Hipotezės ir Spėjimai:

Olandas Frankas Hoogerbeetsas prognozuoja, jog šiandien, gegužės 28 d., 16:00 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu bus gegužės 29 d., penktadienis, 2:00 val. nakties) Kaliforniją sudrebins milžiniškos galios – net 9,8 balo pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas. Tokio galingo drebėjimo seismologų aparatūra mūsų planetoje dar nėra fiksavusi.

Ar iki Didžiojo Sprogimo egzistavo Visata? Tokio tipo klausimai pradėti kelti visai neseniai. Iš tikro, kas buvo anksčiau, vienaip ar kitaip, visąlaik nedavė ramybės mąstytojams. Tuos klausimus vaizdžiai perteikė Paul Gaugin 1897 m. paveiksle: "D'ou venons-nous? Que sommes-nous? Ou allons-nous?" (Iš kur atėjome? Kas mes? Kur einame?)

Paslaptingai prieš 6 tūkst. m. iškilusi Šumero civilizacija išnyko taip pat paslaptingai. Istorinėse knygose tvirtinama, kad jai atsirado stiprus varžovas, tokia pat paslaptinga Akadų imperija, o maždaug 2000 m. pr.m.e. abi šios civilizacijos išnyko – ir nesimato jokių aiškių priežasčių. O tada staiga, tarsi iš nieko, ten pat susikuria dvi naujos civilizacijos – Babilonas ir Asirija.

Mums įprasčiausia medžiaga yra, ko gera, vanduo. Būtent jo yra šalia kiekvieną gyvenimo akimirką, tačiau praktiškai apie jį žinome labai mažai. Vanduo yra nepaprastai svarbus gyvybei Žemėje - be jo niekas negali egzistuoti. Vanduo yra vienas iš unikaliausių ir kartu paslaptingiausių junginių mūsų planetoje, nors, atrodytų, kas gali būti paprastesnio už vandenį. Bet kaip mažai mes žinome apie šią nepakeičiamą medžiagą... Viso pasaulio mokslininkai tyrinėja vandenį, tačiau jo paslaptys vis dar nėra iki galo atskleistos.

Tai vienas iš švenčiausių Biblijos objektų. Ji minima kaip 10 Dievo įsakymo saugojimo vieta, žemiškojo Dievo buvimo paliudijimas, dieviškoji ugnies svaidyklė, kuri degina kliūtis ir nusvilina neatsargius izraelitus. Ji pernelyg šventa, kad ją būtų galima padėti ant žemės ar paliesta neišrinktojo. Biblija mini, kad ji buvo saugoma Saliamono šventykloje, kuria babiloniečiai sugriovė 586 m. pr.m.e. Mokslininkai ginčijasi dėl galimos jos dabartinės vietos. Po Sfinksu? Po Jeruzalės Šventyklos kalnu? Prancūzijoje? Prie Londono šventyklos metro stoties? 63 m. amžiaus Tudor Parfitt'as, Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos profesorius, savo knygoje "Dingusi Sandoros skrynia" spėja, kad ji yra Harare, Zimbabvėje.

Holografinis principas teigia, kad matematiniam Visatos apibūdinimui reikia vienu matmeniu mažiau. Tai, ką mes suvokiame kaip tris matmenis, iš tiesų gali būti dviejų dvimačių procesų vaizdas milžiniškame kosminiame horizonte.

Ispanija tapo imperija užkariavusi Naująjį Pasaulį, gavusi tenykštį auksą ir sidabrą. Anglija viešpatavo XIX amžiuje, tačiau prarado imperiją daugiausiai dėl brangiai kainavusių karų. Amerikai atiteko XX amžius. Panašiai kaip Roma ji pradėjo nuo respublikos su minimalia centrine valdžia, o dabar smunka, slegiama nuosavo administracinio aparato.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ja gali būti lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogų galima valdyti per pasąmonę, kuomet žmogaus protu, sąmoningai net nesuvokia, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Sąmoningas sapnas yra toks sapnas, kurio metu sapnuojantysis suvokia, jog sapnuoja ir dažnai gali daryti įtaką sapno turiniui. Sąmoningumas sapne būna įvairus. Kai kuriuose sapnuose jis būna žemas, kai žmogus tiesiog žino, kad sapnuoja, bet keliauja su tuo, kas vyksta sapne. Jis gali būti kiek aukštesnis, kai žmogus prisimena įvairius dalykus, kuriuos norėjo atlikti sapne, bando juos įgyvendinti ir pan. Nėra tik juoda ir balta – sąmoninga ar nesąmoninga – bet yra tam tikras spektras. Tai yra kontinuumas.

Gimimo laikas daro didelę įtaką žmogaus likimui. Pagal jį galima apibūdinti asmens charakterį, jo pomėgius, talentus, nuspėti meilės ryšius ar net sveikatos problemas. Tačiau šį kartą apie tai prabils ne gimimo data ar valanda, o metų laikai ir oras, kuriuo džiaugėsi ar kurį keikė artimieji, kai išvydote šį pasaulį.

Didžiausia vietinė grėsmė – galingi ugnikalnių išsiveržimai, į stratosferą išmetantys sieringas dujas. Jie gali sukelti staigų globalų atvėsimą ir augalijos žūtį. Kai kurie mokslininkai sieja Tobo ugnikalnio išsiveržimą, įvykusį prieš 74 tūkst. m., su žmonių populiacijos sumažėjimu iki kelių tūkstančių (dar paskaidykite – Pėdos laiko pelenuose). Dauguma ypač galingai išsiversti galinčių ugnikalnių linkę būti „neramiais“, jų paviršius nuolat kyla ir leidžiasi. 2012 m. geologai ėmė gręžti Flegrėjų laukų supervulkano Neapolio įlankoje rajone, o Bolivijos vulkanologai stebi Uturubku, vieną sparčiausiai kylančių ugnikalnių, laikomu kandidatu į artimiausią superišsiveržimą.