Hipotezės:

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad Žemės planetoje prasideda naujas masinis gyvybės išnykimo periodas. Trijų universitetų parengtame pranešime skelbiama, kad žmonija tolimoje ateityje gali būti viena iš pirmųjų išnykimo aukų.

Neapibrėžtumas kyla spėjant ateitį ar kitų žmonių ketinimus. Jei viskas pasaulyje būtų iš anksto nuspėjama, tai nekiltų joks neapibrėžtumas, o, tuo pačiu, ir žmonių veiksmuose nebūtų jokios rizikos. Toks pasaulis taptų griežtai determinuotų arba vienareikšmiškai apibrėžtas, tačiau jame negalėtų atsirasti nieko nauja, o viskas tik kartotųsi vėl ir vėl.

Kartais gyvenime būna tokių momentų, kai, atrodytų, gerai žinomi ir įprastiniai dalykai nušvinta visiškai kitokia šviesa. Kaip pavyzdį galima pateikti daugelio dar vaikystėje skaitytą anglų rašytojo Džonatano Svifto knygą " Guliverio kelionės"

Pamatai šiai naujajai teorijai buvo padėti prieš penkerius metus ir kilo iš praktinio chemijos klausimo. Tuomet Billas Poirieras nelabai suprato, kad įsivėlė į painius kvantinės fizikos klausimus ir galimai atrado įrodymų apie paralelinius pasaulius, kurie skverbiasi į mūsiškį, o visa tai galima pamatyti kvantiniame lygmenyje, rašo Phys.org.

Tai yra esminis, sakyčiau pasaulėžiūros klausimas, formuojantis rimtas pasekmes mūsų kasdieniniame gyvenime. Dauguma parapsichologų, bioenergetikų ar šiaip liaudies medicinos gydovų dažnai patys nesusimąstydami užlipa ant šios povandeninės bombos. Žinoma, viskam laisva valia. Tačiau būtų daugiau susikalbėjimo, jei išsiaiškintume pamokas. Pabandysiu pateikti savo versiją.

Vienoje senovės indų legendoje pasakojama, kad visų pradžių pradžioje buvo vientisas sąmonės vandenynas, kuris kartą nusprendė pasidalinti į begalines dalelytes, norėdamas pažadinti pats save. Taip atsirado Visata ir joje gyvenančiomis būtybės. Daugelį amžių ši istorija buvo laikoma ne daugiau kaip prasimanymu. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius atradimai kvantinės fizikos srityje leido sukurti holografinės Visatos koncepciją. Taip realybė tapo.... besikeičiančia iliuzija.

Olandas Frankas Hoogerbeetsas prognozuoja, jog šiandien, gegužės 28 d., 16:00 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu bus gegužės 29 d., penktadienis, 2:00 val. nakties) Kaliforniją sudrebins milžiniškos galios – net 9,8 balo pagal Richterio skalę – žemės drebėjimas. Tokio galingo drebėjimo seismologų aparatūra mūsų planetoje dar nėra fiksavusi.

Ar iki Didžiojo Sprogimo egzistavo Visata? Tokio tipo klausimai pradėti kelti visai neseniai. Iš tikro, kas buvo anksčiau, vienaip ar kitaip, visąlaik nedavė ramybės mąstytojams. Tuos klausimus vaizdžiai perteikė Paul Gaugin 1897 m. paveiksle: "D'ou venons-nous? Que sommes-nous? Ou allons-nous?" (Iš kur atėjome? Kas mes? Kur einame?)

Paslaptingai prieš 6 tūkst. m. iškilusi Šumero civilizacija išnyko taip pat paslaptingai. Istorinėse knygose tvirtinama, kad jai atsirado stiprus varžovas, tokia pat paslaptinga Akadų imperija, o maždaug 2000 m. pr.m.e. abi šios civilizacijos išnyko – ir nesimato jokių aiškių priežasčių. O tada staiga, tarsi iš nieko, ten pat susikuria dvi naujos civilizacijos – Babilonas ir Asirija.

Mums įprasčiausia medžiaga yra, ko gera, vanduo. Būtent jo yra šalia kiekvieną gyvenimo akimirką, tačiau praktiškai apie jį žinome labai mažai. Vanduo yra nepaprastai svarbus gyvybei Žemėje - be jo niekas negali egzistuoti. Vanduo yra vienas iš unikaliausių ir kartu paslaptingiausių junginių mūsų planetoje, nors, atrodytų, kas gali būti paprastesnio už vandenį. Bet kaip mažai mes žinome apie šią nepakeičiamą medžiagą... Viso pasaulio mokslininkai tyrinėja vandenį, tačiau jo paslaptys vis dar nėra iki galo atskleistos.

Tai vienas iš švenčiausių Biblijos objektų. Ji minima kaip 10 Dievo įsakymo saugojimo vieta, žemiškojo Dievo buvimo paliudijimas, dieviškoji ugnies svaidyklė, kuri degina kliūtis ir nusvilina neatsargius izraelitus. Ji pernelyg šventa, kad ją būtų galima padėti ant žemės ar paliesta neišrinktojo. Biblija mini, kad ji buvo saugoma Saliamono šventykloje, kuria babiloniečiai sugriovė 586 m. pr.m.e. Mokslininkai ginčijasi dėl galimos jos dabartinės vietos. Po Sfinksu? Po Jeruzalės Šventyklos kalnu? Prancūzijoje? Prie Londono šventyklos metro stoties? 63 m. amžiaus Tudor Parfitt'as, Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos profesorius, savo knygoje "Dingusi Sandoros skrynia" spėja, kad ji yra Harare, Zimbabvėje.