NSO | Ateiviai:

Šis straipsnis pateiktas pagal vieno žmogaus rankraštį, kurio kopiją jis maloniai sutiko pateikti redakcijai. šis žmogus - žinomas Lenkijoje ufologas ir anomalių reiškinių tyrinėtojas, parašęs ne vieną knygą ir straipsnį minėta tema. Jis gyvena ir dirba Jordanuve - nediliame miestelyje, esančiame pačiuose šalies pietuose, Vakarų Karpatų priekalnėse, maždaug 60 KM į pietus nuo Krokuvos.

1986 m. sausio 29 d, apie 20 valandą daugiau nei 20 atsitiktinių liudininkų matė rutulio formos objektą, kuris skrido lygiagrečiai žemės paviršiui. NSO švietė raudona spalva ir skrido 15 m/s greičiu. Tačiau po kelių sekundžių įvyko katastrofa. Objektas maždaug 60-70 laipsnių kampu krito ant Kalkinio kalno, esančio miesto ribose ir žinomo kaip "aukštuma 611".

Šis incidentas įvyko trimis dienomis anksčiau nei garsusis atvejis, kai Kenetas Arnoldas virš Kaskadinių kalnų (JAV) stebėjo NSO, ir dešimčia dienų anksčiau garsiosios ateivių kosminio laivo avarijos prie Rosvelio.

Pats didžiausias neatpažintų skraidančių objektų aktyvumas buvo 1990-ais metais naktį iš kovo 30 d. į 31 d., kai nežinomi objektai buvo stebimi radaru ir persekiojami dvejais Belgijos KOP naikintuvais F-16. Trikampius objektus danguje matė, fotografavo, įrašinėjo į vaizdo juostą apie 13 500 žmonių, iš kurių vėliau apie 2600 pateikė raštiškus parodymus apie tai, ką matė. 1990 m. birželio 22 d. Belgijos karinės oro pajėgos sutiko dalinai paviešinti ataskaitą apie tos nakties įvykius.

Ateivių ir neatpažintų skraidančių objektų (NSO) tema, regis, jau seniai išsemta, iš mokslinio pažinimo plotmės perėjusi į kažkokį buitinį lygį, kartais netgi su ironijos ar saviironijos elementais. Tačiau nei besąlygiškas anomalių kosminių reiškinių pripažinimas, nei aršus jų neigimas kol kas neatnešė naudos nei NSO egzistavimo teorijos šalininkams, nei priešininkams. Kiekvienas užsiima savo darbais: ufologai renka, sistemina ir analizuoja faktus, skeptikai ironiškai šypsosi, o gyvenimas eina savo vaga.

Pasikeitus politiniams prioritetams nemažai VSK (Valstybės saugumo komitetas, rus. - KGB) slaptuose archyvuose laikytų dokumentų tapo prieinami visuomenei. Tačiau ar šiais dokumentais galima tikėti? Bet kuris valstybės saugumo darbuotojas pasakys, kad tikrai svarbūs dokumentai retai yra išslaptinami savo pirminiu pavidalu. Jie yra "išvalomi", pašalinami duomenys, kurių žinyba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori platinti. Vis tik šie dokumentai gali suteikti tyrinėtojams įdomios informacijos, pavyzdžiui, apie ateivių ir NSO problemas, kurios buvo nagrinėjamos ir slaptosiose tarnybose.

Varginija - tai nedidelis miestelis Brazilijoje, kurio pats žymiausias pastatas yra didžiulio grybo formos vandentiekio bokštas. Tačiau būtent šio miestelio apylinkėse labai dažnai nutinka įvairios istorijos, susijusios su NSO ir ateiviais.

Karlas Gustavas Jungas (1875- 1961) – šveicaru psichiatras, analitinės psichologijos pradininkas. Jis gimė šventiko šeimoje, baigė Bazelio ir Ciuricho universitetus, 1900 metais pradėjo dirbti silpnapročiu klinikoje. Nuo 1907 metu pradėjo dirbti su Zigmundu Froidu. 1912 metais Jungas išleido knygą „Apie pasąmonės psichologiją“, kurioje paneigė daugumą Froido idėjų. 1933 metais Jungas tapo psichologijos profesoriumi Ciuricho politechnikos institute. 1943 metais persikėlė į Bazelį, kurio universitete dirbo medicinos psichologijos profesoriumi.

Nors oficiali statistika apie atskridusius NSO buvo pradėta kaupti po Rosvelio incidento, yra žinoma nemažai atvejų, kad ateiviai mūsų planetoje lankėsi ir ankščiau. Žinoma, XX amžiaus pradžioje tai buvo reti įvykiai, niekam net į galvą nešovė domėtis keistais skraidančiais objektais. Tačiau archyvuose esantys įrašai patvirtina ateivių iš kitų planetų vizitų faktus.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) suteikė atvirą prieigą prie 12 milijonų puslapių archyvinių dokumentų, susijusių su specialiosios tarnybos darbu nuo 1940 iki 1990 m. Publikuotoje medžiagoje be viso kito yra žvalgybos ataskaitos apie Stalino mirtį, NSO ir telekinezės tyrimus.

1976 m. balandžio 23 d. dešimtys Kišados municipaliteto (Brazilija) gyventojų naktiniame danguje pastebėjo paslaptingą objektą. tai buvo didžiulis diskas, kuris be jokio garsp skrido danguje, skleisdamas ryškią šviesą. Objektą matė ir naktinių manevrų Tiro de Guera karinės bazės poligone dalyviai.

1995-ais metais JAV viešas paskaitas skaitė Filas Šnaideris. Jis tvirtino, kad JAV vyriausybė jau seniai užmezgė artimus santykius su ateiviais ir kartu su jais kuria bendras programas: "Žinau tai, nes pats gana ilgai dalyvavau viename tokiame projekte ir galėjau susipažinti su aukšto slaptumo lygio dokumentais".

1976-ais metais įvyko taip vadinamas Teherano incidentas, kai ankstyvą rugsėjo 19-os dienos rytą virš Irano sostinės vizualiai ir radarų ekranuose buvo stebimas neatpažintas skraidantis objektas.

Apie šį įvykį žinoma labai mažai. Tai nekelia nuostabos, nes viskas vyko virš Kalahario dykumos Amerikoje. Numušto NSO perėmimo ir tyrimo operacija buvo pavadinta "Sidabriniu deimantu", jai suteikta aukščiausia slaptumo kategorija. Vis tik slapta informacija nutekėjo.

1980-ųjų metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais rytinėje Anglijos pakrantėje labai dažnai buvo pastebimi NSO, vos ne kiekvieną dieną. Skraidančios lėkštės buvo persekiojamos policijos automobiliais, ateiviai suko ratus virš Šiaurės jūroje esančių naftos platformų ir virš NATO karinių bazių. Visos šios ateivių bangos kulminacija tapo skandalingas policininko pagrobimas nedideliame Todmordeno miestelyje Vakarų Jorkšyre.