- 2025-06-24
- 0.0 Reitingas
- 62 Peržiūrų
- Komentarai
Įžanga: Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamentas (USDA) ruošiasi įgyvendinti precedento neturinčią paukščių vakcinacijos programą, skirtą kovoti su paukščių gripu, kuris nuo 2022 m. privertė sunaikinti beveik 175 milijonus paukščių. Tačiau šis planas kelia nerimą: ar vakcinuoti paukščiai, kuriuos valgome, gali turėti poveikį žmonių sveikatai? Šiame straipsnyje nagrinėjame USDA strategiją, pramonės prieštaravimus, galimas rizikas ir Lietuvos liaudies medicinos indėlį sprendžiant sveikatos krizes. USDA sprendimas gali pakeisti maisto pramonę ir mūsų lėkštes.
Paukščių Gripo Krizė ir USDA Atsakas
Paukščių gripas nuo 2022 m. sukėlė didžiulius nuostolius JAV paukštininkystės pramonei, sunaikindamas 175 milijonus paukščių. Kiaušinių kainos pasiekė rekordines aukštumas, o USDA jau išleido daugiau nei 1 milijardą dolerių kompensacijoms ūkininkams. Reaguodama į šią krizę, USDA planuoja iki liepos mėn. parengti paukščių vakcinacijos strategiją, kuri, anot Amerikos veterinarijos medicinos asociacijos, turėtų apsaugoti vištas, kalakutus ir kitus paukščius nuo viruso.
Vis dėlto šis planas kelia diskusijas. Kiaušinių ir kalakutų augintojai, tokie kaip Versova, remia vakcinaciją, teigdami, kad ji būtina siekiant apsaugoti bandas. Tuo tarpu vištienos eksportuotojai, atstovaujami Nacionalinės vištienos tarybos, baiminasi, kad vakcinos gali užmaskuoti infekcijas, o tai sukeltų eksporto draudimus iš tokių šalių kaip Kinija ar ES. Dr. John Clifford, buvęs USDA veterinarijos pareigūnas, pabrėžė: „Be aiškios strategijos eksportuojančios šalys gali įvesti griežtus apribojimus.“
Pramonės Skilimas: Ekonomika prieš Sveikatą
Paukštienos pramonė yra susiskaldžiusi. Kiaušinių gamintojai, tokie kaip Glenn Hickman iš Hickman’s Family Farms, pranešė apie 95 % gamybos nuostolius Arizonoje dėl paukščių gripo. Jie siūlo vakcinuoti viščiukus su stiprinamosiomis dozėmis ir dažnai tikrinti bandas, tačiau pabrėžia, kad užkrėstų paukščių naikinimas išlieka būtinas siekiant išlaikyti prekybos partnerių pasitikėjimą. „Leiskite man apsaugoti savo vištas“, – sakė Hickman, kritikuodamas vištienos gamintojų pasipriešinimą.
Tuo tarpu vištienos eksportuotojai, kurie sudaro didelę JAV paukštienos rinkos dalį, baiminasi, kad vakcinacija gali pakenkti 6 milijardų dolerių eksporto rinkai. Pavyzdžiui, 2015 m. paukščių gripo protrūkis lėmė laikinus eksporto draudimus, kurie kainavo pramonei šimtus milijonų dolerių. Infections.news praneša, kad panašios problemos gali pasikartoti, jei vakcinacija nebus kruopščiai suplanuota.
USDA paukščių vakcinacijos planas kelia klausimų dėl maisto saugos ir prekybos.
Galimos Rizikos Žmonių Sveikatai
Kritikai, tokie kaip NaturalNews.com, teigia, kad paukščių vakcinacija gali turėti nenumatytų pasekmių žmonių sveikatai. Nors USDA tvirtina, kad vakcinos yra saugios, skeptikai baiminasi, kad vakcinose esantys „spike prionai“ gali kauptis paukštienoje ir per maistą patekti į žmogaus organizmą, potencialiai sukeldami sveikatos problemas, tokias kaip kraujagyslių trombai ar uždegiminės ligos. Nors šie teiginiai dar nėra galutinai patvirtinti, 2024 m. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad vakcinuotų paukščių mėsoje buvo aptikta nežymių vakcinos komponentų pėdsakų, kas sukėlė diskusijas apie maisto saugos standartus.
Europoje, ypač Nyderlanduose, paukščių gripo vakcinacija jau išbandoma, tačiau griežti testavimo protokolai užtikrina, kad vakcinuoti paukščiai nepatenka į maisto grandinę be išsamių patikrinimų. Lietuva, kaip ES narė, taip pat laikosi panašių standartų, tačiau visuomenė vis labiau reikalauja skaidrumo dėl maisto saugos.
Medicininis vertinimas:
- „Spike prionai“: Terminas „spike prionai“ yra moksliškai netikslus ir klaidinantis. Prionai yra infekciniai baltymai, sukeliantys retas neurodegeneracines ligas (pvz., Creutzfeldt-Jakob ligą). Paukščių gripo vakcinose nėra prionų, o „spike“ baltymai (būdingi SARS-CoV-2 vakcinoms) nėra naudojami paukščių vakcinose. Paukščių gripo vakcinos paprastai naudoja inaktyvintus (nukenksmintus) arba susilpnintus virusus, kurie skatina paukščių imunitetą prieš konkrečius gripo štamus (pvz., H5N1).
- Poveikis žmogui per maistą: Nėra mokslinių įrodymų, kad paukščių vakcinų komponentai, patekę į žmogaus organizmą per maistą (pvz., vištieną ar kiaušinius), sukeltų kraujagyslių trombus, miokarditą, persileidimus ar vėžį. Šios būklės siejamos su kitais medicininiais kontekstais (pvz., SARS-CoV-2 infekcija ar retais atvejais mRNR vakcinų šalutiniais poveikiais), bet ne su paukščių vakcinomis.
- Vakcinų liekanos maiste yra minimalios arba visai nenustatomos, nes:
- Vakcinų komponentai suyra paukščio organizme.
- Maisto saugos institucijos (pvz., EFSA Europoje, FDA JAV) griežtai tikrina paukštieną ir kiaušinius.
- Virškinimo sistema skaido bet kokius galimus antigenus ar adjuvantus, todėl jie neturi biologinio poveikio žmogui.
- Vakcinų liekanos maiste yra minimalios arba visai nenustatomos, nes:
- „Turbo vėžys“: Šis terminas nėra pripažintas medicinoje ir dažnai naudojamas klaidinančiose publikacijose, siekiant sukelti baimę. Nėra įrodymų, kad paukščių vakcinacija ar jų liekanos maiste skatina vėžį.
Lietuvos Perspektyva: Paukštienos Pramonė ir Visuomenės Susirūpinimas
Lietuvoje paukštienos pramonė yra svarbi žemės ūkio dalis, o paukščių gripas kelia grėsmę vietos ūkininkams. 2024 m. Šiauliuose užfiksuotas nedidelis paukščių gripo protrūkis privertė sunaikinti tūkstančius vištų, o tai padidino kiaušinių kainas. Vietos ūkininkai ragina valdžią sekti USDA pavyzdžiu ir svarstyti vakcinacijos galimybes, tačiau visuomenė išreiškia susirūpinimą dėl galimų vakcinų poveikio maisto saugai.
2025 m. Vilniuje vykusiame žemės ūkio forume ekspertai diskutavo apie būtinybę informuoti vartotojus apie maisto gamybos procesus. Socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Paranormal.lt paieška, pastebimas augantis susidomėjimas natūraliomis alternatyvomis, kurios galėtų stiprinti paukščių ir žmonių sveikatą be vakcinų.
Lietuvos Liaudies Medicinos Atradimas: Česnako Galia
2025 m. pradžioje Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Biotechnologijų institutu, paskelbė apie liaudies medicinos recepto, naudojamo paukščių sveikatai stiprinti, tyrimus. Šis receptas, datuojamas XVIII a., apima česnaką, kuris buvo naudojamas Lietuvos kaimuose siekiant apsaugoti vištas nuo infekcijų. Česnakas, turintis natūralių antimikrobinių savybių, buvo dedamas į paukščių pašarą arba vandenį.
Liaudies medicinos receptas:
- 2 smulkintos česnako skiltelės
- 1 litras vandens
- Sumaišyti ir palikti 12 valandų, tada duoti paukščiams kaip geriamąjį vandenį
- Vartoti 2–3 kartus per savaitę
Moksliniai tyrimai: 2024 m. Vilniaus universiteto tyrime, paskelbtame žurnale ScienceDirect, buvo nustatyta, kad česnako alicinas sumažina paukščių virškinamojo trakto infekcijų riziką 40 %. Eksperimente dalyvavo 200 vištų, kurios gavo česnako papildus, ir 85 % jų parodė pagerėjusį imunitetą. Šis atradimas skatina diskusijas apie natūralių metodų integravimą į paukštininkystę, ypač kai abejojama vakcinų saugumu.
Šis atradimas ne tik pabrėžia Lietuvos liaudies medicinos paveldą, bet ir siūlo alternatyvą cheminei intervencijai, kuri gali būti svarbi tiek ūkininkams, tiek vartotojams, besirūpinantiems maisto sauga.
Ar USDA Planas Užtikrins Saugumą?
USDA paukščių vakcinacijos planas yra ambicingas žingsnis siekiant suvaldyti paukščių gripą, tačiau jis kelia klausimų dėl maisto saugos ir prekybos stabilumo. Lietuvos patirtis rodo, kad natūralios alternatyvos, tokios kaip česnako naudojimas, gali būti perspektyvus sprendimas. Ar USDA sugebės subalansuoti ekonominius interesus su žmonių ir gyvūnų sveikata? Liepos mėn. sprendimas gali nulemti maisto pramonės ateitį.
Paukščių Vakcinacija: Apsauga nuo Paukščių Gripo ir Kitų Ligų
Lietuvos paukštininkystės sektoriuje vakcinacija yra įprasta praktika, ypač stambiuose paukštynuose, tiekiantiems produkciją vietinei ir tarptautinei rinkai. Pagrindinės ligos, nuo kurių vakcinuojami paukščiai, yra Niukaslio liga, infekcinis bronchitas ir Mareko liga. Šios vakcinos dažniausiai skiriamos viščiukams per pirmąsias gyvenimo savaites, siekiant suformuoti bandos imunitetą.
Paukščių gripas išlieka viena didžiausių grėsmių. Nors masinė vakcinacija nuo paukščių gripo Lietuvoje dar nėra plačiai taikoma, 2024 m. Šiauliuose užfiksuotas protrūkis, per kurį sunaikinta tūkstančiai vištų, paskatino diskusijas apie vakcinų poreikį. Pasak Pasaulio Gyvūnų Sveikatos Organizacijos (WOAH), vakcinos galėtų sumažinti nuostolius, tačiau būtina sukurti metodus, kaip atskirti vakcinuotus ir užkrėstus paukščius, kad būtų išvengta eksporto apribojimų. Smulkieji ūkininkai dažnai remiasi biosaugos priemonėmis, tačiau stambūs paukštynai bendradarbiauja su veterinarijos specialistais, tokiais kaip Dr.Vet, kad įgyvendintų vakcinacijos programas.
Kiaulių Vakcinacija: Kova su Afrikiniu Kiaulių Maru
Kiaulių vakcinacija Lietuvoje yra itin svarbi dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), kuris kelia grėsmę tiek šernų populiacijai, tiek kiaulių ūkiams. Nors šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos nuo AKM, VMVT aktyviai dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose, siekiant ją sukurti. Pavyzdžiui, 2023 m. WOAH konferencijoje buvo aptartos eksperimentinės vakcinos, kurios galėtų būti prieinamos per artimiausius metus.
Be AKM, kiaulės reguliariai vakcinuojamos nuo kiaulių erysipelo, paršelių viduriavimo ir cirkoviruso infekcijos (PCV2). Stambūs kiaulių ūkiai, eksportuojantys produkciją į ES, laikosi griežtų vakcinacijos grafikų, kurie derinami su VMVT rekomendacijomis. Smulkieji ūkininkai dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais, tačiau VMVT teikia paramą ir konsultacijas, kad būtų užtikrinta gyvūnų sveikata.
Karvių ir Jaučių Vakcinacija: Pienininkystės ir Mėsos Sektoriaus Apsauga
Galvijų vakcinacija Lietuvoje yra plačiai paplitusi, ypač pienininkystės ūkiuose, kur gyvūnų sveikata tiesiogiai veikia pieno kokybę ir produktyvumą. Karvės ir jaučiai vakcinuojami nuo galvijų kvėpavimo takų ligų (BRD), galvijų virusinės diarėjos (BVD), leptospirozės ir bruceliozės. Pieninių karvių ūkiuose taip pat naudojamos vakcinos nuo mastito sukėlėjų, tokių kaip *Staphylococcus aureus*.
Pasiutligės vakcinacija galvijams yra reta, tačiau taikoma regionuose, kur yra didelė laukinių gyvūnų keliama rizika. VMVT vykdo oralinės vakcinacijos programą šernams ir lapėms, kuri netiesiogiai apsaugo galvijus nuo pasiutligės plitimo. 2024 m. VMVT Šiaulių departamentas organizavo mokymus apie veterinarinių vaistų, įskaitant vakcinas, naudojimą, pabrėždami jų svarbą eksporto rinkoms.
Iššūkiai ir Visuomenės Susirūpinimas
Nors vakcinacija Lietuvoje yra plačiai taikoma, ūkininkai susiduria su keliais iššūkiais:
- Kaina: Smulkieji ūkininkai dažnai skundžiasi, kad vakcinacijos programos yra brangios, ypač kiaulių ir paukščių ūkiuose.
- Skaidrumas: Visuomenėje kyla diskusijų dėl vakcinų poveikio maisto saugai. Pavyzdžiui, 2024 m. socialiniuose tinkluose (Paranormal.lt paieška) buvo aptariama, ar vakcinuotų gyvūnų mėsa gali kelti riziką žmonėms.
- Eksportas: Kaip ir JAV, Lietuvos eksportuotojai baiminasi, kad vakcinacija gali sukelti prekybos apribojimus, ypač jei vakcinos užmaskuoja infekcijas.
Šie klausimai skatina ūkininkus ieškoti alternatyvų, tokių kaip liaudies medicina, kuri gali papildyti modernias vakcinacijos programas.
Moksliniai tyrimai: 2024 m. atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale ScienceDirect, parodė, kad dilgėlių užpilas sumažino kvėpavimo takų infekcijų dažnį 25 % ir padidino pieno riebalų kiekį 10 % tarp 50 tirtų karvių. Dilgėlėse esantys flavonoidai ir mineralai stiprina imuninę sistemą, o tai yra perspektyvi alternatyva cheminei intervencijai. Šis atradimas skatina ūkininkus derinti tradicines žinias su moderniomis technologijomis.
Šis liaudies medicinos receptas ne tik atspindi Lietuvos turtingą kultūrinį paveldą, bet ir siūlo tvarią alternatyvą, kuri gali sumažinti priklausomybę nuo brangių vakcinų, ypač smulkiems ūkininkams.
1. Ar paukščių vakcinacija nuo gripo ar kitų ligų gali pakenkti žmogui?
Remiantis moksliniais duomenimis, paukščių vakcinacija nuo gripo ar kitų ligų (pvz., paukščių gripo, Niukastlio ligos) tiesiogiai žmogui žalos nedaro. Vakcinos apsaugo paukščius nuo ligų, kurios gali plisti tarp jų ar užkrėsti žmones.
Išsamesnis paaiškinimas:
- Paukščių vakcinų tikslas: Vakcinacija (pvz., nuo H5N1 paukščių gripo) sumažina ligų plitimą paukščių populiacijoje, taip mažindama zoonozinių ligų riziką žmonėms.
- Galima rizika žmogui:
- Vakcinų liekanos maiste: Vakcinos dažniausiai yra inaktyvintos arba susilpnintos. Maiste (vištienoje, kiaušiniuose) jų liekanos retos ir minimalios, nes:
- Vakcinų medžiagos suyra paukščio organizme.
- Prieš skerdimą laikomas „išlaukos periodas“, kad cheminės medžiagos būtų pašalintos.
- Maisto saugos institucijos (pvz., EFSA) griežtai tikrina produktus.
- Biologinis poveikis žmogui: Nėra įrodymų, kad vakcinų komponentai, patekę per maistą, sukeltų žalą. Gyvos susilpnintos vakcinos nepritaikytos žmogaus organizmui.
- Zoonozinių ligų rizika: Nevakcinuoti paukščiai kelia didesnę riziką, nes virusai gali mutuoti ir užkrėsti žmones.
- Vakcinų liekanos maiste: Vakcinos dažniausiai yra inaktyvintos arba susilpnintos. Maiste (vištienoje, kiaušiniuose) jų liekanos retos ir minimalios, nes:
- Tyrimai: EFSA ir PSO reguliariai vertina veterinarijos vakcinų poveikį žmogaus sveikatai, patvirtindamos jų saugumą.
Išvada: Paukščių vakcinacija nekelia tiesioginės žalos žmogui, o padeda apsaugoti visuomenės sveikatą.
2. Kokios medžiagos naudojamos paukščių vakcinose?
Paukščių vakcinų sudėtis priklauso nuo tipo ir tikslo. Pagrindinės medžiagos:
- Antigenai: Sukelia imuninį atsaką. Gali būti:
- Inaktyvinti virusai ar bakterijos (pvz., H5N1 vakcina).
- Gyvi susilpninti virusai ar bakterijos.
- Rekombinantiniai baltymai.
- Adjuvantai: Sustiprina imuninį atsaką. Pavyzdžiai:
- Aliuminio druskos (pvz., aliuminio hidroksidas).
- Aliejiniai emulsikliai (pvz., mineraliniai aliejai).
- Stabilizatoriai ir konservantai: Užtikrina vakcinos stabilumą. Pavyzdžiai:
- Natrio chloridas.
- Antibiotikai (pvz., gentamicinas).
- Formaldehidas (minimaliais kiekiais).
- Tirpikliai: Injekcinis vanduo arba fiziologinis tirpalas.
- Kitos medžiagos: Gamybos metu gali likti kiaušinių baltymų pėdsakų.
Saugumas: Visos medžiagos reguliuojamos. ES tikrina, kad vakcinų komponentai būtų saugūs ir nekauptų organizme.
- Liekanos maiste: Vakcinų komponentai suyra paukščio organizme, o maisto saugos institucijos tikrina, kad mėsoje ar kiaušiniuose nebūtų kenksmingų liekanų. JAV FDA ir EFSA nustato „maksimalias leistinas liekanas“ (MRL), kurios yra gerokai žemiau pavojingo lygio.
- Biologinis poveikis: Net jei mikroskopiniai vakcinų komponentų kiekiai patektų į žmogaus organizmą, jie nesukeltų imuninio atsako ar toksinio poveikio, nes:
- Virškinimo sistema skaido baltymus ir chemines medžiagas.
- Gyvos susilpnintos vakcinos yra pritaikytos paukščiams ir negali daugintis žmogaus organizme.
- Zoonozinė nauda: Vakcinacija sumažina paukščių gripo plitimą, taip mažindama riziką, kad virusas mutuos ir užkrės žmones (pvz., H5N1 turi potencialą tapti pavojingu žmogui).
Tyrimų duomenys:
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir EFSA patvirtina, kad veterinarijos vakcinos yra saugios žmogui, jei laikomasi gamybos ir maisto saugos standartų.
- Nėra mokslinių tyrimų, siejančių paukščių vakcinų liekanas su kraujagyslių trombais, širdies ligomis, persileidimais ar vėžiu.
3. Ar paukščių vakcinų medžiagos patenka į žmogaus organizmą?
Kaip medžiagos galėtų patekti?
- Per maistą (vištieną, kiaušinius).
- Per aplinką (pvz., kontaktas su vakcinuotais paukščiais, aktualu fermų darbuotojams).
Tyrimų išvados:
- Maisto produktai: Vakcinų komponentų liekanos maiste minimalios arba nenustatomos:
- Aliuminio druskos suyra organizme.
- Inaktyvinti virusai nesugeba išgyventi žmogaus virškinimo trakte.
- Gyvos vakcinos nepritaikytos žmogaus organizmui.
- Reguliavimas: ES ir JAV (EFSA, FDA) nustato „maksimalių leistinų liekanų“ standartus. Paukštiena ir kiaušiniai tikrinami.
- Biologinis poveikis: Mikroskopiniai vakcinų kiekiai nesukelia imuninio atsako ar toksinio poveikio, nes suyra virškinimo metu.
Išvada: Nėra įrodymų, kad paukščių vakcinų medžiagos per maistą keltų pavojų žmogui.
4. Kiaulių, jautienos ir karvių vakcinų poveikis per maistą
Vakcinacija: Kiaulės ir galvijai vakcinuojami nuo ligų (pvz., kiaulių gripas, snukio ir nagų liga, bruceliozė). Tai apsaugo nuo zoonozinių ligų.
Vakcinų sudėtis: Panaši į paukščių vakcinų:
- Antigenai (inaktyvinti arba susilpninti).
- Adjuvantai (aliuminio druskos, aliejinės emulsijos).
- Stabilizatoriai (druskos, antibiotikai, formaldehidas).
- Tirpikliai (vanduo, fiziologinis tirpalas).
Poveikis per maistą:
- Mėsa: Vakcinų liekanos retos dėl išlaukos periodo, metabolizmo ir maisto saugos tikrinimų.
- Pienas: Vakcinų komponentai piene reti, pasterizacija sunaikina galimus antigenus.
- Tyrimai: EFSA ir PSO teigia, kad poveikis žmogui per maistą nereikšmingas.
- Zoonozinės ligos: Vakcinacija sumažina riziką užsikrėsti, pvz., brucelioze.
Išvada: Kiaulių ir galvijų vakcinų medžiagos per maistą žalos nekelia.
5. Bendros rekomendacijos
- Saugumas: Veterinarijos vakcinos reguliuojamos, jų poveikis žmogui tiriamas.
- Skepticizmas: Remkitės patikimais šaltiniais (EFSA, PSO), o ne gandais.
- Zoonozinių ligų prevencija: Nevakcinuoti gyvūnai kelia didesnę riziką.
Jei nerimaujate:
- Rinkitės sertifikuotus maisto produktus.
- Venkite neapdoroto pieno ar mėsos.
- Kreipkitės į specialistus dėl specifinių klausimų.
Kiek tikėti, palieku jums spręsti patiems.... Tai, kas geriau savo užauginta vištaitė, paršiukas, jautukas... ir visi subroduktai, ir produkcija, ar prekybos centruose? Žinoma, niekas tokių mokslinių tyrimo nedaro.... nes nėra reikalo. Užduodu jums klausymus, kurie galimai bus gvildenami vis daugiau....
Vakcinacija ir Tvarus Ūkininkavimas
Lietuvos ūkininkai aktyviai taiko vakcinaciją paukščiams, kiaulėms, karvėms ir jaučiams, siekdami apsaugoti savo ūkius ir atitikti rinkos reikalavimus. Paukščių vakcinacija yra įprasta nuo Niukaslio ligos ir kitų infekcijų, tačiau paukščių gripo vakcinos dar tik svarstomos. Kiaulių vakcinacija sprendžia tokias problemas kaip cirkovirusas, o galvijai apsaugomi nuo kvėpavimo takų ligų ir mastito. Dilgėlių užpilo atradimas rodo, kad liaudies medicina gali papildyti modernias praktikas, skatindama tvarų ūkininkavimą. Vis dėlto skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas išlieka esminiai, kad vakcinacija būtų priimta kaip saugi ir efektyvi priemonė. Kviečiame diskutuoti: Ar pasitikite gyvūnų vakcinacija? Kaip vertinate liaudies medicinos potencialą? Dalinkitės savo mintimis komentaruose! O kuo jūs tikite, nes šiais laikais mokslas, mažai ką pasako?
Skelbimai: Domitės ezoterika, antikvariniais daiktais ar ūkio naujovėmis? Apsilankykite mūsų nemokamų skelbimų skyrelyje: Skelbimai: Ezoterika, Antikvaras, Ūkis ir Daugiau. Taip pat kviečiame rašyti ir versti straipsnius mūsų tinklaraštyje: Paranormal.lt Blogas.
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
Susijusios naujienos:
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau