Gydymas šlapimu liaudies medicinoje

Nors gydymas šlapimu, žinomas kaip vienas seniausių gydymo būdų, šiandien vertinamas prieštaringai, jis vis dar populiarus. Šio gydymo šalininkai teigia, kad jis daro stebuklus, tuo tarpu medikai tikina, kad šlapimas labiau žalingas nei naudingas. Žmonės gydosi žaizdas, miežius ir gydo vaikų kosulį.

Šlapimo gėrimo šalininkai teigia, kad šis organizmo skystis tiesiog trykšta naudingomis medžiagomis. Ne veltui daugelis jų naudojamos gaminant brangius kremus veidui. Tuo tarpu mūsų močiutės, norėdamos išlaikyti skaisčią odą, naudodavo natūralų šlapimą. Jis liaudies medicinoje buvo naudojamas sergant plaučių ligomis.

„Draugė dirbo kepykloje – jos rankos buvo nusėtos žaizdomis. Ėjo pas gydytojus,vaistus visokius ir tepė, ir gėrė, kol kartą autobuse jos rankas bobulytė pamatė. Pasakė, kad vaiko šlapimu teptų. Draugė nutarė pabandyti – tepėsi rankas savo šlapimu, naktį su pirštinėmis miegojo, kad geriau įsigertų. Ir ką jūs manote – per nepilną savaitę rankų oda kaip kūdikio tapo. O vargo daugiau nei metus ir krūvą pinigu išleido“, - dalinosi viena internautė.

Kita atviravo, kad dar jai besimokant mokykloje chemijos mokytoja jai primygtinai siūlė praustis veidą ir akis šlapimu, kadangi jos akys dažnai raudo ir traiškanojo. Ji pabandė ir situacija iš tiesų pagerėjo.

„Mano vyriausiam vaikui prieš kelis metus augo votys ant kojų. Jos būdavo baisiai skausmingos. Taigi, nežinodama, ko daugiau griebtis, išbandžiau tokį receptą, nors iš pradžių labai abejojau jo nauda: sutarkuoji svogūną, ūkinį muilą, visą tą košę praskiedi šlapimu ir dedi ant nepratrūkusios voties, laikai per naktį. Rytą votis jau būna pratrūkusi ir laisvai galima išvalyti pūlius. Tų kompresų nauda buvo akivaizdi. Taip pat pridėjus kompresą prie sumuštos, ištinusios vietos tinimas atslūgsta“, - patirtimi dalinosi dar viena moteris.

Dar viena internautė pasidžiaugė, kad šlapimu per kelias valandas išsigydė miežį. „Nesu aš urinoterapijos šalininkė, bet turėjau tokį nutikimą. Atsikeliu ryte, o ant akies – didžiausias miežis. Vakare – svarbus pasimatymas... Pasitariau su mama, ji pasiūlė dėti šlapimo kompresus. Laikiau juos kokias 3 val. ir miežio kaip nebūta, vakare akis buvo kuo gražiausia, be patinimo ar paraudimo, miežiai juk gan sunkiai praeina“, - pasakojo ji.

Tuo tarpu prisipažinimų, kad šlapimas buvo vartotas ne tik išoriškai, bet ir geriamas, kur kas mažiau. Teigiama, kad tokiam vartojimui tinkamiausias kūdikio šlapimas, tačiau tinka ir savo. „Mano mažylė truputį peršalo ir užgulė jai plaučiukus. Močiutė patarė mažylę pirmiausiai girdyti jos pačios pasaldintu šlapimu. Sako, tai pirmi vaistai būdavę. Pabandžiau. Sugirdžiau tik du šaukštus, bet plaučius išvalė labai staigiai. Nors tai buvo labai neskanu – pirmi vaistukai, kurių ji nenorėjo gerti, jie labai padėjo. Užteko vieną dieną ryte ir vakare pagerti po šaukštą“, - pasakojo viena mama.

Šlapimo vartojimui siūloma naudoti viduriniąją šlapimo dalį. Mat iš pradžių šlapime būna daugiau tulžies bei kenksmingų medžiagų, toksinų, vaistų likučių, mikrobų, šlapimo rūgšties, druskų, o paskutiniuose lašuose jau per mažai tulžies ir kitų medžiagų. Naudingiausias rytinis, pats pirmasis po nakties šlapimas.

Urinoterapijos mada vis prisikelia naujam gyvenimui

Šlapimo vartojimas buvo gerai žinomas gydymo būdas dar senovės Indijoje. Šiuo metu šioje šalyje netgi žinomi politikai nesigėdi pripažinti taikantys urinoterapiją. Paskutinį savo pakilimą visame pasaulyje urinoterapija išgyveno 20-tame amžiuje, kai tiek medikai, tiek ligoniai su dideliu azartu ėmė taikyti „naują“ terapiją. Vienu iš populiariausių šios terapijos metodų tapo vyrų impotencijos gydymas nėščių moterų šlapimu. Ši teorija rėmėsi nuostata, kad nėščiųjų šlapime yra specifinių lytinių hormonų. Silpnoji šios teorijos pusė – moteriški hormonai vyrų impotenciją gali paveikti tik priešingai – ją dar pagilinti.

Ketvirtame dešimtmetyje Maskvoje netgi buvo įkurtas Valstybinis urinoterapijos mokslinių tyrimų institutas. Tiesa, jis gyvavo neilgai, kadangi tyrimais nepavyko įrodyti, kad gydymas šlapimu veiksmingas. Tačiau paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį ši mada vėl atgimė. Ir dabar yra mokslininkų, teigiančių, kad šlapimas – vaistas nuo visų ligų. Esą jis gali padėti net sergantiems tuberkulioze, sifiliu, AIDS, vėžiu.

Tačiau medicinos visuomenėje vis dėlto vyrauja nuomonė, kad gerti šlapimą daugeliu atvejų nesveika ir net pavojinga. Jis gali sukelti netik pykinimą, viduriavimą, bet ir sudirginti skrandį. Pasak medikų, tokie ligoniai į ligoninę patenka su klaidingomis diagnozėmis, pavyzdžiui, dizenterija. Visi nemalonūs simptomai išnyksta, vos tik žmogus nustoja gerti šlapimą.

Tuo tarpu urinoterapijos šalininkai teigia, kad daugelis kraujo elementų, rastų šlapime, turi medicininę vertę, todėl šlapimas stiprina kūno imuninę sistemą ir stimuliuoja gydymą bei sveikimą. Šlapimas esą gydo alergiją, sklerozę, kolitą, vilkligę, vėžį, hepatitą, psoriazę, egzemą, diabetą, taip pat jis padeda sergant gripu, esant kaulų lūžiams, dantų skausmui, bičių įkandimams, gastritui, vidurių užkietėjimui, reumatui, grybeliui ir pan. Tiesa, padauginti šlapimo, anot natūralios medicinos atstovų, negalima: būtina laikytis tam tikrų gydymo metodikų.

Lietuvoje taip pat buvo gaji tradicija gydyti vaiko šlapimo karščiuojančius, taip pat plaučių uždegimu sergančius ligonius. Labai paplitę buvo ir šlapimo kompresai, kuriais buvo gydomos įvairios traumos. Akivaizdu, kad ši tradicija gyva ir šiandien.

Geriau už bet kokį tepalą nuo skausmo

Tuo tarpu Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis, paklaustas, ką manantis apie gydymą šlapimu, pabrėžė, kad nors jo terminologijoje žodžio „gydymas“ nėra, kadangi jis nėra gydymo specialistas, kartais girdintis, kad tiek jo perteikiami sveikos gyvensenos ugdymo principai, tiek įvairūs liaudiški sveikatos stiprinimo būdai žmonėms padeda geriau jaustis ir net įveikti kai kurias ligas.

„Gydymas šlapimu – viena iš pačių natūraliausių ir artimiausių žmogui galimybių paveikti savo organizmą. Apie tai kalbama netgi Biblijoje. Ten rašoma – gerk vandenį iš indo savo. Tai reiškia, kad apie šlapimo naudą žinota dar senovėje. Traktuoti šlapimo vartojimą galima įvairiai, nebūtinai vadinti gydymu. Tačiau reikia paminėti, kad tikro gydymo šiandien reikia vos trečdaliui įvairius negalavimus jaučiantiems žmonėms, o du trečdaliai sau padėti gali pakeitę gyvenseną ir mitybą. Aišku, nekalbame apie traumas, apsinuodijimus, nuo kurių nepadės joks šlapimas.

O kad žmonės dažnai griebiasi liaudiškų būdų, yra mūsų medicinos problema, kuri dirba turbūt ne pačiu geriausiu būdu. Būtent ji paskatina žmones imtis saviveiklos. Antra vertus, dabar Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmuose formuojamas natūralios medicinos sparnas apima ir urinoterapiją, kuri atsiranda šalia dėlių, muzikos terapijos, aromaterapijos ir pan. Medikai nepripažįsta natūralios medicinos, nes norėtų, kad žmonės pas juos eitų operuotis, gertų vaistus, kuriais ypatingai piktnaudžiaujama sergant lėtinėmis ligomis. Deja, užuot patarę, kaip pakeisti mitybą, dvasinę būseną, medikai išrašo piliules“, - svarstė pašnekovas.

Sveikuolis tikino nežinantis nė vieno atvejo, kad šlapimo vartojimas būtų kam nors pakenkęs. Ar jis padeda?

„Esu daug kartų girdėjęs, kad tikrai padėjo. Aš pats gerti jo nebandžiau ir nieko neraginau to daryti kitus, bet kaip liudininkas galiu pasakyti, kad nieko bloga apie jį negirdėjau. Žinoma, tokio būdo žmonės griebiasi ne iš gero gyvenimo. Mano manymu, urinoterapija – gydymo būdas, kuriam tikrai galima būtų skirti dėmesio, panagrinėti jo poveikį, ir jis galėtų užimti savo vietą natūralioje medicinoje. Šiuo metu aš rekomenduoju ir pats naudoju šlapimą tik tuo atveju, jei susimušu arba man suskausta sąnarį. Mano patirtis rodo, kad nėra tepalo, kuris veiktų geriau nei šlapimo kompresas. Nakčiai uždedi kompresą, apriši polietilenu, šiltai apvynioji ir ryte sutinimo bei skausmo nebelieka“, - teigė pašnekovas.

Medikas: labiau pavojinga nei naudinga

Tuo tarpu Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas šiuo klausimu itin griežtas.

„Tai nėra gydymo metodas ir joks gydytojas negali apie tai rimtai kalbėti. Jau kas kas, o lietuviai tikrai neturėtų skųstis medicina – gerų gydytojų Lietuvoje yra daug, medicininės pagalbos prieinamumas – neblogas, todėl gydytis tokiais prieštaringai metodais – tamsuma.

Šlapimas – tai organizmo skysčiai ir šlakai, kuriuos jis šalina per inkstų sistemą. O šlakai, žinia, - nereikalingos, toksinės organizmo medžiagos, kurias reikia reguliariai šalinti, ir šią funkciją didžiąja dalimi atlieka inkstai. Todėl sunku patikėti, kad šlakinės medžiagos, išsiskyrusios su šlapimu, gali būti naudingos terapiniu požiūriu. Juk jeigu sutrinka inkstų funkcija, mes iškart žmogų dializuojame, antraip organizmas intoksikuojamas ir žmogus miršta nuo per didelio šlakų kiekio. Tikrai jokio terapinio šlapimo poveikio neįsivaizduoju. Antra vertus, pats šlapimas gali būti infekuotas, jame gali būti kraujo, navikinių ląstelių ir visokių kitokių dalykų. Taigi šlapimas greičiau žalingas negu naudingas“, - svarstė pašnekovas.

Urologas teigė nesantis griežtai nusiteikęs prieš visus liaudiškus būdus. Neretai vartojamos žolės iš tiesų gali turėti gydomųjų savybių, tiesiog ne visos jos ištirtos ir ne visi klinikiniai efektai įrodyti. „Tačiau su šlapimu, mano manymu, viskas aišku“, - tikino M. Jievaltas.