Kuo geresnė ruginė naminė už valstybinę kvietinę?

Kai lupa pagyvenęs sugėrovas trečią šimtgraminę kvietinės ugninės, nebandykite jam aiškinti, jog alkoholį gerti ir dar tokiais kiekiais yra negerai. Užkąsdamas lašiniais ir svogūnu eilinę į save suverstą „stopkę“, atsivėrusiu atviryste nuo dozės ir tvirtu kaip filosofo A.Šliogerio balsu pareikš:

– Ką tu man aiškini, mano senelis visą gyvenimą gėrė „samagoną“, užkando lašiniais su duona ir „macnu“ svogūnu, o sulaukė 95-rių ir nenusišnekėdavo taip, kaip tu dabar!

Štai taip, „žinovai“ viską žino. Ir dar turi geležinę logiką, kuri išveda per bet kokius spirituotus brūzgynus į tiesų ir aiškų kelią, kurio sukreivinti nepajėgs jokie pašaliniai kažkieno brukami  pastebėjimai.

Palikime kol kas alkoholyje sumirkusių smegenų balsinius išvartymus nuošalėje ir bandykime paanalizuoti ką stipraus gėrė ir valgė anų laikų diedukas, ir ką valgo bei geria šių dienų analogas.

Nuo tada, kai buvo atrastas dar vienas būdas pasigaminti jau stipresnio nei vynas ar alus svaigalo,  vadinamo naminuke, iki mūsų „tobulų“ laikų ją varė iš rugių ir vadino naminuke-ruginuke. Tačiau laikams ir madoms keičiantis, o gal ieškant naujų rinkodaros vingių, buvo imta „gerą“ degtinę gaminti ne iš kokios nors bulvės, cukraus ar rugio, bet iš kviečio, etiketėje akcentuojant tai užrašu „kvietinė degtinė“ – suprask: „labai gera“.

Skaitytojas dar ne visai nutuokia kur pasisuks mūsų ienos, o pasisuks jos link vieno tokio labai ypatingo ir reikšmingo visiems gyviams cheminio elemento izotopo kodiniu trumpiniu „¹⁴C“, kurį išskleidus į didesnį raidžių rinkinį, gauname ne visai mielą pavadinimą – radioaktyvioji anglis. Jau jaučiu kaip nereto galvoje suputojo nervingas klausimas:

– O prie ko čia ta radioaktyvioji anglis?

O gi štai prie ko: visos gyvybės pagrindą sudaro trys cheminiai elementai – deguonis (jo mumyse yra apie 70%), anglis (apie 17%) ir azotas (apie 13%). Kaip matome, anglies mūsų organizmuose yra pakankamai daug ir ji yra  organinių cheminių junginių pagrindas. Net ir  ląstelių DNR, chromosomų sudėtyje yra anglies. Tačiau ši ¹²C anglis, skirtingai nuo anglies ¹⁴C, yra neradiokatyvi.

Radioaktyvi anglis sudaro tik 1% nuo visų radioaktyvių cheminių elementų, kuriuos mes gauname iš aplinkos, tačiau ji ir dar vienas nukleidas tritis yra ypatingi tuo, kad dalyvauja mūsų genetinėse struktūrose. Kuo bloga ¹⁴C anglis mūsų organizmui? Pakliuvusi į ląstelės DNR sudėtį, ląstelės dauginimosi metu ji sukelia ląstelės mutacijas, kurias, jei organizmo apsauginės sistemos tai pastebi, pataiso arba eliminuoja, priversdamos mutavusias ląsteles užbaigti egzistenciją anksčiau joms numatyto laiko – apoptozė. Tai yra mes senstame anksčiau, nei normaliai, kai ląstelės išgyvena visą joms priklausantį  aukščiausiojo tvėrėjo skirtą laiką. Na, o jei mutančių atpažinimo ir susinaikinimo mechanizmas sutrikęs, tuomet procesas gali baigtis ir visai liūdnai – onkologija. Kai kas pamanys – na ir kas čia blogo jei tos ląstelės dažniau keičiasi. O blogybė yra ta, kad po kiekvieno dalijimosi keičiasi ir jos išspinduliuojamo infraraudonojo spinduliavimo dažnis – bangos ilgis didėja, o tai reiškia, jog reakcijos organizme lėtėja ir to pasekmė – senatvinės ligos.

Kuo pavojingesnė radioaktyvi anglis už radioaktyvų tritį? Tuo, kad tričio sukeltas klaidas genetinėje struktūroje nesunkiai ištaiso reparacinis mechanizmas – suskilęs tritis virta inertinėmis helio dujomis ir šią klaidą reparacinis mechanizmas nesunkiai pašalina, o ¹⁴C  sukeltas klaidas ištaisyti organizmui yra kur kas sunkiau, negu tričio. Ląstelės biologijoje egzistuoja principas: „geriau numirti, negu pameluoti“. Taigi, jei reparacinis mechanizmas negali ištaisyti DNR pažeidimo, tai ląstelė miršta, kad nežūtų visas organizmas. Skylant radioaktyviai angliai susidaro azoto atomas ir tokį taškinį defektą DNR grandinėje taisančiai klaidas sistemai yra sunku atpažinti. Todėl principas „geriau numirti, negu pameluoti“ ne visada suveikia. Tuo paaiškinama kodėl atskirais atvejais inkorporuota  ¹⁴C į chromosomą nuo 9 iki 25 kartų efektyviau  sukelia mutacijas, negu tokio paties galingumo išorinis gama spinduliavimas. Mutageninis efektas nuo ¹⁴C chromosomoje yra 2,3-2,9 karto didesnis, negu nuo analogiško išorinio chroniško ⁶⁰Co spinduliavimo.

¹⁴C yra unikalus tuo, kad jis yra gamtoje vienintelis radioizotopas, kuris būdamas biologinės materijos sudėtyje ir skildamas į azotą DNR molekulėje sudaro naujus stabilius cheminius darinius.
Toks transmutacinis defektas ląstelės reparacinės sistemos gali ilgą laiką būti nepastebėtas.
 
Nors natūrali ¹⁴C koncentracija organizme maža – vienas izotopo atomas 1012 paprastos anglies atomams, tačiau per metus ji sukelia 6·10⁹ mutacijų, tai yra kas sekundę jų vyksta šimtai. Išeitų, kad radioaktyvi anglis organizme yra savotiškas branduolinis-biologinis laikrodis, matuojantis mūsų gyvybės trukmę.

Nervingas klausimas galvoje tebespurda:

– Tai prie ko čia ta radioaktyvioji anglis? Mes gi nesėdime branduolinio ginklo bandymų poligone.

Ir taip, ir ne, nes radioaktyvioji anglis dabar jau atkeliauja į mūsų organizmą iš dviejų šaltinių – susidariusi natūraliai dėl saulės vėjo ir nenatūraliai dėl atominio ginklo sprogdinimų kai kuriuose  žemės taškuose ir atominės energijos gamybos.

Radioaktyviosios anglies ¹⁴C skilimo pusperiodis yra 5730 metų ir ji susidaro ne tik sprogdinant atomines bombas, bet ir kiekvieną akimirką mūsų atmosferoje – iš kosmoso atskriejantys  neutronai bomborduoja stratosferoje azoto atomus ir šie virsta radioaktyvios anglies izotopu ¹⁴N(n, p) -> ¹⁴C.  Šis susidariusios anglies atomas akimirksniu oksiduojasi ir susidaro junginys ¹⁴CO, o po to, veikiant radikalui OH, virsta į  ¹⁴CO2 . Na, o po to jau kelias aiškus – ¹⁴CO2  pakliūna į troposferą, maišosi su oro masėmis, pasklinda po visą žemės rutulį, kurią  jau vartoja augalai,  o tokius augalus valgome mes ir gyvūnai, arba valgome gyvūnus, kurie mito šio junginio turinčiais augalais. Dalis šios radioaktyvios anglies iškrenta ir su rūgščiais lietumis, kai ¹⁴CO2 prisijungęs atmosferos vandenilį tampa angliarūgšte.

99% radioaktyvios anglies į mūsų organizmą patenka kartu su maistu ir tik 1% kvėpuojant.

Kosminių spindulių srauto variacijos yra gana nežymios, tai yra šis srautas laike gana stabilus. Per paskutinius 50 000 metų užfiksuotas tik vienas periodas prieš 35 000 metų kai šis srautas keletą tūkstančių metų buvo išaugęs beveik dvigubai. Tai siejama su supernovos sprogimu labai arti Saulės. Kosminių spindulių srautą moduliuoja ir pati Saulė savo magnetiniais laukais ir saulės vėju – plazmos srautu – kuris iš heliosferos išplauna galaktinius kosminius spindulius. Kai saulė aktyvi, galaktinių spindulių Žemės orbitoje mažiau ir atvirkščiai. Natūralus, nesusijęs su žmogaus veikla kosminių spindulių poveikio intensyvumas kinta 11 metų ciklu.
 

Tas raudonas „spyglys“ susijęs su žmonijos atominės energijos atradimu ir su tuo susijusiais bandymais sprogdinant bombas poligonuose ir atmosferoje, taip pat gaminant atominę energiją, ir labai susijęs su daugeliu mūsų sveikatos problemų. Tūkstančius metų sąlyginai nežymiai svyravęs fonas po mūsų „genialių“ atradimų ir bandymų pašoko, tarsi pamatęs o-lia-lia mergiotę, o nukrito tik dabar, trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Pikas buvo 1965 metais ir anglies C14 kiekį žmonijos maiste jis padidino 1,7 karto lyginant su tuo kiekiu, kai aplinkoje buvo natūralus fonas. Tie, kurie gimė "spyglio" viršuje dabar turėtų suprasti kodėl jų tokia "puiki" sveikata.

Labiau nukentėjo šiaurinis Žemės pusrutulis, nes didesnė dalis branduolinių bandymų vyko jame – per 5 metus ¹⁴C kiekis pasaulyje padvigubėjo. Sprogdinant tik vienoje Žemės dalyje, oro masės radioaktyvų anglies dvideginį per keturis metus po pasaulį paskirsto tolygiai.

Mūsų gyvenimo trukmės prailgėjimas nuo 1900 iki 1950 metų yra susijęs ne tik su civilizaciniais ir medicinos pasiekimais, bet ir su taip vadinamu Ziusso efektu, kai tuo laikotarpiu imta aktyviai kirsti miškus, kasti anglį ir vartoti juos kaip kurą. Sudeginto kuro anglies dvideginis atskiedžia atmosferinę ¹⁴C ir maistiniai augalai jos sukaupia mažiau, tai yra žmogus su maistu jos gauna mažiau, nes iškastiniame kure  ¹⁴C koncentracija yra maža.

Kai yra aiškinama, kad mūsų gyvenimo amžius prailgėjo dėl civilizacijos pasiekimų, nereiktų užmiršti ir šito grafiko, kuris rodo, kad atmosferoje sumažėjo radioaktyvios anglies, kuri yra vienas iš svarbesnių faktorių gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus, gyvenimo trukmei. Tik, deja, pradėję savo atominius bandymus, mes šią kreivę vėl pakeitėme ne savo naudai, ir stipriai pakeitėme.

Žmogaus organizmas, jei maiste stipriai padidėja ¹⁴C koncentracija, kurį tai laiką sugeba blokuoti radioaktyvios anglies prasiskverbimą į DNR struktūrą. Toks sugebėjimas yra labiau išreikštas pas moteris. Vyrų organizmo sugebėjimas blokuoti šio radioaktyvaus elemento poveikį laike 2-3 kartus trumpesnis.

Senstant žmogaus organizme sutrinka fermentų gamyba tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai ir sistemos, kurios atsakingos už DNR  klaidų taisymą ima veikti prastai – daugėja mutacijų, senėjimo procesas pereina į tą eksponentės dalį, kurioje su vis labiau didėjančiu pagreičiu artėjama prie žemės sklypelio du metrai ant dviejų.

O dabar  pats laikas kaip nors arčiau susieti tą kvietinę degtinę su ta visai nekokybiška mūsų kūnui anglimi ¹⁴C.  Ir pasirodo, kad siejasi ji per žaliavą iš kurios ji gaminama – kviečius. Kviečiai į mūsų gyvenimą atėjo beveik tuo pat metu, kaip ir mes ėmėme civilizuotis – 9000 metų p.m.e., tame rajone, kuriame ir prasidėjo mūsų ypatingo žemdirbystės būdo klestėjimas – Nilo upės deltoje.

Kuo gi ypatingi kviečiai, lyginant juos su kitais augalais ar jų vaisiais? Tuo, kad kviečiai nuo 3 iki 7 kartų intensyviau savyje kaupia radioaktyviąją anglį ¹⁴C, negu kiti augalai.

Jau matau, kaip skaitytojo akyse stoja vaizdai su kviečių želmenimis vaikus girdančiomis mamomis, su viltingomis ligonių akimis, kurios žvelgia į stiklinėles su žaliomis jų sultimis. Su ekologiškų produktų skyriuose pardavinėjamais daigintais kviečių grūdais ir t.t.

                    Radioaktyvios anglies ¹⁴C koncentravimo koeficientai žmogaus ir gyvūnų trofinėse grandinėse
 

Koncentravimo koeficientas = ¹⁴C koncentracija sekančioje grandyje (Bq/kg) / ¹⁴C koncentracija  prieš  esančioje grandyje (Bq/kg)

Iš lentelės matome, kad visuose maisto produktuose vyksta ¹⁴C anglies koncentravimas lyginant su jos kiekiu ore. Be to ¹⁴C  nepaklūsta Lindemano taisyklei, kuri sako, kad pereinant iš vienos maisto grandies į kitą, elemento sumažėja.

                                                 Anglies izotopų kiekis maiste ir antžeminiame oro sluoksnyje 1981 metais.
 

Anglies ¹⁴C santykiniai kiekiai kai kuriuose produktuose:
 

Skirtumas tarp to ką gėrė ir kuo užkando tas anų laikų diedukas ir dabartinis gėrovas yra esminis – diedukas vartojo ruginę naminę ir užkando juoda rugine duona, o dabartinis turčius ar šiaip, eilinis vartotojas,  ieškantis palaimos stikliuke, maukia kvietinę degtinę ir užkanda arba balta kvietine duona, arba juoda duona, kurios sudėtyje didesnė dalis yra kvietinių miltų.

Daugelis sveikuolių mano, kad kviečiuose esanti didžiausia blogybė yra mineralų trūkumas ir gliutenas – apibendrintas baltymų, randamų kviečių, miežių, avižų ir rugių kruopose, pavadinimas. Ir gliuteno sukeliama liga celiakija, kai organizmas jo netoleruoja. Tačiau kviečiuose yra kur kas didesnė blogybė, kurios netoleruoja visa gyvybė be išimčių – tai radioaktyvioji anglis ¹⁴C. Nemanykite, jog lengvai jos išvengsite nevalgydami kviečių produktų. Taip, jos kiekį ženkliai sumažinsite, tačiau nereikia pamiršti, jog kviečiai yra mūsų civilizacijos alfa ir omega – jais šeriami  maistui auginami paukščiai, gyvuliai, netgi žuvys ir per juos šis elementas atkeliauja ir į mūsų kūną.

Kodėl jūs šios informacijos lig šiol nežinojote? Todėl, kad platinamos "sveikatos" piramidės, kuri sukurpta įtakojant JAV kviečių augintojams, pagrinde guli kviečiai: