«Tarpžvaigždinio apvaisinimo» paslaptys

Ar tiesa, kad slaptuose Vatikano archyvuose tarsi didžiausia šventenybė saugomi dokumentai, iš kurių galima daryti išvadą, kad senovėje jėzuitams pavyko įminti "nekalto prasidėjimo" mįslę? Ar yra kažkokie daiktiniai įrodymai, kad Mergelė Marija Jėzų Kristų pagimdė, pastojusi ne nuo šventos dvasios, o jai į gimdą ateiviai įsodino kažkokį "gyvybės gemalą"? Ar tiesa, kad visai neseniai britų mokslininkams pavyko gauti kapsulę su analogišku "gemalu" ir tuo pačiu garsiam tyrinėtojui Erichui Fon Denikenui padovanoti dar vieną faktą nežemiško žmonijos atsiradimo teorijai pagrįsti?

Visatos masto fenomenas

Pradedant ieškoti atsakymų į klausimas, kurie daug kam gali pasirodyti vos ne skandalingais, iš karto norime pažymėti, jog ne trupučio nenorime įžeisti tikinčiųjų jausmų, kad ir kokiai religinei konfesijai priklausytų. Beje, nenorime užgauti ir užkietėjusių Darvino mokymo pasekėjų. Netgi jei paaiškėtų, kad mes visi esame pirmojo žmogaus, kurį ateiviai sukūrė „mėgintuvėlyje“, palikuonys, o visa gyva mūsų planetoje - tai dirbtinio apsėklinimo, kurį atliko ateiviai, rezultatas, kalbama tik apie nežymų Visatos mastu fenomeną, Fenomeną, kurį negalima laikyti universaliu visam kosmosui. Gali būti, kad Visatoje iš tiesų yra planetų, kurias sukūrė ir apgyvendino Dievas, yra ir tokių, kurių gyventojai iš tiesų išsivystė iš beždžionės.

Pansermijos teorija: nuo išsklaidytos iki kryptingos

Pati hipotezė apie tai, kad Žemėje gyvybė atsirado „tarpžvaigždinio apvaisinimo“ dėka, nėra nauja. Pirmasis ją 1865-ais metais paskelbė vokiečių mokslininkas Hermanas Eberhardas Richteris. Dar XIX amžiuje mokslininkams pavyko nustatyti, kad pati tikimybė Žemėje savarankiškai atsirasti gyvybei yra nykstamai maža. Štai tuomet vokietis Richteris prisiminė garsiąją olandų patarlę, kad „Dievas sutvėrė Žemę, o olandai - Olandiją“, ir drąsiai prilygino mūsų planetą šaliai, kurios gyventojai atsikovojo sausumą iš jūros. Pagal vokiečių mokslininko samprotavimus, kažkokie „gyvybės gemalai“, išsibarstę Visatoje, apvaisino mūsų planetą, ją apgyvendino ir atkovojo iš „nevaisingumo, neturinčio nei ribų, nei laiko“.

Jau XX amžiuje daugelis mokslininkų padarė išvadą, kad „išsklaidytos“ pansermijos, apie kurią kalbėjo Richteris, tikimybė yra dar mažesnė, nei savarankiškas gyvybės Žemėje atsiradimas. Atrodo, kaip netikėti Dievo kūrėjo ranka? Tačiau ne. 1973-iais metais Frensis Krikas, britų molekulinės biologijos mokslininkas ir Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje, paskelbė „kryptingos pansermijos“ teoriją.

Kalbant paprastais žodžiais, ši teorija teigia, kad „gyvybės gemalą“ kažkokia jėga nukreipė į Žemę. Kokia tai „jėga“? Britų mokslininkas į šį klausimą taip ir neatsakė. Tačiau jau 2014-ais metais Nobelio premijos laureato versija buvo sukonkretinta, kai šveicarų ir vokiečių mokslininkams pavyko nustatyti vieną DNR ypatybę - jos nepaprastą atsparumą ekstremaliems suborbitiniams skrydžiams kosmose.

Tam tikra prasme galima tvirtinti, kad „žmogaus ir visos gyvybės kilimo dėl ateivių veiklos“ teorijos šalininkai vulgarizavo šį Europos mokslininkų atradimą. Jie teigia, kad kalbama ne apie medžiagų apykaitą tarp Žemės ir Mėnulio (kažkada Raudonosios planetos paviršiuje buvo daug vandens) ir ne apie tai, kad „Apollo-12“ misija aptiko žemiškų mikroorganizmų ant Mėnulyje nusileidusio zondo „Surveyor-3“, o apie... ateivius, kurie skraidė tarpžvaigždiniais maršrutais ir savo laivuose gabeno konteinerius su DNR „kapsulėmis“, kad galėtų apvaisinti mūsų planetą ir kai kurias žmonijos atstoves.

Teiginiai apie naujausių mokslo pasiekimų suvulgarinimą būtų buvę labai
teisingi, jeigu ne keletas sensacingų faktų, liudijančių tai, kad vulgarintojai, gal ir atsitiktinai, pataikė, tiesiai į dešimtuką.

Vatikano „Mount Graham" observatorija

Mažai kas žino, kad Vatikane yra ne tik savas vyriausiasis astronomas, bet ir „Mount Graham" observatorija. Beje, kelionių mėgėjai ne tik gali surasti jos tikslų adresą, bet ir joje apsilankyti.

Pažiūrėti į žvaigždes, išklausyti observatorijos istoriją ir netgi apsistoti trumpai nakvynei - tai niekam nedraudžiama, kad tik būtų laiko ir pinigų. Tik labai didelis klausimas ar vietiniai Dievo tarnai, o tuo pačiu ir mokslininkai, panorės su jumis kalbėti apie pasaulio atsiradimo paslaptis, duomenys apie kurias laikomi ir slaptame Vatikano archyve. Jeigu vis tik su jumis maloniai sutiktų pakalbėti, jums liktų tik išsižioti iš nuostabos...

Būtent taip visai neseniai nutiko garsiam žurnalistui Tomui Hornui, kurio specializacija yra tyrinėjimai. Hornas persirengė vienuoliu ir apsilankė „Mount Graham“ observatorijoje, kur bendravo su vyriausiuoju Vatikano astronomu Gajumi Konsolmanu, daktaru Kristoferiu Korbaliu (iki 2012-ųju metų - „Mount Graham“ tyrimo grupės vadovo pavaduotojas) ir dabartiniu laboratorijos vadovu tėvu Žozė Funjė.
Pokalbių rezultatus žurnalistas paskubėjo paskelbti. Vietiniai Dievo tarnai Hornui pranešė, kad gyvybė Žemėje - tai „kryptingos tarpžvaigždinės pansermijos“ rezultatas. Jie taip pat papasakojo, kad teisybė apie nekaltą Mergelės Marijos prasidėjimą (ta versija, apie kurią užsiminta straipsnio pradžioje) jau labai seniai žinoma jėzuitams - reikia sulaukti, kada žmonija bus tam pasirengusi, ir tuomet paslaptis bus atskleista.

Dar daugiau, Vatikano astronomai žurnalistui papasakojo, kad tuomet, kai apstulbusiai žmonijai bus pranešta tikroji tiesa apie gyvybės atsiradimą, nesusilpnės nei tikėjimas, nei pasitikėjimas bažnyčia. Atseit, „tikrasis tikėjimas irgi nulemtas Mūsų Brolių“ (suprasti: ateivių).

Reikalingi Įrodymai

Ar tai labai svarbu, kad teorijos apie nežemiškąją gyvybės kilmę Žemėje autoriumi buvo Nobelio premijos laureatas? Ar galima laikyti svariu argumentu tai, kad šios teorijos šalininkai dažnai teigia: „pats didysis V. Vernadskis pripažino tarpžvaigždinės pansermijos realybę“? Ar tiesos nustatymui yra svarbu tai, kad apie į mūsų planetą atneštą gyvybę pasisako netgi toks garsus mokslininkas, kokiu yra Rusijos Mokslų akademijos Astrobiologijos komisijos vadovas akademikas A. Rozanovas?

Atsakymas vienas - ne. Pirma, remtis Vernadskiu šiuo atveju netinka, nes garsusis mokslininkas pansermijos klausimus nagrinėjo išskirtinai istorijos kontekste, padarydamas vienintelę išvadą apie gyvybės amžinybę geologinio laiko trukmėje. Antra,ne tokie jau ir garsūs mokslininkų vardai, kurie vienaip ar kitaip palaiko šią hipotezę. Be to, yra žinoma, kad ir didieji klysta. Kaip pavyzdį galima pateikti, kad 1772-ais metais Paryžiaus akademijos „didieji protai" pareiškė apie meteoritus, jog „akmenys iš dangaus negali kristi, nes jiems ten nėra iš kur atsirasti“.

Taip pat negalima laikyti įrodymu netgi paties aukščiausio rango Vatikano tarnautojų nuomonę apie nežemišką gyvybės Žemėje atsiradimą. Jų atviri pasisakymai žurnalistui greičiau yra prielaida vidiniam bažnytiniam tyrimui: ar tik neprikalbėjo kažko nereikalingo?

Ko reikia, kad įdomi hipotezė įgautų realius kontūrus? Tik vieno daiktinio įrodymo. Ir panašu, kad žmonija tokį įrodymą jau turi.

Sensacingas britų mokslininkų radinys

- Ir vėl tie britų mokslininkai! - pasakys skeptikai. Ir jie bus savotiškai teisūs. Pastaraisiais metais nežinomi išdaigininkai, užsidėję anoniminių „britų mokslininkų" kaukes, internete ir spaudoje paskelbė daugybę „sensacingų atradimų“, kurie iš tikrųjų pasirodė besą prasimanymais.

Tačiau šiuo atveju kalbama apie realų Bekingemo universitetą ir astrobiologą Miltoną Vainraitą (Milton Wainwright). Iš pradžių Vainraito komanda neturėjo nieko bendro su mus dominančia hipoteze, nes tyrė stratosferą, į dangų paleisdama balionus-zondus. Mokslininkai labai nustebo, kai viename mėginyje, paimtame maždaug 27 km aukštyje, buvo aptiktas mikroskopinis metalinis rutuliukas. Atlikti tyrimai parodė, kad jo sudėtyje yra titanas, vanadis ir mokslui nežinomų metalų priemaišos.

Kuo toliau, tuo įdomiau. Bekingemo universiteto mokslininkai, vadovaujami Vainraito, išsiaiškino, kad keistasis rutuliukas yra precizišku funkcionuojančiu įrenginiu, skirtu paskleisti viduje esantį biologiškai aktyvų skystį.

Pirma, kadangi šis artefaktas visiškai neseniai atsidūrė mokslininkų žinioje, tai jame esantis biologiškai aktyvus skystis, kurį britai pavadino „DNR gleivėmis", pirmiausia bus testuojamas. Ką nors konkretesnio pasakyti apie skystį kol kas nėra galimybių. Antra, pats profesorius Vainraitas jau šiandien yra įsitikinęs, kad kalbama apie „tarpplanetinę kapsulę, skirtą vienos ar kitos formos gyvybei Žemėje sukurti". Trečia, sprendžiant pagal „kapsulės" būseną, o taip pat iš to, kad „DNR gleives" ji ėmė purkšti iš karto po tam tikrų manipuliacijų, kalbama ne apie seną artefaktą, bet apie veikiantį pavyzdį.

Pateikti atsakymai užduoda dar daugiau naujų klausimų. Pavyzdžiui, ar nežemiškasis protas ir mūsų dienomis tęsia eksperimentus Žemėje, bandant sukurti naujas, šiuo metu dar nežinomas gyvybės formas?

Paaiškinimas

Pansermija (iš graikų kalbos. Terminas reiškia „visokių sėklų mišinį" ir „spermą") - teorija, teigianti, kad gyvybė Žemėje atsirado po to, kai į ją iš kosminės erdvės buvo atgabenti taip vadinami gyvybės gemalai.