Klimatologai išplepėjo svarbiausią JAV paslaptį

Didžioji katastrofą Ameriką ištiks po 42 metų, o fatališka katastrofa užplanuota 2115-iems. Svarbiausia, kad prastas naujienas paskelbė ne ateities pranašautojai, kurių „pranašystėmis“ perpildytas internetas. Katastrofą Amerikai numato klimatologai. Tai tokie nuobodūs žmogėnai pilkais chalatais, su termometrais ir kompiuteriais.

Vidutinių metinių temperatūrų analizė parodė, kad 2014 metais globalinis atšilimas perėjo į naują stadiją. Visoje planetoje, išskyrus vieną zoną Šiaurės Amerikos vakaruose neatsirado nė vienos vietelės, kurioje temperatūra būtų žemesnė nei 213 metais. Visur – vien tik augimas. Kalbant formaliai, šita teigiama dinamika siekia šimtąsias procento dalis, tačiau planetos mastu šitas „niekutis“ pavirsta dešimtimis milijonų tonų ledo, vandens ir garų, kurie staiga neprognozuojamai sujudo.

Matematinis modelis, kurį, remiantis šiais duomenimis sudarė Tomo Valio tyrėjų grupė, pateikia tris scenarijus. Pats tragiškiausias palieka Amerikai 42 metus daugmaž normalaus potvynių prasme egzistavimo. Po to prasidės ta pati katastrofa. Po vandeniu atsidurs Florida, Alabama, Misisipė, Luiziana, Teksasas, Šiaurės ir Pietų Karolina, Džordžija, Virdžinija, Meinas ir „kitos valstijos“, kaip teigiama ataskaitoje. Ką reiškia tas „kitos valstijos“ belieka tiktai spėlioti. Galbūt tai bus 50% šalies teritorijos, o gal ir ištisi 80.

Kas tiksliai žinoma – Niujorkas paskęs visas. Iš stambiausio šalies megapolio nebeliks absoliučiai nieko. Tik ramus vandens paviršius, kurį kas dvi savaites pašiauš galingi taifūnai.

Super optimistiškas scenarijus nukelia nebeatšaukiamą šalies nuskendimą 246-iems metams. O tarp šių dviejų kraštutinumų (42 ir 246 metai) įsiterpė maksimaliai tikėtinas JAV paskendimo scenarijus – maždaug 2115-2120 metais.

Į šias išvadas galima žvelgti įvairiai. Ne Tomas Valis pirmasis numato globalų kataklizmą Amerikoje. Vien Jeloustouno vylkanas ko vertas. Nebus Tomas ir paskutinis prognozuotojas. Galima numoti ranka, nurodant didžiuosius (150-200 metų) temperatūrų kilimo ir kritimo ciklus. Galima pulti į paniką.

Man šioje istorijoje didžiausią įspūdį padarė tai, kad amerikiečių klimatologų išvados ir visa JAV užsienio politika XXI amžiaus pradžioje absoliučiai sutampa. Jeigu pažvelgsime į tai, ką JAV darė ir tebedaro šiandien pasaulyje tai galima padaryti išvadą, jog Amerika rengia sau placdarmą šalies evakuacijai. Ir kuo labiau artėja Šiaurės Amerikos kontinento ar žymios jo dalies praradimas, tuo labiau auga Amerikos agresyvumas užsienio politikoje. Belieka tiktai apskaičiuoti kokiame regione ar kokiuose regionuose šitas aktyvumas maksimalus. Ir sužinosime, kokias teritorijas amerikiečiai numatė savo naujai Amerikai. Tik ar galės valstybė, kuri vietoje to, kad imtųsi gelbėtis per gamtos netraumuojančias technologijas, švaisto jėgas karams už naują placdarmą, išlikti ir neišnykti nuo žemės paviršiaus – apie tai minėtas matematinis modelis, savaime aišku, nutyli.