Kur dingo kapitono Granto sala arba Marijos Teresės sala?

Vargu ar yra bent vienas nuotykių literatūros mėgėjas, kuris nebūtų skaitęs Žiulio Verno romano "Kapinono Granto vaikai" arba nebūtų matęs pagal jį sukurto filmo.

Tikriausiai daugelis prisimena, kad kapitonas Haris Grantas galų gale buvo surastas vandenyne pasimetusioje Marijos Teresės saloje. Kokia ši Marijos Teresės arba Taboro sala? Ar ji egzistuoja? O gal ankščiau egzistavo? Ar sala yra tik rašytojo fantazijos vaisius? Nors tai atrodo keista, tačiau vienareikšmiškai atsakyti į šiuos klausymus ir šiandien nėra taip paprasta.

Ties legendų ištaka

Ko gero, pirmasis pranešimas apie šią salą yra amerikiečių banginių medžioklės laivo „Marija Teresė“ kapitono Asafo Tabero 1843 m. lapkričio 16 d. įrašas laivo žurnale. Būtent jis šį Ramiojo vandenyno rifą pavadino savo laivo garbei (taip pat vadinosi ir jo gimtasis miestelis Amerikoje). Pats Taberas į salą neišlipo ir arti jos nepriplaukė, nenorėdamas rizikuoti laivu prie nežinomų krantų. Kapitonas salos geografines koordinates nurodė 37°00’ pietų platumos ir 151°13’ rytų ilgumos. Ilgą laiką sala žemėlapiuose buvo vaizduojama skirtingais pavadinimais. Vokiškuose ir angliškuose žemėlapiuose sala buvo vadinama Marija Teresė, o prancūziškuose - Taboru (nuo neteisingai perskaitytos salos atradėjo Asafo Tabero pavardės). Įdomu tai, kad sala dar visai neseniai buvo vaizduojam mažiausiai dviejuose žemėlapiuose - 1989-ais metais prancūzų parengtame pasaulio žemėlapyje ir 2005-ais metais JAV išleistame „Pasaulio atlase“. Tačiau jei bandysite kituose žemėlapiuose aptikti šią mažytę salą, jums tikrai nepasiseks.

Kur dingo sala?

1957-ais metais škotų ekspedicija, išplaukusi „Sigurdo“ laivu Glenarvano kelionės, aprašytos Žiulio Verno, pėdsakais, pabandė ištirti paslaptingąją salą. Deja, bandymas buvo nesėkmingas, nes paprasčiausiai nebuvo ką tirti. Nurodytoje vietoje Marijos Teresės salos nebuvo. Taip pat nebuvo aptikta jokių kitų salų pėdsakų, kurios turėjo būti netoliese - Ernesto Leguvės, Rangitikos, Jupiterio, Vačuseto. Kur dingo visos šios salos? Gal nugrimzdo į vandenyno dugną po kokio nors kataklizmo? Tai mažai įtikėtina versija. Šioje vietoje vandenynas yra labai gilus, jo gylis siekia daugiau nei 4 km. Jeigu anksčiau ir buvo kokios nors salos, tai jos turėjo būti ant povandeninių kalnų, tačiau jų šiame rajone nėra. Tiesa, 1966-ais metai amerikiečių žurnale „CQ“ (tarptautinis šaukinys, reiškiantis „Visiems, kas mane girdi!“), skirtame radijo mėgėjams, buvo išspausdintas gana vaizdingas Marijos Teresės salos aprašymas, o straipsnis buvo iliustruotas Dono Milerio padarytomis salos nuotraukomis. Tiesa, redakcija nieko nepranešė, kas tas Donas Mileris ir kaip jis atsidūrė Marijos Teresės saloje. Todėl negalima garantuoti, kad tai tikrai buvo aprašomos salos nuotraukos. Juk galima nufotografuoti bet kokią salą, o paskui tvirtinti, kad tai yra Marijos Teresės sala... Juk tokių klastočių yra buvusi ne viena! Užtat yra žinoma, kad XX amžiaus 8-o dešimtmečio pradžioje Naujosios Zelandijos mokslininkų ekspedicija vėl ieškojo „nesugaunamos salos“, tačiau šioje Ramiojo vandenyno dalyje neaptiko jokių jos pėdsakų. Įdomu tai, kad Naujoji Zelandija iki šiol oficialiai pretenduoja į ginčytinas Marijos Teresės ir Ernesto Leguvės rifų teritorijas.

Vienas vandenyne

1974 m. liepos 26 d. iš Škotijos Glazgo uosto į kelionę aplink pasaulį išplaukė jachta „Kerė“. Ja plaukė vienintelis žmogus - kapitonas Edvardas Hilas. Šią dieną išplaukti jis pasirinko visiškai sąmoningai, nes lygiai prieš 110 metų Žiulio Verno aprašyto „Dunkano“ jachtos įgula sugavo ryklį, kuris buvo prarijęs butelį su kapitono Granto laiškais! Edvardas Hilas, būdamas didelis garsiojo prancūzų rašytojo kūrybos gerbėjas, planavo, kaip ir „Sigurdo“ laivo įgula, pakartoti kapitono Glenarvano jachtos „Dunkanas“ kelionę, tik šį kartą tai nusprendė padaryti vienas pats.

Narsusis keliautojas ne pirmą kartą vienas pats leidosi į kelionę aplink pasaulį. 1972-ais metais jis pakartojo garsųjį škoto Čėjaus Blaito plaukimą, tik priešinga kryptimi. Pastarasis 1970 m. spalio 18 d. dvistiebiu būriniu laiveliu „British Steel“ išplaukė iš Hemblo upės žiočių, norėdamas vienas pats apiplaukti aplink pasaulį, plaukdamas iš rytų į vakarus, neužsukant nė į vieną uostą. Blaitas savo tikslą pasiekė per 10 mėnesių. Hilas Žemės rutulį apiplaukė greičiau, tačiau jis plaukė iš vakarų į rytus. O štai dabar Hilas sumanė pakartoti „Dunkano“ maršrutą tiksliai taip, kaip jį aprašė Žiulis Vernas.

J tą vietą, kur turėjo būti Marijos Teresės sala, „Kerė“ atplaukė mėnesiu vėliau už „Dunkaną“, nes kelionėje kilo nenumatytų trikdžių. Tačiau Hilas dėl to labai nepergyveno. Jis ir nesitikėjo atrasti savo kelyje Marijos Teresės salos, tik norėjo apie tai padaryti įrašą laivo žurnale. Tačiau įvyko kažkas nesuprantama. Vėlai vakare Hilas tolumoje pastebėjo tamsų sausumos kontūrą būtent
ta kryptimi, kur turėjo būti Marijos Teresės sala. Tai, be jokios abejonės, buvo sala. Hilas netgi matė ugnį krante! Tačiau iš kur šioje vietoje sala? Juk po jachtos kilių 4 kilometrų gylis! Kad ir kas ten buvo, patyręs jūrų vilkas Hilas nusprendė nerizikuoti savo jachta ir naktį priplaukti prie nežinomo kranto. O ryte salos jau nebuvo matyti.

Pats Hilas neatmeta minties, kad tai galėjo būti paprasčiausia haliucinacija po daugelio dienų varginančio plaukiojimo. Tačiau ar nėra keista, kad toje pačioje vietoje „haliucinacijos“ aplankė ir Asafą Taberą, ir Doną Milerį, netgi pastarojo fotoaparatą?

Po Hilo kelionės praėjo keletas metų. J ginčą apie paslaptingą salą įsitraukė žinomas rusų jūrų geologas Konstantinas Rankė. 1983-iais metais, sulyginęs daugybę vienas kitam prieštaraujančių šaltinių, jis Marijos Teresės salą „perkėlė“ daugiau nei 1000 km į rytus - 36°50’ pietų platumos ir 136°39’ rytų ilgumos. Tačiau šioje vietoje taip pat nėra jokios salos. Tiesa, yra povandeniniai kalnai, tačiau jų viršukalnės yra ne mažesniame kaip 1300 m gylyje.

Rankė pabandė surasti paaiškinimą legendai. Jo teigimu, Marijos Teresės sala galėjo būti iš povandeninio ugnikalnio išsiveržusios pemzos masė. Tokie dariniai yra sutinkami gana neretai, seniau jie dažnai klaidingai buvo laikomi tikromis salomis. Taip galėjo būti ir šiuo atveju: jeigu vulkaninė pemza pakankamai ilgai dreifavo pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, joje galėjo atsirasti ir augmenijos, ir paukščiai surasti sau vietos lizdams sukti.

„Būsena nepatikrinta“

Nors iki pat dabar Marijos Teresės salos egzistavimas kėlė daug klausimų, tačiau ne visi užtikrintai teigė, kad šios salos nėra... Panašu, kad Žiulis Vernas visiškai neabejojo šios salos buvimu. Nors jis ir rašė, kad ši sala „daugelyje jūrų žemėlapių net nepažymėta ir yra labiausiai nuošali vieta visoje Žemėje“, tačiau ją aprašė taip vaizdingai, tarsi pats joje pabuvojo. Štai ištrauka iš romano „Kapitono Granto vaikai: „Ši sala buvo povandeninio kalno viršūne. Tai buvo plokštikalnis su daugybe bazalto uolų ir vulkaninių uolienų nuolaužų. Dėl požeminės ugnies poveikio ši sala tolimoje geografinėje epochoje po truputį iškilo iš Ramiojo vandenyno dugno. Tačiau nuo šio įvykio praėjo daug amžių, ugnikalnis nurimo, o jo viršūnė tapo sala, kurioje susidarė derlingos dirvos sluoksnis. Šią naują žemę po truputį užkariavo augalija. Pro šalį plaukę banginių medžiotojai į salą išlaipino naminių gyvūnų, kurie laikui bėgant pasidaugino ir sulaukėjo. Tokiu būdu, šioje saloje buvo atstovaujama visoms gamtos karalystėms“. O štai romano herojus Panagelis netgi sušuko: „Ši sala - tai tikras rojus!“ Tikriausiai dėl to šis „rojus“ taip ilgai buvo ieškomas, nes pagal aprašymą tai tikrai buvo verta daryti.

Naujausiuose žemėlapiuose Marijos Teresės salos nėra. Geografinių atradimų istorija jau seniai baigėsi, kartografija kartu su lėktuvų ir žemės palydovų pagalba panaikino bet kokias abejones. Tačiau visai neseniai viename internetiniame puslapyje, skirtame geografijos mėgėjams, buvo pateikta labai įdomi informacija: „Dabartiniu metu Marijos Teresės salos nėra kai kuriuose žemėlapiuose, tačiau kituose ji yra pažymėta. Dabartinė salos būsena nepatikrinta“. Štai tokie reikalai. Ne sala-fantomas, ne sala-miražas, o būtent „nepatikrinta būsena“. Gal dar anksti dėti galutinį tašką kapitono Granto salos istorijoje?

"Kapitono Granto vaikai" visos serijos, senas geras filmas vertėtu prisiminti, juolab nieko nekainuoja.