vieno dokumento, nė vienos nuotraukos, nė vieno filmuoto kadro. Tačiau Filas nebuvo vienintelis, kuris pasakojo apie „Dulsje" bazę ir kuriam buvo žinoma apie 1979-ais metais įvykusias skerdynes.

Polas Benevicas

1979-ųjų metų pabaigoje elektronikos specialistas Polas Benevicas netikėtai perėmė keletą neaiškių radijo pranešimų. Po 15-os mėnesių jis jau buvo sukaupęs keletą dešimčių tokių radijo ir televizijos transliacijų. Jis nustatė kryptį, kuria šie pranešimai sklinda, ir sužinojo, kad priėmimo taškas yra Arčuleta Mesos kalnas šalia Dulsje. Kadangi šiame rajone nebuvo jokių statinių, Benevicas padarė išvadą, kad objektas randasi po žeme.

Arčuleta Mesos kalnas šalia Dulsje

Jis apkeliavo valstiją ir susitiko su žmonėmis, kurie tvirtino, kad buvo pagrobti ateivių ir atgabenti į požeminę „Dulsje" bazę, kur su jais buvo atliekami eksperimentai. Pavyzdžiui, Mirna Hansen regresinės hipnozės seanso metu papasakojo apie ateivių laboratorijas, talpas su žmonių kūnų dalimis ir žmones, patalpintus skystame azote.

1980-ais metais Polas visus surinktus faktus perdavė oficialiems pareigūnams. Tačiau tyrimas virto plataus masto Benevico persekiojimo ir jo surinktų faktų diskreditavimo kampanija. Viskas baigėsi tuo, kad „tiesos ieškotojui" sutriko nervai, jis pats netrukus nustojo duoti bet kokius paaiškinimus NSO tema.

Tomas Kastelo

Tomas Kastelo dirbo „Dulsje" požeminėje bazėje saugumo tarnybos specialistu: jo žinioje buvo vaizdo stebėjimo kameros. Jam taip pat buvo žinoma apie 1979-ųjų metų incidentą, tačiau, skirtingai nuo Šnaiderio, jam buvo žinomos ir priežastys, dėl kurių šis incidentas kilo.

Ateiviai atliko plataus masto medicininius eksperimentus su žmonėmis

Pačiuose žemiausiuose bazės lygiuose - 6-ame ir 7-ame - ateiviai atliko plataus masto medicininius eksperimentus su žmonėmis. Tačiau tuo pačiu metu jie nustojo teikti amerikiečiams savo tyrimų rezultatus. Tai sukėlė specialiųjų tarnybų nepasitenkinimą, buvo nuspręsta pamokyti nemandagius svečius. Specialusis būrys Šnaiderio pagalba turėjo patekti į apatinius, žemiečiams uždarus lygius, ir smogti ateiviams. Deja, šis planas neišdegė, susišaudymas „Dulsje" bazėje baigėsi ne specialiojo būrio naudai...

Nutilęs visiems laikams

Per 1995-uosius metus Šnaideris perskaitė daugiau nei 30 paskaitų. Ar tai buvo didžiulio masto mistifikacija, ar Filas vis tik pasakojo teisybę?

Jis žadėjo pateikti dokumentus ir savo teorijos įrodymus. Tačiau nespėjo. 1996 m. sausio 11d. Filas Šnaideris buvo aptiktas negyvas savo bute, jo kaklas buvo apvyniotas viela. Policija mirtį klasifikavo kaip savižudybę...