Hipotezės:

Šiaurės Atlantas - ko gero, pati atšiauriausia vieta Žemėje, kurioje gyvena žmonės. Netikėtai kylantys štormai, permainingos jūrų srovės, uolėtos salelės... tai kraštas, kuriame atšiaurus klimatas, šaltas vanduo ir rūstūs žmonės. O Išorinių Hebridų salos - tai tiesiog Šiaurės Atlanto vizitinė kortelė.

Gamtoje galima pastebėti neįprastų reiškinių, kai fiziškai tarpusavyje nesusijusios gyvos būtybės vienu metu ima labai vienodai elgtis. Parapsichologijoje šis reiškinys grindžiamas kolektyvinio biolauko poveikiu. Buvo nustatyta, kad biolaukas veikia visus organizmus - pradedant grybais, vaismedžiais ir baigiant žmonėmis.

„Da Vinčio kodo" skandalas, kuris jau, galima sakyti, eina į pabaigą, bet vis deramai neužsibaigia, leidžia dar kartą pagalvoti apie fiktyvios socialinės tikrovės eksperimentus, jų baigtį, o kartu ir kai kurių šiuolaikinio pasaulio tendencijų keliamus pavojus.

Kokias paslaptis slepia po dideliu ledo ir sniego sluoksniu atšiauri ir šalta Antarktida? Prarastą civilizaciją, nežinomą gyvybės formą, portalus į kitus pasaulius ar užslaptintas eksperimentines, karines ar ateivių bazes? Tikimasi kažkokių atsakymų rasti ir kai bus ištirtas ežeras Vostok.

Beveik du šimtus metų žmonija atkakliai stengiasi įminti Atlantidos mįslę. Laikas ir stichija padarė viską, kad šiandien mes negalėtume atsakyti į klausimą: "Ar būta jos iš tikrųjų, ir kur jos reikėtų ieškoti?" Bet ar verta tuo stebėtis, jeigu kur kas istoriškai artimesnės mums tautos ir valstybės neretai nepaliko po savęs nieko daugiau, kaip tik pavadinimą, atsitiktinai paminėtą kokiame nors senoviniame metraštyje?

Dabartiniu metu amerikiečių fizikas Polas Devisas teigia, kad gyvosios materijos ištakų reikia ieškoti kosmoso toliuose, iš kur į Žemę asteroidais ar kometomis atskrido apšvitintos "gyvybės sėklos" savo knygoje "Kosminė ruletė: kodėl mūsų Visatoje galima gyvybė" P.Devisas apžvelgia galimą ne vienkartinį gyvybės atsiradimą paslaptingoje "šešėlinėje biosferoje".

Supervulkanas Jeloustounas yra vienas iš pavojingiausių vulkanų žmonijai. Jai jis sprogs pasekmės gali būti pražūtingos. Paskutinį kartą, tai atsitiko maždaug 1350 m. prieš mūsų erą. Deja, manoma, kad greitu laiku gali įvykti kitas išsiveržimas.

Idėja apie paralelines visatas mokslo pasaulyje nėra nauja, tačiau surasti akivaizdžių šio reiškinio įrodymų kol kas nėra pavykę niekam. Kosmologas iš Kalifornijos technologijų instituto mano aptikęs įrodymų, kad paralelinė visata sąveikavo su mūsiške ankstyvoje mūsų Visatos pradžioje, praneša Sciencealert.com.

Mokslininkai mano, - Hačepsutos piramidėje yra laiko mašina arba mechanizmas, kurio pagalba galima keliauti laiku. Po šventykla randasi labirintai, kurie bus tyrimai. Ekspertai teigia, kad šis portalas buvo sukurtas senovės gyventojų, kurie gyveno žemėje, palikdami šį palikimą šių laikų žmonijai.

Atrodo, kad tai gana keistas klausimas. Tačiau ką į tai gali atsakyti mokslas? Dabartiniu metu niekas negali pasakyti, kodėl žmogus, vienintelis iš primatu, neturi kailio ant savo kūno. Netgi pats Čarlzas Darvinas teigė, kad žmogaus kailio nebuvimą niekuo negalima paaiškinti. Nors garsiojo mokslininko vienmintis Tomas Hakslis šį faktą siejo su natūraliąja atranka, teigdamas, kad plaukuoto kailio netekimas padidino mūsų protėvių seksualinį patrauklumą.

Kokie kuklūs mūsų reikalavimai „ateiviams“ ir kokie menkaverčiai jų buvimo įrodymai, kuriuos daugelis iš mūsų linkę priimti, galime įsitikinti iš sakmės apie apskritimus javuose. Šis neįtikėtinai keistas dalykas atsirado Didžiojoje Britanijoje ir išplito po pasaulį.