Profesorius: Ateiviai ne «žalsvos žmogystos», o panašūs į žmones

Ateiviai dažnai įsivaizduojami kaip žalsvi žmogystos nutįsusiomis rankomis, milžiniškomis galvomis ir išsipūtusiomis akimis. Tačiau Kembridžo universiteto profesorius, biologinės evoliucijos ekspertas Simonas Conway Morrisas teigia, kad toks įsivaizdavimas yra klaidingas.

Profesoriaus nuomone, jei žmonės kada nors sutiks išsivysčiusius ateivius, jie atrodys labai panašiai, kaip ir mes. Anot jo, žmones primenantys ateiviai turėtų išsivystyti bent kai kuriose iš daugybės Žemės tipo egzoplanetų, kurias jau yra aptikę astronomai.

Liepos 2 dieną išleistoje knygoje „The Runes of Evolution“ akademikas tokią mintį grindžia konvergentinės evoliucijos principu (t.y. skirtingose rūšyse, kurios yra nepriklausomos vienos nuo kitų, išsivysto panašūs bruožai). Vienas iš tokių pavyzdžių – aštuonkojų akys, veikiančios panašiai, kaip ir žmonių akys.

„Yra tikimybė, kad dalykai, kuriuos mes laikome svarbiausiais, pvz., išprusimas, didelės smegenys, mąstymas, įrankių gamyba, taip pat yra konvergentiniai. Taigi iš esmės kitose Žemės tipo planetose viskas turėtų vykti panašia tvarka“, – mano S.C.Morrisas.

Panašiai kituose pasauliuose turėtų atrodyti ne tik gyvieji padarai, bet ir augmenija. „Žinoma, niekas nesako, kad kiekviena Žemės tipo planeta turės gyvybę. Tačiau jei norite (turėti) sudėtingą augalą, jis bus itin panašus į gėlę. Jei norite musės, yra tik keli būdai, kaip ją galite sukurti. Jei norite plaukti lyg ryklys mokančio padaro, yra tik keli būdai, kaip tai pasiekti. Jei norite sukurti šaltakraujus gyvius, vėlgi, yra tik keli variantai“, – aiškino profesorius.

Knygoje jis taip pat atsižvelgia į garsųjį Enrico Fermio paradoksą: jei protingi ateiviai egzistuoja, kodėl jie iki šiol su mumis neužmezgė ryšio?

S.C.Morrisas į tai žvelgia su lengva šypsena. „Jei mąstau teisingai, tikimybė, kad protingos būtybės išsivysto ir aktyviai įsitraukia į tarpgalaktines ekspedicijas, nėra visiškai neįmanoma.

Tačiau kai E.Fermis uždavė šį klausimą, jis nežinojo, kad Žemės tipo planetų skaičius yra tiesiog milžiniškas. Dar didesnė problema yra tai, kad daugybė šių žvaigždžių sistemų yra gerokai senesnės už mūsiškę.

Problema yra neįtikėtinai aiški: mes neturėtume būti vieni, bet visi įrodymai leidžia manyti, kad taip yra. Galbūt ateiviai slepiasi, kaip manė Arthuras C.Clarke'as, arba kaip teigė Stephenas Baxteris – gal mes gyvename virtualiame pasaulyje? Tiesą sakant, nežinau. Aš įtarčiau, kad mes dar tik pradėjome grandyti realybės paviršinį sluoksnį“, – teigė S.C.Morrisas.