Kaip mus veikia Mėnulis?

Gyvendami pagal Saulės kalendorių mes kartais pamirštame, kad egzistuoja dar senesnis kalendorius – Mėnulio. Senovės Romos bokštuose budėję kariai reguliariai pranešdavo miestui apie prasidėjusią jaunatį – kad romėnai neabejotų, kokius darbus pradėti, o kokius – geriau atidėti.

Mes pavaldūs nakties šviesuliui

Neseniai mokslininkai, studijuojantys žmogaus organizmo bioritmus, nustatė: mūsų biologinis laikrodis tiksi taip, tarsi para turėtų ne 24, o 24,5-25 valandas. Ir tai labiau atitinka ne Saulės, o būtent Mėnulio ciklą. Taigi ne veltui sakoma, kad iš tikrųjų gyvename ne po saule, o po Mėnuliu.

Neteisinga neigti Mėnulio įtaką mūsų gyvenimui ir sveikatai. Mėnulis taip pat pastebimai veikia atmosferos drėgmę, klimatą, augalų, gyvūnų gyvybinius procesus. Ir jei Mėnulis gali pakeisti jūrų ir vandenynų plotus, ką bekalbėti apie jo įtaką žmogui, kurio organizmas 70 procentų sudarytas iš vandens! Mėnulio judėjimą dangumi ypač jaučia mūsų nervų sistema. Nuotaikų kaita, dirglumas, greitesnis nuovargis – visa tai ir yra mūsų reakcija į Mėnulio fazių kaitą.

Mėnulis turi 4 kritinius taškus. Tai pilnaties, jaunaties, pirmojo ir trečiojo ketvirčio fazės. Ypač daug dėmesio reikalauja pilnaties metas (diena prieš pilnatį, pilnaties periodas ir viena diena po pilnaties) bei jaunatis (taip pat 3 dienos). Pilnatis nepalankiai veikia psichiką, tuo metu imame daugiau nervintis, tampame emocingesni, lengviau įjaudrinami. Į pilnatį ypač jautriai reaguoja moterys. Nors ir vyrams tomis dienomis nerekomenduojama priimti reikšmingų sprendimų, vaikščioti lauke nepridengta galva ir miegoti neužsitraukus užuolaidų.

Mėnulio šviesos fenomeno mokslas kol kas iki galo nėra išaiškinęs. O kad ši šviesa veikia ypatingai, galite įsitikinti atlikę paprastą eksperimentą. Per pilantį padėkite ant palangės skutimosi peiliuką. Taip, kad visą naktį ant jo kristų Mėnulio šviesa. Ryte galėsite įsitikinti, kad peiliukas gerokai atbukęs, juo nusiskusti vargu ar pavyks. Kodėl taip nutinka? Kol kas dar niekas šios paslapties neįminė. Todėl mėnulio šviesa astrologai rekomenduoja valyti brangiuosius akmenis ir papuošalus iš aukso bei sidabro.

Mėnulio beprotybė

Pasak statistikos, per pilnatį padaugėja eismo įvykių, sunkių nusikaltimų, dažniau kyla nemotyvuoti barniai, daugiau žmonių nusprendžia pakelti ranką prieš save, chuliganai gatvėse tampa aktyvesni. Ne veltui iš senovės mus pasiekia įvairiausios sakmės, kaip per pilnatį žmogus gali pavirsti plėšrūnu. Statistiniai duomenys įrodo, kad antisocialūs žmonės, kurių elgesį lemia psichikos sutrikimai – padegėjai, žudikai, kleptomanai – paprastai taip pat suaktyvėja per pilnatį ir šiek tiek aprimsta Mėnuliui pradėjus dilti.

Vienas žinomiausių „mėnulio beprotybės“ teorijos šalininkų – amerikiečių psichiatras Arnoldas Liberis. Savo knygoje „Mėnulio efektas‘ jis rašo, kad Mėnulio gravitacija veikia mūsų fiziologinius procesus taip pat, kaip ir jūras bei vandenynus. Vieni žmonės šio poveikio visiškai nejunta (laimė, tokių – dauguma), tačiau kai kuriuos Mėnulio fazių kaita tiesiogine prasme veda iš proto.

Medikai pastebėjo, kad esama ryši ir tarp Mėnulio fazių bei operacijų eigos. Per pilnatį operuoti pacientai neretai gyja sunkiau, jų pooperacinį periodą dažniau lydi komplikacijos.

Visatos signalas

Atlikę daugybę eksperimentų tyrinėdami Mėnulio ir Žemės ryšį mokslininkai įrodė, kad ne tik žmonės, bet ir augalai bei gyvūnai suderina savo biologinius procesus su Mėnuliu, net perkelti iš vieno žemyno į kitą.

Pirmasis žmogus, užfiksavęs paslaptingą mėnulio spinduliavimą, buvo rusas Vladimiras Beliajavas. Savo prietaisu, pavadintu „Delta“, jis aptiko gana neįprastas Mėnulio spindulių sąsajas su Žemėje vykstančiais procesais. Juos ištyrinėjus tapo įmanoma dar prieš savaitę numatyti didelius žemės drebėjimus bet kuriame mūsų planetos taške. Tarsi iš Visatos į Žemę nuolat būtų siunčiami galingi signalai.