Kaip maistas veikia žmogaus organizmą ir imuninė sistema

Tai jūsų sveikatos pagrindas ir daugelis procesų, vykstančių jūsų organizme, prasideda šiame organe, dar žinomame kaip žarnynas. Taigi kaip žarnynas gali tapti „pralaidus“? Medicininiškai vadinamas padidėjusiu žarnyno pralaidumu šis sutrikimas reiškia, kad ląstelės, dengiančios plonosios žarnos sieneles praranda savo vientisumą. Maistas, kurį jūs valgote, nepatenka į organizmą iki jis suskaidomas ir gali praeiti po plonosios žarnos sieneles. Įvairios priežastys, kurių viena pagrindinių yra maisto, kuriame daug anti-maistinių medžiagų, vartojimas diena iš dienos, nulemia tai, kad minėtas procesas nustoja tinkamai veikti. Įprastinės tvirtos jungtys tarp ląstelių atsilaisvina, sukompromituodamos visą apsaugos sistemą.

Kas yra anti-maistinės medžiagos?

Pagrinde tai yra augalų apsaugos mechanizmai, kurie yra susitelkę aplink sėklos ar grūdo reprodukcines dalis. Kiekvienas gyvas organizmas turi savo apsaugos mechanizmą. Augalai negali

pabėgti, jei juos kas užpuola, todėl siekiant užtikrinti, kad jie augtų ir vešėtų, augalai turi vidinę apsaugą nuo grobuonių. Augalui, arba tiksliau, jo sėklai ar grūdui (jo reprodukcinei daliai), jūsų virškinimo sistema yra dar vienas grobuonis. Šie apsaugos mechanizmai kovoja su jūsų virškinimo sistema, blokuodami jūų sugebėjimą visiškai suskaidyti maistą į nežalingas aminorūgštis, kurias lengvai galėtų įsisavinti ląstelės. Kitaip pasakius, anti-maistinės medžiagos yra maisto elementai, kurie arba visiškai neleidžia suvirškinti arba sutrikdo tinkamą virškinimą ir maistinių medžiagų įsisavinimą.

Maistas, kuriame daugiau anti-maistinių medžiagų:

Grūdai, grūdų produktai, į grūdus panašios sėklos ir ankštiniai augalai, tokie kaip kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, spelta, rudieji ryžiai, kukurūzai, kynva, lęšiai, raudonosios pupelės, juodosios pupelės, pinto pupelės, hariko pupelės. Apdirbti grūdai ir grūdų produktai, įskaitant ir baltus ryžius, miltus, duoną, košes, krekerius, sausainius ar makaronus.
Nuostabu, kad mūsų kultūroje dieta sukasi aplink visus šiuos anti-maistinių medžiagų turinčius produktus? Jei pasakyčiau, kad pusryčiams valgiau omletą, pietums kiaušinių apkepą ir vakarienei kiaušinių suflė, jūs tikriausiai paklaustumėte „Ar ne per daug kiaušinių?“. Tačiau jei pusryčiams valgyčiau košę, sumuštinį pietums ir makaronus vakarienei, jums turbūt net nekiltų mintis paklausti „Ar ne per daug grūdų?“
Vis dėl to, jei neplanuosite į priekį, ką teks valgyti, dauguma produktų, kuriuos rasite parduotuvėse ir restoranuose, na, iš esmės, visur, yra bent iš dalies grūdiniai. Nors mūsų maitinimosi įpročiai didžiumą žmonijos istorijos nesisuko aplink grūdus (mūsų protėviai valgė tikrą maistą, o ne maistą iš gamyklos, tačiau mes taip pripratome prie grūdinių produktų moderniame pasaulyje (tiek prie apdirbtų, tiek ir prie „pilnų“ grūdų), kad retai savęs paklausiame, ar nepersistengiame. Buvome neteisingai mokomi, kad grūdus lengva suvirškinti. Visai ne!

Kas nutinka, kai virškinimo sistema ima klysti?

Virškinimo sistemai veikiant tinkamai, prieš patekdami į kraujotaką per plonosios žarnos sieneles, baltymai suskaidomi į vieną aminorūgštį arba labai trumpas aminorūgščių grandines. Tuomet šios amino rūgštys naudojamos įvairioms organizmo funkcijoms ir ląstelių atkūrimui. Ši įprastinė tvarka nesukelia jokio imuninės sistemos atsako.
Kai vartojate maistą, kurio organizmas negali tinkamai suvirškinti ir įsisavinti – arba dėl to, kad organizmas tinkamai nefunkcionuoja, ar dėl to, kad maistas pats iššaukia neigiamą atsaką – per didelės maisto dalelės „įslenka“ per susilpnėjusias ir pažeistas plonosios žarnos sieneles ir organizmo atpažįstamos kaip svetimkūniai. Kai šie „įsibrovėliai“ patenka į organizmą, kitoje plonosios žarnos sienelių pusėje jie susiduria su imuniniu sluoksniu, kuris vadinamas su žarna susijusiu limfoidiniu audiniu (GALT). Šiame imuniniame sluoksnyje uždegiminės molekulės, vadinamos citokinais, sureaguoja į nesuvirškintų maisto dalių baltymus (amino rūgščių grandinis) ir liepia baltiesiems kraujo kūneliams pulti į ataką. Baltųjų kraujo kūnelių veikimo šalutinis produktas yra oksidantai (neabejoju, kad girdėjote apie antioksidantų svarbą sveikatai. Tai štai kodėl: jie reikalingi kovoti su minėtais oksidantais, kurie sukuriami iš dalies dėl to, kad valgote maistą, kurį organizmas atpažįsta kaip pavojingą). Tokios pat organizmo reakcijos sulauktumėte tuomet, kai į imuninę sistemą patektų bet koks kitas alergenas ar svetimkūnis, kaip bakterija ar virusas. Stengdamasis susidoroti su šia problema, organizmas į minėtą situaciją atsako uždegimu.
Kaip matote, jūsų plonoji žarna yra ne tik virškinimo, bet ir aktyvi imuninės sistemos dalis. Tai kartu ir barjeras, ir sargas. Kaip gastroenterologas daktaras Alessio Fasano, vienas svarbiausių mokslininkų celiakijos, autoimuninių ligų ir žarnyno pralaidumo srityje, nurodė „Padidėjęs pralaidumas gali sukelti uždegimą organizmo kampelyje, esančiame toli nuo tos vietos, kur buvo pažeistas žarnyno barjeras“. Štai čia prasideda sisteminis uždegimas.

Kas yra sisteminis uždegimas?

Jau keletą kartų minėjau, bet dar kartą išsiaiškinkime, kas nutinka jūsų organizmo viduje. Uždegimas yra biologinis ląstelių atsakas į infekciją, sužalotas ląsteles ar kitus dirgiklius. Šie dirgikliai duoda signalą baltiesiems kraujo kūneliams sukelti imuninį atsaką, kad būtų išspręsta kilusi problema. Baltiesiems kraujo kūneliams dirbant, jie išleidžia laisvuosius radikalus, kurie sukelia dar didesnę žalą organizme ir uždegimo padarinius. Uždegiminis procesas pats savaime nėra pavojingas. Iš tikrųjų, uždegimas yra būtinas išlikimui, ypač tuomet, kai padeda sugydyti įpjovimus ar atsigauti po traumų. Problema atsiranda tuomet, kai vietoj to, kad gydytų aiškias bėdas, imuninė sistema pervargsta nuo chroniško dirginimo. Tuomet uždegimas taip pat tampa chronišku. Palyginimui: aiškus uždegimas yra gijimo procesas, pasireiškiantis, kai organizmas patiria odos žalą, kaip kad įpjovimas, įbrėžimas, nusideginimas, nusibrozdinimas, ar kai patiriate traumą, kaip kad golfo kamuoliukui pataikius į galvą. Tai gali būti ir atsakas į raumenų maudimą po intensyvios mankštos ar sinusų infekcijos ar slogos. Mūsų organizmas puikiai pritaikytas susitvarkyti su tokio tipo uždegimu, ir šios rūšies žalą imuninė sistema gali pagydyti vis atsinaujindama.

Kai nesuvirškintos maisto dalelės reguliariai patenka į kraujotaką, imuninės sistemos dėmesys sutelkiamas į virškinimo procesą, palikdamas tik minimalų imuninį atsaką į kitas iškylančias problemas. Kadangi apie 60-80 proc. imuninės sistemos randasi žarnyne GALT pavidalu, sistemai esant nuolat bombarduojamai maisto, kurio jūs netoleruojate ar gerai negalite suvirškinti, sugebėjimas kovoti su infekcijomis, alergijomis, vėžiu, diabetu, širdies ligomis ir kt. susilpnės. Tai reiškia, kad darbe ėmus siausti gripui ar padidėjus žiedadulkių kiekiui ore, jūsų organizmas galės skirti tik apie 20-40 proc. visos imuninės sistemos kovai su minėta problema. Kita imuninės sistemos dalis bus užimta kovoje su maisto dalelių virškinimo sistemoje dirginimu (šaltinis: Fasano, Alessio „Zonulin and Its Regulation of Intestinal Barrier Function: The Biological Door to Inflammation, Autoimmunity, and Cancer.” Physiol Rev., January 1, 2011 vol. 91 no. 1 151-175).
Tai priveda prie chroniško uždegimo organizmo sistemose (sisteminio uždegimo), ką galėtume palyginti su buvimu nuolatinėje infekcijos būsenoje. Jūsų imuninė sistema niekada negali pailsėti tarp vienos problemos gydymo ir pasiruošimo spręsti kitai. Po darbo laiko nesant poilsio periodo, imuninė sistema veikia 24 h per parą, 7 dienas per savaitę. Be abejo, tai atsiliepia organizmui, sumažinant jo sugebėjimą kovoti su gyvybei gresiančiomis problemomis.
Nepamirškite, kad uždegimas yra organizmo atsakas į suvokiamą problemą. Kai organizmas galvoja, kad yra nuolatinė problema, jis gyvena nuolatinėje uždegimo būsenoje. Toks chroniškas pastovus uždegimas yra visų chroniškų ligų ir nusilpusio imuniteto priežastis. Galiausiai tai yra beveik visų ligų pagrindas.

Chroniško uždegimo padariniai, kurie gali būti priskirti prastam virškinimui:

Spuogai Alergijos
Nuplikimas (alopecija)
Alzhaimerio liga
Amenorėja
Anemija
Nerimas
Artritas ir Reumatoidinis artritas
Astma
Aterosklerozė
Dėmesio sutrikimas
Autoimuninės ligos
Tinimas
Kaulų ligos
Kalcio nepakankamumas
Vėžys
Žaizdelės burnoje
Celiakija
Chroniško nuovargio sindromas
Krono liga
Dermatitas
Depresija
Divertikulitas
Disleksija
Egzema
Edema
Endometriozė
Epilepsija
Nuovargis, letargija
Fibromalgija
Fibriozė
Inkstų uždegimas
Skrandžio opos
Širdies ligos
Hepatitas
Neramiosios žarnos sindromas
Nevaisingumas
Sąnarių skausmai ir ligos
Tulžies ligos
Laktozės netoleravimas
Kasos ligos
Vilkligė
Migrena
Nuotaikos sutrikimai
Išsėtinė Sklerozė
Nefritas
Pankreatitas
Parkinsono liga
Policistitas, hormonų sutrikimai
Prieš- ir po- gimdyviniai sunkumai
Psoriazė Skydliaukės sutrikimai
Diabetas (1 ir 2 tipo)
Kolitas
Vitaminų ar mineralų trūkumai
Vitiligo
Svorio priaugimas
Svorio netekimas

Veidrodėli, veidrodėli

Imuninė reakcija galiausiai gali sukelti eilę chroniško uždegimo ligų, išvardintų sąraše, arba, tai gali išsivystyti į kai ką daug pavojingesnio, vadinamo molekuliniu mėgdžiojimu. Visos mūsų ląstelės susideda iš aminorūgščių – tokias pats aminorūgštis mes valgome su maistu. Esant pralaidžiam žarnynui, kai kurios iš nesuvirškintų maisto dalelių, patenkančių į kraujotaką, turi aminorūgščių grandinių, atitinkančių (arba mėgdžiojančių) kūno ląstelių baltymus, todėl po to sekanti imuninė reakcija puola viską be jokios diskriminacijos. Tai reiškia, kad jūsų organizmas kovoja ne tik su įsibrovėlėmis maistinėmis aminorūgštimis, tačiau ir organizmo ląstelių aminorūgštimis. Užpultos gali būti ląstelės iš bet kurios organizmo dalies – vidaus organų, hormonų ar sąnarių audinio. Tai vadinama autoimunine liga - tokia, kurios metu organizmas puola pats save.

Išsiaiškinkite, kokio maisto netoleruojate

Kaip sužinoti, ar jūsų organizmas negali toleruoti kažkurio tam tikro maisto? Dauguma atvirų maisto alergijų pasireiškia aiškiu greitu diskomfortu. Turintys riešutų ar jūros gėrybių alergiją iš karto pajunta, jog suvalgė kažką, ko nederėjo. Jie dažnai patiria niežėjimo pojūtį burnoje ar užsiveriančią gerklę. Tie, kurie kenčia nuo laktozės netoleravimo, jums pasakys, kaip jie jaučiasi netrukus po to, kai pavartoja pieno produktų – kaupiasi dujos, pučia pilvą ar tiesiog patiria virškinimo diskomfortą. Visi jie yra aiškūs ženklai.
Tuo tarpu, kai kalba pasisuka apie grūdus, daugelis, gal netgi dauguma, žmonių patiria tam tikrą diskomfortą, aiškų arba chronišką, tačiau nebūtinai tokį, kokio tikisi. Nors kai kurie žmonės turi aiškiai pasireiškiančią alergiją grūdų baltymams (pavyzdžiui, žmonės, sergantys
celiakija, yra labai alergiški gluteno baltymams), tačiau uždegimines problemas paprastai sukelia tam tikro lygio grūdų ir ankštinių produktų netoleravimas. Jei pavalgius kažkas patiria tam tikrus simptomus, jie paprastai kaltina kitą maistą, o ne grūdus, arba problemos šaknimi laiko ne maistą, o kažkokią kitą sritį. Štai kodėl grūdų netoleravimas yra toks problematiškas. Dauguma simptomų nėra paprastai susiejami su mityba. Pavėluotos reakcijos, įskaitant ir išvardintas chroniško uždegimo ligas, dažniausiai yra grūdų netoleravimo pasekmė. Laiko periodas, per kurį galite patirti maisto alergiją ar netoleravimo simptomus yra iki 72 h po kiekvieno valgio. Tai reiškia, kad net maistas, kurį valgėte prieš tris dienas gali sukelti, atrodytų, visai nesusijusius simptomus šiandien. Tai gali būti bet kuri iš sąrašo ligų, nebūtinai virškinimo sutrikimas, be to, galite patirti ir tokių simptomų, kurie čia paminėti nėra. Laimei, yra metodas, kuris padės nustatyti simptomų priežastį.
Kai pastebite galimo maisto netoleravimo reakciją, tuo metu jūsų organizmas yra puolamas. Taigi iki nustosit valgyti tokią reakciją sukeliantį maistą bent dviems savaitėms (patartina trims ar keturioms), negalėsite nustatyti tiesioginio ryšio tarp priežasties ir pasekmės. Turite leisti organizmui atsigauti po puolimo, o po to jau galėsite palaipsniui įtraukti maisto produktus-potencialius pažeidėjus, kad nustatytumėte netoleravimą. Kai nustosite valgyti žalojantį maistą, prireiks bent dviejų trijų savaičių, kad sugytų plonosios žarnos sienelės. Po to, jei netoleruojate maisto, jį suvalgę, patirsite reakciją, kuri padės nustatyti netoleravimą. Tai vadinamoji eliminavimo-provokacijos dieta. Ji veikia, nes imuninė sistema turėjo galimybę pailsėti ir nurimti.

Alergiškas viskam?

Jei atlikote maisto netoleravimo testą ir rezultatai rodo, jog turite alergiją daugiau nei 50 maisto produktų, gali būti, kad iš tiesų jūs nesate alergiškas ar neturite netoleravimo problemų su šiais visais maisto produktais. Jūs tikriausiai turite pralaidų žarnyną. Kai tik jūsų žarnynas sugis, nemaža minėtų produktų dalis nebesukels jokio dirginimo organizme.
Kadangi nejautėte jokių rimtų netoleravimo požymių, kai valgėte tuos maisto produktus dažniau, ar gali būti, kad galėsite išvengti maisto netoleravimo, jei valgysite tą patį maisto tik nedidukais kiekiais kasdien? Deja, viskas nėra taip paprasta. Štai čia chroniški, neigiami grūdų ar kitų netoleruojamų maisto produktų padariniai sukelia sumaištį. Padariniai, kurių jūs nepajuntate iškart yra daug blogesni nei tie, kurie pasireiškia staigiai. Tai yra aiškios uždegiminės reakcijos ir chroniškos uždegiminės reakcijos skirtumas. Aiškios reakcijos metu, jūs iškart pajusite padarinius. Jūsų organizmas praneš „Tai nėra gerai, daugiau to nevalgyk!“ Tačiau chroniška reakcija organizmo sistemas apkrauna uždegimu ir stresu dėl nesibaigiančio maisto antpuolio. Problema nebūtinai turi būti akivaizdi, kad taptų sisteminė ir pavojinga.
Žinokit, kad jei jūsų sveikata nėra puiki, atsisakykit žarnyną dirginančių, anti-maistinių medžiagų turinčių maisto produktų – grūdų, įskaitant ir visas gluteno formas, ankštinių augalų, apdirbtų pieno produktų ir kitų perdirbtų produktų, ir patirsite dramatišką sveikatos pagerėjimą. Nors, pala, tai labai panašu į Paleo dietą!

 Anti-maistinių medžiagų gidas

Egzistuoja skirtingų rūšių anti-maistinės medžiagos, kurios organizmą veikia skirtingai. Būtų naudinga suprasti, kaip minėtos anti-maistinės medžiagos veikia. Fitatai. Dar žinomi kaip fitinė rūgštis, fitatai yra nesuvirškinami, mineralines medžiagas prisijungiantys dariniai, kurie randami grūdų luobelėse, ankštiniuose augaluose, riešutuose ir sėklose. Atrajojantys gyvuliai, tokie kaip karvės, avys ir ožkos savo virškinimo sistemoje turi atitinkamus enzymus fitatams suvirškinti, tuo tarpu, neatrajojantys padarai, kaip kad žmonės, tokių enzymų neturi. Fitatai prisijungia mineralus, įskaitant kalcį, magnį, geležį ir cinką, ir šis procesas neleidžia organizmui įsisavinti minėtų mineralinių medžiagų. Tai reiškia, kad mes negalime šių mineralinių medžiagų panaudoti, kadangi jos užblokuojamos suvalgytų fitatų.

Ar svarbūs yra mineralai, kuriuos blokuoja fitatai? Šios mineralinės medžiagos vaidina svarbų vaidmenį bet kurioje organizmo ląstelių funkcijoje. Jos atsakingos už tinkamą struktūrinių medžiagų formavimąsi ir atsinaujinimą, siekiant išvengti greitai patiriamų traumų, tokių kaip kaulų lūžiai ir skilimas, patempti raiščiai ir osteoporozė. Mineralinės medžiagos taip pat tarnauja kaip antioksidantai ir padeda jums kovoti su vėžiu, saugo nuo širdies ligų, reguliuodamos tinkamą venų suveržimą ir atsipalaidavimą. Tinkamos mineralų atsargos be kita ko taip pat būtinos reguliuoti vaisingumo hormonams ir streso valdymui. Tiesą pasakius, neįmanoma išvardinti visų organizmo sistemų ir medžiagų, kurios reikia mineralų tinkamam funkcionavimui. Mums jų reikia viskam.

Vien magnis reikalingas atlikti daugiau nei 300 fermentavimo procesų organizme. Dauguma mūsų negauna pakankamai magnio iš dietos, tad dietologai savo klientams dažnai pataria papildomai naudoti magnio papildus. Mineralinių medžiagų trūkumas gali baigtis eile simptimų, kurie pasireikš susilpnėjusiu imunitetu, nuovargiu, nemiga, susierzinimu, širdies permušimais, raumenų spazmais, “neramių kojų sindromu”, mėšlungiu, astma, migrena, vidurių užkietėjimu ir hormonų disbalansu, kaip kad priešmenstruacinis sindromas (PMS), policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ir nevaisingumas tiek vyrams, tiek moterims.
Mes jau žinome, kad šiandien žemėje nebeliko mineralinių medžiagų, tad daržovės ir vaisiai, kuriuos valgome turi mažiau mineralinių medžiagų nei tie, kuriuos valgė mūsų protėviai. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, pilnas streso ir cukraus taip pat lemia mineralų išeikvojimą organizme, o tai reiškia, kad mums jų reikia dar daugiau nei protėviams, kai einame per tokius gyvenimo taškus ir etapus kaip augimas, brendimas, nėštumas, infekcija, intensyvus sportas, ligos, didžiulis stresas, traumos ar operacijos. Visi šie faktoriai nulemia dar didesnį mineralinių ir kitokių medžiagų poreikį. Todėl turime užtikrinti ne tik, kad dietoje gauname pakankamą kiekį šių medžiagų, bet taip pat, kad panaudojame medžiagas, kurias suvalgėme. Koks tikslas valgyti daug maistinių medžiagų turintį maistą, jei medžiagų negalėsite sunaudoti?

Grūdai ir ankštiniai nėra vieninteliai augalai, kuriuose yra fitatų. Riešutai ir sėklos jų taip pat turi. Daugumos riešutų ir sėklų kietas išorinis kevalas yra “pirmasis patekimo barjeras”, saugantis jų reprodukcines galias. Dėl šios priežasties, nulupus kevalą, riešutai ir sėklos mažais kiekiais toleruojami daugumos žmonių, tačiau tik tada, kai derinami kartu su subalansuota, daug mineralinių medžiagų turinčia Paleo dieta. Fitatai yra pagrindinė priežastis, kodėl dideli riešutų ir sėklų kiekiai nėra rekomenduojami (Pamatysite, kad iš daugumos knygoje pateikiamų planų riešutai ir sėklos yra eliminuoti. Taip siekiama pasiūlyti geriausią galimybę pagyti žmonėms su specifinėmis sveikatos problemomis).

Lektinai. Šie cukrų prisijungiantys baltymai yra atsparūs virškinimo fermentams ir skrandžio rūgščiai. Jų gausu daugumos augalų sėklose ir sumažėja augalams augant. Jie gali prilipti prie plonosios žarnos sienelių ląstelių, taip sutrikdydami virškinimo funkciją ir pakeisdami ląstelės sienelių tekstūrą. Reikia, kad plonosios žarnos sienelių ląstelės būtų sveikos ir galėtų įsisavinti medžiagas. Jei jos tampa lipnios nuo lektinais turtingo maisto pertekliaus, tokio kaip grūdai ir ankštiniai, virškinimas pasunkėja. Grūdai ir ankštiniai iš tiesų yra augalų sėklos, ir kai valgote grūdinį produktą, valgote šimtus ar tūkstančius augalų sėklų. Tai daug koncentruotų lektinų. Saponinai. Kartais skonio, muilo formos molekulės galinčios pradurti ar sukurti poras ląstelių sienelėse. Saponinai dėl sugebėjimo patekti į ląstelę dažnai naudojami pernešti vakcinoms. Saponinai yra pagrindinės anti-maistinės medžiagos kynvoje. Jie stimuliuoja imuninę sistemą iš ląstelių vidaus ir padidina antikūnių gamybą. Kai sukuriate daugiau antikūnių, organizmas suaktyvėja ir pasiruošia pulti bet kurį pirmą nesuvirškintą maisto gabalėlį kraujotakoje. Štai kas sukelia virškinimo kančias pavalgius tam tikrų maisto produktų ar netgi veda prie chroniško uždegimo. Nepamirškite, jūs nenorite valgyti maisto kuris sukelia bet kokią imuninę reakciją.

Ir kiaušiniai turi anti-maistinių medžiagų. Kaip vištos reprodukcinė galia (ar bet kokio kito jį padėjusio padaro), kiaušiniai turi vidinį apsaugos mechanizmą, kuris jiems padeda apsisaugoti nuo grobuonių už to plono lengvai suskaldomo kiauto. Kai mama-paukštis atsikelia ir nueina nuo lizdo, šios anti-maistinės medžiagos saugo kiaušinius iš lukšto vidaus ir įspėja kitus gyvūnus, jog kiaušinių nevalgytų. Nors dauguma žmonių gerai prisitaikę valgyti kiaušinius be jokių problemų, tačiau kita dalis dėl šios priežasties yra jautrūs kiaušiniams.

Kas yra psoriazė?

(iš http://ehealthmd.com/content/what-causes-psoriasis#ixzz2SgpgorSt) Paskutiniųjų tyrimų rezultatai rodo, kad psoriazė yra imuninės sistemos sutrikimas. Įprastai imuninė sistema gina organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų svetimkūnių sukeliamos infekcijos. Tačiau kartais imuninė sistema suklysta ir puola paties organizmo ląsteles, audinius ir organus. Kai taip nutinka, pasekme esanti liga vadinama autoimuniniu susirgimu. Nemažai autoimuninių ligų yra paveldimos. Teorija, kad psoriazė yra autoimuninė liga yra paremta tuo, kad žmonių, sergančių psoriaze, raudonuose besilupančiuose odos atplaišose mokslininkai rado neįprastai daug T kūnelių (baltojo kraujo kūnelio tipas). T kūneliai yra imuninės sistemos pėstininkai. Kai organizmas pajunta poreikį gintis nuo infekcijos, jis pirmiausia išleidžia milijonus T kūnelių kovai su įsibrovėliais. Paprastai odoje randama tik šiek tiek T kūnelių, todėl tai, jog psoriazės paveiktoje odoje randami neįprastai dideli šių kūnelių kiekiai leidžia daryti išvadą, jog imuninė sistema puola odą per klaidą.
Iš (http://www.thepaleomom.com/2012/04/modifying-paleo-to-treat-psoriasis.html) Aš jau ilgą laiką kenčiu nuo plokščiosios kerpligės (lichen planus), t. y. psoriazės formos, kurios metu uždegimas pasirodo odos gleivinės sluoksnyje (siaubinga, tačiau pažeidimų gali atsirasti ir žarnyno gleivėse). Iš tiesų, būtent šios ligos priežasties (ir tikėkimės, gydymo) paieška mane pirmąkart atvedė į paleo dietą, tačiau mano lichen planus nesugijo, priešingai – dar suintensyvėjo. Tačiau, kadangi paleo dieta puikiai veikė kitais aspektais, ėmiau ieškoti tinkamo sprendimo paleo dietos ribose.

Ko jūs galbūt nežinote (aš tikrai nežinojau), psoriazė (kaip dermatitas ir egzema) yra autoimuninis susirgimas. Jis ne visada būna įtrauktas į sąrašus autoimuninių ligų, kuriose paleo dieta galima pasiekti remisiją. Kodėl taip dažnai jie paliekama nuošalyje? Spėju, tikriausiai dėl to, kad palyginus su vilklige, išsėtine skleroze ar ne-Hodžkinso limfoma, psoriazė yra menkniekis. Tad nors akimirka pasidžiaukime, kokie mes laimingi, kad mūsų organizmas gamina antikūnius prieš mūsų pačių ląsteles, o mes susirgome tik psoriaze. Psoriazė taip pat yra ypač pralaidaus žarnyno rodiklis (štai kodėl mes susirgome ta autoimunine liga), taip pat galintis reikšti, jog mūsų plonojoje žarnoje yra bakterijų perteklius (SIBO). Taip pat psoriazė paprastai siejama su žarnyno-smegenų ryšio problema, kurios metu uždegimas ir imunitetas taikosi į odos ląsteles. Tarp pralaidaus žarnyno, streso nualinto organizmo, insulino ir leptino nejautrumo, nuotaikų nepastovumo, maisto alergijų ir uždegimo yra sudėtinga sąveika, kuri pasireiškia kaip psoriazė. Iš esmės, jei kenčiate nuo psoriazės, yra didelė tikimybė, kad jūsų žarnynas, imuninė sistema ir jūsų hormonai yra sugadinti. Taigi, ką tuomet daryti? Pirmas ir svarbiausias žingsnis būtų vadovautis paleo dietos autoimuniniu protokolu. Tai reiškia, kad be produktų, kurių paprastai vengiame paleo dietoje, papildomai reikės atsisakyti
 

  kiaušinių (ypač baltymų);
  riešutų ir sėklų (arba labai griežtai riboti jų kiekius);
  nakties spalvų daržovių (pomidorų, balažano, visų rūšių pipirų ir paprikų).

Mes taip pat esam žmonės, kurie NIEKADA NEGALI SUKČIAUTI. Mes netoleruosime jokių pieno produktų, netgi žole maitintos karvės sviesto ar ghi. Maisto kokybė taip pat yra labai svarbi, tad kuo daugiau valgysime žole maitintų gyvulių mėsos, laukinės žuvies, laisvai augintų kiaušinių ir vištienos, ekologiškų daržovių, tuo geriau (žinau, kad tai brangu, aš pati sau negaliu leisti 100 proc. laikytis šios taisyklės, tačiau stengiuosi). Ir mes esame žmonės, kurie negali toleruoti cukrų (netgi vaisiuose) ar krakmolo (net iš tokių gerų maisto produktų, kaip saldžiosios bulvės), kadangi jie maitina bakterijų perteklių žarnyne. Vertėtų pasidomėti GAPS dietos maisto sąrašu, kuriame rastumėte, kokių vaisių ir daržovių vengti (nors nesiūlau imtis GAPS dietos protokolo, nebent tikrai išbandėte viską, kas įmanoma). Ir tai ne viskas. Kadangi streso hormonai vaidina svarbų vaidmenį psoriazės išlikime, mums ypač svarbu gauti daug geros kokybės miego, vengti didelių kofeino kiekio (ar netgi jo visai atsisakyti), labai apriboti alkoholio suvartojimą (arba jo visai atsisakyti), įtraukti nedidelio intensyvumo mankštą į dienotvarkę, tvarkytis su stresu gyvenime, gauti daugiau saulės spindulių ir pradėti vartoti Vitamino D3 papildus (geriau daugiau – aš kas dieną suvartoju 12 000 IU bei dar stengiuosi pabūti lauke). Taip pat siūlau pasiskaityti rekomendacijas kaip išgydyti žarnyną. Ypač patarčiau įtraukti organų mėsą į dietą bent porą kartų per savaitę, gerti kaulų sultinį ar kitą kolageno turintį maistą (kaip želatina, vištos širdelių mėsa) bent du kartus per savaitę (kiekvieną dieną būtų dar geriau), valgyti fermentuotą maistą (kaip rauginti kopūstai ar kokoso pieno kefyras) kasdien ir kiekvieną dieną vartoti kokoso aliejaus (man jis patinka su kava).

Kiek ilgai truks, kol pamatysite rezultatus? Pagerėjimą pamatysite labai greitai: nuo kelių dienų vieniems žmonėms, iki 3-4 savaičių kitiems. Jei pagerėjimo nepamatysite, gali būti, kad išsivystė papildomi maisto netoleravimai (galų gale, juk jūsų žarnynas yra pralaidus). Jei viso, kas išvardinta, nepakanka sulaukti pagerėjimui, siūlyčiau susirasti naturopatą gydytoją arba chiropraktiką, kuris galėtų jums išrašyti IgG ir IgA maisto netoleravimo kraujo testą (taip pat galite išsitirti SIBO, kandidozę, parazitų infekcijas ir kitus viską gadinančius faktorius). Šie maisto netoleravimai yra laikini ir, kai tik žarnynas sugis (ir praeis bent 6 mėnesiai nuo paskutinio to maisto paragavimo), turėtumėte pabandyti sugrąžinti maistą atgal į racioną. Tiesą pasakius, galėsite susigrąžinti ir kiaušinius, riešutus ir sėklas, daugiau cukraus turinčius vaisius ir daržoves ir netgi, kažkada ateityje, nakties spalvų daržoves.

Svarstote kiek ilgai tai užtruks. Bijau, kad atsakymas yra nuo dviejų mėnesių iki dviejų metų, priklausomai, kokia yra pagrindinė priežastis. Tačiau, jei pamatytumėte, kaip mano lichen planus pagerėjo per 3,5 mėnesio, būtumėte nustebinti. Žinau, kad papildomai apriboti savo dietą yra sunku, tačiau tikrai verta sugebėti išgydyti tokią erzinančią ligą be jokių stereoidų. Ir dar pagalvokim, kad kai tik psoriazė išnyks, mums kuo puikiausiai tiks įprastinė paleo dieta.