Hipotezės:

Kaip įsivaizdavo rojų senovės tautos? Kai kas svajojo apie salas, kuriose gyvena amžinai jaunos merginos, kai kas apie nenutrūkstamas kautynes, o kai kas laimę matė vietose, kuriose neišsenka kukurūzų atsargos.

Tik praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo iškelta hipotezė, kad Visata (arba pasaulis) yra ne amžina, kad ji turi pradžią. Hipotezė sutampa su religine dogma, kad pasaulį sukūrė Dievas. Dabar manoma, kad Visata ir laikas prasidėjo Didžiuoju sprogimu beveik prieš 14 milijardų metų. Ta Visatos gimimo pradžia nustatyta analizuojant iš tolimiausių kosmoso objektų atsklindančią šviesą.

Kas būtų, jei tokį papuošalą, nuimtą nuo mirusiojo žmogaus kūno, kas nors įsigytų? Kokią energiją perduoda vogtas daiktas? Atsakė parapsichologas Vladimiras Azanovas.

Ši teorija Visatą laiko esant tarsi holograma – kaip kad trimatis vaizdas gali būti pavaizduotas filmo kadre. Juodųjų skylių tyrimai rodo, kad tai visiškai įmanoma, nes maksimali bet kurios erdvės srities entropija apibrėžiama ne jos tūriu, o paviršiumi. Ji gali tapti naujos teorijos apie Visatą pagrindu.

Pseudomokslų srityje egzistuoja tokia sritis kaip vadinamoji uždraustoji archeologija. Šios srities entuziastai vis pateikia visuomenei keistus radinius, kurie gana dažnai tampa to meto sensacijomis.

Mes jau esame pripratę prie civilizacijos teikiamų patogumų. Atrodo, nėra nieko keisto, kai paspaudžiame jungiklį, norėdami įjungti šviesą; paspaudžiame mygtuką, norėdami įjungti ventiliatorių ir atsigaivinti karštą dieną; į rozetę įkišame kištuką, norėdami įkaitinti lygintuvą iki reikiamos temperatūros ir išsilyginti rūbus. Sunku įsivaizduoti, kad senovėje žmonės nieko nežinojo apie elektrą. O gal vis tik žinojo?

Visatos atsiradimo klausimas ilgus metus nedavė ramybės filosofams ir mokslininkams, o dabar Kanados mokslininkai tikina jį galutinai paaiškinę. Atradimai, kurie, kaip pažymi Express.co.uk, kvestionuoja religijos ar bent jau Visatos kūrėjo buvimą, padaryti remiantis labai sudėtingais matematiniais skaičiavimais.

Atsisveikinkite su Majamiu ir Naujuoju Orleanu. Nesvarbu, kaip stengtumėmės susidoroti su globaliniu atšilimu, šie miestai paskęs žemiau jūros lygio, skelbiama naujame pirmadienį publikuotame mokslininkų tyrime.

2002 metų rugsėjo 20 dieną rusų aktorius, scenaristas ir režisierius Sergejus Bodrovas jaunesnysis dingo be žinios Karmadono tarpeklyje Kaukazo kalnuose. Oficiali versija skelbia, kad Bodrovą ir jo filmavimo komandos narius pražudė ledkalnio Kolkos griūtis. Tačiau kūnai taip ir nebuvo rasti, kas leido šiai tragedijai apaugti įvairiaisiais gandais.

Apie Žemės branduolio sandarą žinoma mažai. Gal net mažiau nei apie kitas Saulės sistemos planetas ar tolimas žvaigždes. Prasiskverbti į tokį gylį neįmanoma, todėl informacija apie mūsų planetos branduolį remiasi tik geofiziniais ir geocheminiais tyrimais. Unikalus amerikiečių mokslininkų atradimas (jeigu jis pasitvirtins) paneigia visuotinai priimtas teorijas apie Žemės branduolio sandarą, o tuo pačiu ir apie mūsų planetos formavimąsi.

Mokslininkams ir eiliniams tyrinėtojams neduoda ramybės kiti matavimai.... Jie nuolat kelia klausymą: Ar iš tiesų egzistuoja praeitis ir ateitis? Jeigu egzistuoja, kaip galima į jas persikelti?