Mityba, kad vėžys jus aplenktų

2012 metais Amerikoje 9,5 proc. diagnozuotų vėžio atvejų buvo susiję su nutukimu. VUL Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė konferencijos „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ metu atskleidė, kaip vertėtų maitintis, norint sumažinti riziką, susirgti vėžiu.

Kasmet pasaulyje miršta 2,8 mln. žmonių dėl antsvorio ir nutukimo sukeltų pasekmių. Pasak dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, padidėjęs kūno masės indeksas daro įtaką visoms sistemoms.

Nutukimas prisideda prie vėžio rizikos

Nutukimu sergančios ar antsvorį turinčios moterys turi du ar net keturis kartus didesnę riziką susirgti tam tikru vėžiu. Jeigu moteris turi ekstremaliai didelį antsvorį, tuomet riziką išauga net septynis kartus.

„Labiausiai bijome mirti nuo onkologinių ligų, bet vis dėlto mirštame nuo širdies kraujagyslių ligų. Pagal mirtingumą, pirmoje vietoje yra nutukimas ir jo pasekmė, antroje vietoje – onkologinės ligos. Žmonėms, kurie serga nutukimu taip pat ligos metu gali būti diagnozuotas išsekimas ar mitybos nepakankamumas“, – pasakoja E. Cikanavičiūtė.

Prognozuojama, kad 2030 metais atsiras 23,6 mln. naujų vėžio atvejų per metus.

Liesuose produktuose – daugiau baltymų

Dietologė pasakoja, kad susirgus onkologine liga, padidėja energijos poreikis. Atitinkamai, žmogus turėtų suvartoti ir daugiau kalorijų. Organizmas visada turi didesnį poreikį baltymų, nes tai jam kaip statybinė medžiaga.

„Baltymai kovoja su pačia liga, padeda atsinaujinti ląstelėms ir procesams. Todėl sergančio onkologinio ligonio baltymų kiekis gali artėti net ir prie profesionalaus sportininko suvartojamo baltymų kiekio. Geriausi baltymų šaltiniai – mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, ankštinės daržovės ar riešutai“, – sako ji.

Žiniasklaidoje neretai galima pastebėti tokius teiginius, kaip „Pieno produktai didina rėžio riziką“ ar „Nerekomenduoja valgyti liesų produktų“. Tačiau E. Cikanavičiūtė atskleidžia, kad mokslas tokius teiginius paneigia.

„Didesnis pieno produktų vartojimas sumažina storosios žarnos, šlapimo pūslės, krūties ar skrandžio vėžio riziką. Pieno produktai neturi įtakos kasos, kiaušidžių, plaučių vėžio rizikai“, – tikina dietologė ir priduria:

„Kuo varškė liesesnė, tuo baltymų joje daugiau. Vadinasi, kai nelieka riebalų, jų vieta užima baltymai. Kiti sako, kad liesuose produktuose nėra kalcio, tačiau tai nėra tiesa. Kalcis pieno produktuose yra baltymo struktūroje, jeigu baltymų daugiau – tai aišku, kad daugiau bus ir kalcio. Nėra jokių mokslinių pagrindimų, kad iš liesų produktų negalime pasisavinti kalcio. Negalime spekuliuoti populiariais teiginiais“.

Raudoną mėsą keisti paukštiena

Kita itin svarbi medžiaga mūsų organizmui – riebalai. Kaip pasakoja dietologė, yra išskirti sotieji ir nesotieji riebalai. Kiekvienas iš jų atlieka savo funkciją, jeigu bent vieno iš jų trūksta – tai tampa blogybe. Nėra gerųjų ar blogųjų riebalų.

Kruopščiai išnagrinėjus kylančius ginčus dėl sočiųjų riebalų ir druskos, šiuo metu vis dar yra rimtų įrodymų, kad rekomenduojama apriboti druskos vartojimą ir sočiuosius riebalus pakeisti nesočiaisiais (augalinės kilmės) ir sudėtiniais angliavandeniais (kruopos, grūdai, daržovės ir vaisiai).

Amerikos specialistai rekomenduoja per dieną suvalgyti 150 g mėsos. Pabrėžtinai, pasirinkta mėsa turėtų būti liesa – 100 gramuose turėtų būti 10 proc. riebalų.

Per savaitę specialistai rekomenduoja neviršyti pusės kilogramo mėsos. Patartina valgyti vištienos krūtinėlę, nes ji yra ypatingai liesesnė už kitas vištienos dalis tokias kaip, pavyzdžiui, sparneliai ar šlaunelės.

Kodėl rekomenduojama valgyti paukštiena, o ne raudoną mėsą? Dietologė patikina, kad didžiąją dalį riebalų paukštienoje sudaro augalinės kilmės riebalai. Tai parodo, kad net ir mėsoje gali vyrauti nesotieji riebalai.

„Raudonosios mėsos vartojimas vienareikšmiškai didina vėžio riziką. Todėl, nes joje yra sotieji riebalai, hemo geležis, druska, azoto junginiai, heterocikliai aromatiniai aminai. Raudona mėsa dažnai yra perdirbta. Vytinta jautiena, žali lašiniai reikalauja bent jau druskos, todėl tai jau yra perdirbtas produktas“, – sako dietologė.

„Tuo tarpu baltos mėsos vartojimas vėžinių procesų atžvilgiu gali būti, kad yra neutralus arba net sumažina vėžio riziką. Tačiau du ar tris kartus per savaitę mėsą rekomenduojama pakeisti žuvimi. Žuvyje yra gausu omega-3 riebalų rūgščių, o jūrinėje žuvyje – jų daugiausia. Tiek vėžiniai procesai, tiek kitos lėtinės ligos yra siejamos su uždegimu, o būtent omega-3 rūgštys yra elementas, kuris galėtų apsaugoti nuo uždegimo“.

5 šaukšteliai cukraus 

E. Cikanavičiūtė rekomenduoja rinktis tokias jūrines žuvis kaip menkė, jūros lydeka, silkė, skumbrė. Bet žinoma ji turėtų būti neperdirbta, tai reiškia – nesūdyta, šviežia ir nerūkyta.

Taip pat dietologė pabrėžia, kad tyrimų rezultatai atskleidė, jog didelis daržovių ir vaisių kiekis dietoje gali sumažinti burnos, gerklės, stemplės, plaučių, žarnyno, skrandžio vėžio ir kitų vėžio tipų riziką.

„Rekomenduojama mažinti cukrų suvartojimą iki 10 proc., rekomenduotina siekti ir tik penkių šaukštelių per dieną. Kasdien vertėtų suvalgyti 90 g pilno grūdo produktų – košes vartoti kiekvieną dieną ar bent kartą per dieną.

Anglai išskiria, kad vaisių sultys nėra tas pats, kas švieži vaisiai – sultys yra kur kas žemesnės vertės, todėl jas patartina riboti ir išgerti ne daugiau 150 ml šviežių sulčių per dieną.

Rekomenduojama suvalgyti tik 30 g džiovintų vaisių per dieną, nes tai nėra tas pats, kas švieži vaisiai. Per dieną rekomenduojama suvalgyti 80 g ankštinių daržovių, bet tai padaryti, manau, sudėtinga. Todėl jas vertėtų valgyti bent du, tris kartus per savaitę“.

Autorius: Gertrūda Katiliūtė; Šaltinis: TV3.lt