Hipotezės ir Spėjimai:

Dabar tas pats mokslas, kuris "nužudė" Dievą, atkuria tikėjimą juo. Fizikai aptiko požymių, kad kosmosas specialiai sukurtas tam, kad jame egzistuotų gyvenimas ir sąmonė. Taip teigia Stivenas Vanbergas, fizikos Nobelio premijos laureatas.

Taigi, tikrovė yra materiali ir išorinė. Į ją įšoka kiekvienas gimęs kūdikis. Tačiau kvantinės teorijos eroje fizinis pasaulis praranda tikrumo būseną, juntamų mūsų jutimų. Ir nors kvantiniame lauke dalelės šmėkščioja ten ir kitur, o taip pat gali virsti tiesiog energija, tai neatbaido mūsų nuo kasrytinio sėdimo į automobilį, baiminantis, kad jis visas staiga pavirs energetiniu debesiu. Ir vis tik toji, nemateriali tikrovė šliejasi daug arčiau, nei numanome. Iš tikrųjų tai mūsų smegenys, kuriose kvantinis pasaulis randa sau buveinę.

Nors „Žvaigždžių karų“ kino filmai gali pretenduoti į mokslinės fantastikos žanrą, visgi juose daugiau fantastikos nei mokslo, rašo „The Daily Dot“.

Šiame straipsnyje bandysiu paaiškinti kuo skiriasi primityvus fizikos supratimas nuo neprimityvaus. Tai gali pasirodyti keista, bet su ezoterika ir parapsichologija susijęs neprimityvus šio mokslo vaizdinys, o didžioji skeptikų dalis remiasi neteisingu fizikos įsivaizdavimu. Dėl šios priežasties skeptikai dažnai būna ganėtinai nerimti fizikai, nes jų įsitikinimai prieštarauja aukštosios fizikos principams. Parapsichologija prieštarauja ne fizikai, bet iškreiptam, supaprastintam jos įsivaizdavimui. Norint savo sąmonėje susikurti tikrą fizikos vaizdą reikia suvokti bent vieną svarbų principą.

Britanijos laikraštis "The Telegraph" pastebėjo šimto metų senumo nuotraukoje Rusijos prezidento dvynį. Kaip rašoma leidinyje, laikraščio darbuotojai nustatė, kad 1920 metų ir 1941 metų nuotraukose pavaizduoti žmonės yra labai panašūs į Vladimirą Putiną. Tarp kitų versijų nuskambėjo - nemirtingumas.

Šiaurės Atlantas - ko gero, pati atšiauriausia vieta Žemėje, kurioje gyvena žmonės. Netikėtai kylantys štormai, permainingos jūrų srovės, uolėtos salelės... tai kraštas, kuriame atšiaurus klimatas, šaltas vanduo ir rūstūs žmonės. O Išorinių Hebridų salos - tai tiesiog Šiaurės Atlanto vizitinė kortelė.

Gamtoje galima pastebėti neįprastų reiškinių, kai fiziškai tarpusavyje nesusijusios gyvos būtybės vienu metu ima labai vienodai elgtis. Parapsichologijoje šis reiškinys grindžiamas kolektyvinio biolauko poveikiu. Buvo nustatyta, kad biolaukas veikia visus organizmus - pradedant grybais, vaismedžiais ir baigiant žmonėmis.

„Da Vinčio kodo" skandalas, kuris jau, galima sakyti, eina į pabaigą, bet vis deramai neužsibaigia, leidžia dar kartą pagalvoti apie fiktyvios socialinės tikrovės eksperimentus, jų baigtį, o kartu ir kai kurių šiuolaikinio pasaulio tendencijų keliamus pavojus.

Kokias paslaptis slepia po dideliu ledo ir sniego sluoksniu atšiauri ir šalta Antarktida? Prarastą civilizaciją, nežinomą gyvybės formą, portalus į kitus pasaulius ar užslaptintas eksperimentines, karines ar ateivių bazes? Tikimasi kažkokių atsakymų rasti ir kai bus ištirtas ežeras Vostok.

Beveik du šimtus metų žmonija atkakliai stengiasi įminti Atlantidos mįslę. Laikas ir stichija padarė viską, kad šiandien mes negalėtume atsakyti į klausimą: "Ar būta jos iš tikrųjų, ir kur jos reikėtų ieškoti?" Bet ar verta tuo stebėtis, jeigu kur kas istoriškai artimesnės mums tautos ir valstybės neretai nepaliko po savęs nieko daugiau, kaip tik pavadinimą, atsitiktinai paminėtą kokiame nors senoviniame metraštyje?

Dabartiniu metu amerikiečių fizikas Polas Devisas teigia, kad gyvosios materijos ištakų reikia ieškoti kosmoso toliuose, iš kur į Žemę asteroidais ar kometomis atskrido apšvitintos "gyvybės sėklos" savo knygoje "Kosminė ruletė: kodėl mūsų Visatoje galima gyvybė" P.Devisas apžvelgia galimą ne vienkartinį gyvybės atsiradimą paslaptingoje "šešėlinėje biosferoje".