Kokias vėžio paslaptis atskleidė dr. Otto Warburgas?

Naujienų portalų, žurnalų ir net reklamų antraštės mirga pranešimais, kad Nobelio premijos laureatas vokiečių gydytojas Otto Warburgas nustatė, kas iš tikrųjų sukelia vėžį. Dažnai klaidingai teigiama, kad garsusis gydytojas pirminėmis vėžinių ligų priežastimis įvardijo deguonies trūkumą ir rūgštinę organizmo terpę ir dėl to buvo apdovanotas Nobelio medicinos premija. Tačiau realiai Otto Warburgas tiesiog ištyrė, kad mažas deguonies kiekis ir rūgštinė terpė būdinga vėžinėms ląstelėms. Nors abu teiginiai skamba panašiai, tačiau iš tiesų skiriasi, rašo Farmarkesa.

Klaidingos interpretacijos

Gydytojas O. Warburgas atliko keletą itin modernių tyrimų, stebėdamas vėžinių ląstelių veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas deguonies įsisavinimui ir ląstelių mitochondrijų veiklos sutrikimams. Šiais tyrimais jis įrodė, kad ne deguonies trūkumas yra pirminė vėžio atsiradimo priežastis, o tai, kad deguonis gali tapti realiai veikiančiu vaistu, kovojant su šia liga. Šio gydytojo O. Warburgo atradimo esmė ta, kad vėžio pažeistose ląstelėse kvėpavimui naudojamas ne deguonis, o cukrus. Jo paties žodžiais tariant:

„Vėžys turi nesuskaičiuojamą daugybę antrinių priežasčių, daugiau nei visos kitos ligos. Tačiau pirminė vėžio priežastis yra vienintelė – tai ląstelinio kvėpavimo proceso normaliose ląstelėse pakeitimas cukraus fermentacija.“

Deja, plačiai paplitęs klaidingas gydytojo O. Warburgo darbo vertinimas dažnai naudojamas – knygų, produktų ar net vaistų, kurie tariamai turi įveikti šią klastingą ligą, pardavimų skatinimui. Teigiama, kad deguonis ir šarminiai preparatai išgydys nuo vėžio. Nors tai buvo pradinė gydytojo hipotezė, tačiau pats atlikęs papildomų eksperimentų jis įsitikino, kad šiomis priemonėmis visiškai vėžio įveikti neįmanoma.

Tikroji ligos priežastis

Dabar nesunku nustatyti, kodėl O. Warburgo pastangos išgydyti vėžį padidinus deguonies kiekį nepasiteisino. Todėl, kad deguonies trūkumas nėra pirminė vėžio atsiradimo priežastis. Iš tikrųjų didžiausius pakitimus ląstelėse sukelia toksinai. Nustatyta, kad vėžinėse ląstelėse itin mažas deguonies kiekis būna dėl to, kad pakitusios ląstelės kvėpuoja primityviu būdu – vietoj deguonies naudodamos cukrų. Tai revoliucinis atradimas, kuris iš esmės pertvarko vyravusią hipotezę ir įrodo, kad iš tikrųjų vėžio sukelti procesai sukelia deguonies trūkumą, o ne atvirkščiai. Tai vienpusis priklausomybės ryšys. Nepaisant pirminių O. Warburgo eksperimentų rezultatų, vėlesni gydytojo tyrimai įtikino, kad ši baisi liga yra teršalų ląstelėse rezultatas.

Subtili rūgščių ir šarmų pusiausvyra

Labai panašias išvadas kaip O. Warburgas daugiau nei prieš pusę šimto metų skelbė prancūzų mokslininkas Antoine Bechampas. Jis tikino, kad liga kyla dėl organizmo užterštumo ir pažeistų ląstelių. Ilgalaikis toksinų poveikis ląstelėms, kurios ilgai negauna reikalingų maisto medžiagų, deguonies, vandens, ir yra pirminė vėžio priežastis. Laikui bėgant toksinų sukeltas stresas ir uždegimas sukelia ląstelių mitochondrijų veiklos sutrikimus. Tai paskatina ląstelių savisaugos reakciją, kai ląstelės priverstos kvėpuoti primityviu būdu – fermentuojant cukrų, ir išvengia užprogramuotos žūties, pradeda nekontroliuojamai daugintis ir sukuria apsauginį barjerą. Paprastai tariant, vėžinėse ląstelėse mažas deguonies kiekis būna dėl to, kad jos nustoja naudoti deguonį kvėpavimui ir tai tampa paties vėžinio susirgimo dalimi. Panašiai vėžinio proceso pasekmė yra ir vis rūgštėjantis organizmas. Organizmo savireguliacijos mechanizmai nuolat palaiko kraujyje šarmų ir rūgščių pusiausvyrą labai siauru intervalu – nuo 7,35 iki 7,45 pH, ir daugelis žmonių vėžiu suserga dar tada, kai jų organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyra būna artima šiai normai. Vėžiui progresuojant organizmo rūgštingumas nuolat didėja.

Neišvengiami veiksniai

Ir dabar egzistuoja daug teorijų apie pirmines vėžio atsiradimo priežastis. Kaltininkais įvardijami grybelis, virusai, parazitai, bakterijos, stresai, žemas pH, ir t. t. Bet juk visos šios sąlygos žmogų veikė daugybę tūkstančių metų. O vienintelis palyginti neseniai atsiradęs veiksnys yra toksinai. Pastebima, kad didėjant aplinkos užterštumui, auga ir susirgimų vėžiu skaičius. Pramoninės revoliucijos ir mokslo pažangos įkvėptas žmogus sukūrė daugiau kaip 100 000 sintetinių cheminių medžiagų. Nieko panašaus iki tol pasaulyje nebuvo. Šios medžiagos greitai paplito ore, dirvoje ir vandenyje. O juk žmogus neišvengiamai kasdien susiduria su tokia aplinka. Tai, kad pasaulis ir natūrali gyvenamoji žmonių aplinka tapo beveik pavojinga gyvybei zona, įrodo ir kiti dabar jau įprasti veiksniai:

1. Pakitęs radiacinis fonas dėl atominių bombų, atominių Černobylio ir Fukušimos elektrinių katastrofų.

2. Mikrobangų radiacijos iš buities prietaisų ir elektronikos.

3. Skiepai ir kiti vaistai, žmogaus imuninės sistemos atpažįstami kaip toksinai.

4. Pesticidai, insekticidai, kosmetikos ir buitinės chemijos priemonės.

5. Maistas, kurį apdorojant sunaikinamos maistinės medžiagos, ir jos pakeičiamos kenksmingais priedais.

Gyvybes gelbstinti metodas

Šiuo straipsniu nenorima teigti, kad aprūpinimas papildomu sveiku deguonimi, ypač ląsteliniu lygmeniu, nepadės įveikti vėžio ar kad tai nėra sveika. Deguonis turi didžiulę įtaką normaliai užprogramuotai ląstelių žūčiai dėl laisvųjų deguonies radikalų. Nors šios molekulės yra natūralaus deguonies metabolizmo šalutinis produktas, tačiau didelis jų kiekis yra itin žalingas, nes cheminių reakcijų metu prie savo struktūros prijungia kitas laisvas ląstelėje cirkuliuojančias deguonies molekules, jų jonus ir junginius. Deja, gydymas deguonimi nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Neužtenka vien tik aprūpinti kūną deguonimi, nes pažeistas organizmas nepajėgus pats įsisavinti tiek deguonies, kiek jo reikia. Vėžinės ląstelės, net natūraliai gaudamos deguonies, nebesugeba jo panaudoti kvėpavimui. Papildomas deguonis taip pat kaip ir sveika šarminė mityba yra labai sveikos ir sveikintinos priemonės, bet apsiriboti vien aprūpinimu deguonimi ir pH padidinimu siekiant įveikti vėžį nederėtų.