Genų inžinerijoje ateitis trijų žmonių DNR

Daugumai žmonių nėra priimtini genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), nors kai kurie mokslininkai teigia, kad GMO turintys produktai, pavyzdžiui, mėsos gaminiai, yra ne tik nekenksmingi, bet net naudingi sveikatai. Jeigu galima modifikuoti gyvūnų genus, vadinasi, įmanoma ir žmonių. Vystantis mokslui neišvengiamai turėsime priimti daug lemtingų sprendimų, kurie turės labai svarbią jtaką mūsų ar ateities kartų gyvenimui.

Puikus naujas pasaulis

1997 metais kino teatruose pasirodė režisieriaus Andrew Niccolo debiutinis filmas „Gataka“, kuris finansiškai gerokai nenusisekė ir net nepadengė filmavimo išlaidų. Vis dėlto šis filmas sukėlė netikėtai didelę ir rimtą mokslininkų diskusiją apie šiuolaikines biotechnologijas. Neseniai NASA specialistai šį filmą pripažino tikroviškiausiu fantastiniu filmu, vertinant grynai moksliškai.

A. Niccolą statyti šį filmą paskatino vis labiau įsibėgėjanti genų inžinerija. Nuo 1990 metų visur medicinoje pradėta naudoti GMO, nors tik 1996 metais imta juos auginti pramoniniais kiekiais. Imta galvoti, kad augalai ir gyvūnai, su kuriais padirbėjo genų inžinerijos specialistai, esą atsparesni įvairiems aplinkos poveikiams, jų augimo procesas greitesnis ir apskritai jie daug pranašesni už savo natūralius giminaičius.

A. Niccolui ir daugeliui kitų kėlė nerimą spartūs genų inžinerijos tempai, ir tai buvo jaučiama filme, kur visuomenė padalyta į dvi dalis: tinkamieji (turintys dirbtinius, tobulesnius genus) ir netinkamieji (natūraliai, nesikišant genų inžinerijai, gimę žmonės). Pastariesiems draudžiamos bet kokios gyvenimo perspektyvos, o pirmiesiems prieinami visi privalumai — geresni darbai ir privilegijos, nekalbant apie patį genų inžinerijos suteiktą pranašumą: geresnę sveikatą, aukštesnį intelektą ir ilgesnę gyvenimo trukmę.

A. Niccolas pasirodė esąs tikras pranašas, o jo filmas, nepaisant pradinės nesėkmės, tapo kultiniu. „Gataką“ jis sukūrė tada, kai dar beveik niekas nekalbėjo apie klonuojamas avis ir su žuvimis sukryžmintus pomidorus. Ar tėvai pasinaudotų galimybe „užsisakyti“ idealų vaiką? Kitaip tariant, kiek žmonių pirktų atsitiktine tvarka parinktą automobilį, užuot pasirinkę patį geriausią iš visų įmanomų pasiūlymų? Turbūt kiekvienam verta pamąstyti, ką rinktumėmės patys.

Trijų tėvų vaikas

Neseniai žurnalas „BBC Focus“ rašė apie Alaną Saarinen - mergaitę, turinčią tris tėvus. Ji niekuo nesiskiria nuo kitų pasaulio vaikų, išskyrus tai, kad savo DNR gavo iš trijų žmonių. Be tėvo ir motinos DNR, trečioji dalis, tiksliau, keletas mitochondrijų, yra dar vienos moters. Mitochondrijos yra organoidai, sukuriantys energiją, reikalingą žmogaus ląstelėms veikti ir visam kūnui funkcionuoti, taip pat jose yra šiek tiek DNR.

Tokių žmonių kaip Alana, turinčių tris genetinius tėvus, pasaulyje yra tik keliasdešimt. Alana gimė taikant naujovišką nevaisingumo gydymą, vėliau JAV jis buvo uždraustas. Dabar Didžioji Britanija planuoja legalizuoti naują, panašų mitochondrijų pakeitimo metodą. Jeigu britų parlamentas balsuos ir leis taikyti šį metodą, Didžioji Britanija taps vienintele pasaulio šalimi, leidžiančia gimti vaikams su trijų žmonių DNR.

Nevaisingumo gydymas, kurį taikant ir gimė Alana, vadinamas citoplazmos perkėlimu. Šį naują metodą pradėjo taikyti daktaras Jacques’as Cohenas ir jo komanda Naujajame Džersyje (JAV). J. Cohenas perkėlė donorės citoplazmos dalį, turinčią mitochondrijų, į Sharon Saarinen, Alanos motinos, kiaušinėlį, kuris paskui buvo apvaisintas jos vyro sperma. Kadangi buvo įkelta mitochondrijų, mažytė dalis donorės DNR pateko į embrioną.

J. Coheno klinikoje naudojant citoplazmos perkėlimą gimė septyniolika kūdikių, galbūt turinčių trijų žmonių DNR. Kitos klinikos nukopijavo šį metodą ir J. Cohenas mano, kad visame pasaulyje gimė apie 30-50 vaikų, dėl šio metodo galbūt turinčių trijų žmonių DNR. Vis dėlto 2002 metais JAV maisto ir vaistų administracija liepė klinikoms nebenaudoti citoplazmos perkėlimo metodo dėl saugumo ir etinių aspektų.

Didžiajai Britanijai svarstant, ar legalizuoti naująjį mitochondrijų pakeitimo metodą, Alanos ir į ją panašių vaikų sveikata dabar yra atidžiai tiriama. Net jeigu metodas bus legalus, jo nebus leidžiama naudoti vaisingumo problemų turintiems žmonėms, o tik mitochondrijų ligomis sergantiesiems, galintiems perduoti genetines ligas savo vaikams.

Peržengtas Rubikonas?

Kai kurie žmonės tiki, kad šis metodas gali žmoniją nuvesti iki genetiškai modifikuotų žmonių. Britų parlamento narė Fiona Bruce, žinoma kovotoja prieš abortus, sakė, kad legalizavus šį metodą būtų pirmą kartą peržengtas Rubikonas, t. y. tokie vaikai kaip Alana perduotų savo neįprastą genetinį kodą savo vaikams, kurie savo ruožtu perduotų jį tolesnėms kartoms. Tokia situacija vėliau suteiktų pagrindą atlikti vadinamąją genetinės linijos terapiją, kuri leistų modifikuoti žmogaus genus. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją žmogaus genų keitimui taikoma eugenikos sąvoka (eugenika yra biologinių žmogaus savybių gerinimas, neleidžiant susilaukti palikuonių žmonėms, turintiems tam tikrų paveldimų savybių).

Daugelis problemų, apie kurias kalba mitochondrijų perkėlimo oponentai, labai primena laikus, kai buvo pradėta kalbėti apie dirbtinį apvaisinimą. Nepaisant visko dabar tai yra įprasta procedūra ir niekas joje neįžiūri jokio pavojaus nei tėvams ir vaikams, nei apskritai žmonijai. Didžioji Britanija didžiuojasi jau kelis dešimtmečius būdama reprodukcijos mokslo lydere - 1978 metais čia gimė Louise Brown, pirmasis pasaulio kūdikis „iš mėgintuvėlio".

Peteris Braude’as, Londono Kingso koledžo akušerijos ir ginekologijos profesorius, teigia, kad svetima DNR žmogaus sistemoje nėra nieko nauja. Pavyzdžiui, po kaulų čiulpų transplantacijos paciento kūne cirkuliuoja kito žmogaus (donoro) DNR.