Mįslingas NSO mūšis virš Švedijos 1665-ais metais

1665m. balandžio 8d. apie 14:00 žvejai prie Barchiofto (tuometinė Švedijos teritorija, dabar - Vokietija) danguje pamatė keistus objektus, kovojančius tarpusavyje. Po mūšio danguje pakibo tamsus objektas.

„Danguje pasirodė plokščia apvali forma, kaip lėkštė, primenanti didelę vyrišką skrybėlę... Ši temstančio mėnulio spalvos forma pakibo virš šventojo Mikalojaus bažnyčios. Ten ji nejudėdama kybojo iki pat vakaro. Žvejai buvo mirtinai išsigandę, jie nenorėjo žiūrėti į tą pusę, rankomis dangstė savo veidus. Kitą dieną jie visi susirgo. Žvejai drebėjo, jiems skaudėjo galva ir galūnės. Daug mokslo žmonių mąstė apie šį įvykį" - rašė vokiečių autorius Erazmas Finksas 1689-ais metais.

Finksas surinko pranešimus, susijusius su 1665-ųjų metų įvykiu. „Mokslo žmonės" nesugebėjo paaiškinti šio fenomeno ir žvejų susirgimo priežasties.

„Edge Science Magazine" 2015-ųjų metų birželio numeryje Krisas Obekas ir Martynas Šou išnagrinėjo šį įvykį. Obekas rašo straipsnius apie NSO įtaką kultūrai. Šou dirba nacionaliniame aviacijos anomalių reiškinių tyrimo centre (NARCAP). Straipsnio autoriai pabandė rasti keisto įvykio paaiškinimą. Jie iš karto atmetė kai kuriuos optinius reiškinius. Pavyzdžiui, nurodytas pranešime saulės kampas atmeta halo pasirodymo galimybę.

Miražas?

Fata morgana - tam tikros rūšies miražas, kuris pasirodo virš horizonto, susidarius tinkamam šiluminių sluoksnių dariniui. Miražas greitai kinta, kartais sukelia iliuziją, kad danguje virš horizonto plaukia laivai.

Tačiau 1665-ųjų metų įvykiai vyko aukščiau, nei paprastai būna miražo atveju. Miražu negalima paaiškinti apskrito objekto danguje, kur jis kabojo iki vakaro. Fata morgana tiek ilgai neišsilaiko.

Didžiulis paukščių pulkas?

„Mūšis" prasidėjo kartu su paukščių pulko pasirodymu. Obekas ir Šou apibendrino visus pranešimus: „Danguje pasirodė didelis paukščių pulkas. Sinchroniškai skrisdami jie sudarė ilgo koridoriaus formą. Po to pavirto į karinį laivą, kuris judėjo iš šiaurės, tuomet atsirado kiti laivai. Pietuose pasirodė didelė grupė oro laivų, jie judėjo šiaurės rytų kryptimi.

Du pagrindiniai laivai iššovė vienas į kitą sviedinius, danguje pasirodė ugnis ir dūmai - tai ir išgąsdino žvejus. Siaurės pusėje buvę laivai atsitraukė, po to sugrįžo atgal ir pajudėjo į pietus. Kitos dvi mažų laivų oro flotilės pasirodė vakaruose ir rytuose. Kai dūmai išsisklaidė, žvejai pamatė sulaužytą stiebą pietų flotilės laive ir rudais rūbais apsirengusį žmogų, kuris stebėjo savo ekipažo veiksmus ir atsitraukimą nuo priešų'.

Neapsakomai didelis varnėnų būrys gali sukurti panašią sceną - taip mano Obekas ir Šou. Kartais keletas varnėnų pulkų susijungia į vieną didžiulį būrį, sudarydami keisčiausias besikeičiančias figūras. Gal 1665-ųjų metų pavasarį buvo susidariusios neįprastos oro sąlygos, daugybė varnėnų sudarė pulkus ir patraukė į Baltijos jūros vakarinį krantą vasaroti?

Tačiau paukščiu pulku negalima paaiškinti tamsaus objekto, kuris išbuvo danguje iki vidurnakčio. Ar gali būti taip, kad danguje vienu metu vyko du neįprasti reiškiniai? Vienas jų sukūrė oro mūšio iliuziją, o kitas įgavo ore pakibusio objekto formą?

Obekas ir Šou mano, kad tai „nepaprastas įvykis". Nesvarbu, tiesa tai ar ne, tačiau jį galima laikyti pirmuoju pranešimu istorijoje apie „skraidančią lėkštę".