Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Atsisveikinti dažniausiai reikia tada, kai labiausiai reikia artumo. Užtenka kelių sekundžių, kad žmogų įsimylėtum, bet gali praeiti metai, kol pagaliau jį pamirši. Psichologai yra daug parašę apie tai ką jaučia žmogus, po artimo žmogaus mirties, taip pat pastaruoju metu daugėja psichologinių skyrybų studijų. O kas su žmogumi vyksta ne šeimos, o tiesiog ilgalaikių santykių iširimo metu? Juk kiekvienas mūsų turi vienokią ar kitokią skyrimosi patirtį. Kokie čia egzistuoja dėsningumai ir kaip psichologija gali padėti pereiti šį nelengvą etapą, kad jis paskatintų, o ne sustabdytų žmogaus vystimąsi?

Galvoje apsigyvena mintis. Ji sukasi, nepalieka nei geriant rytinę kavą, nei skubant į susirinkimą, nei atsiimant vaikus iš darželio. Stengiesi ją visa jėga atmušti, tarsi atskriejantį lauko teniso kamuoliuką, kad liktų kažkur ten… kitoje tinklo pusėje. Akimirka. Mintis vėl čia.

Tikriausiai jau nieko nestebina faktas, kad spalvos įtakoja mūsų emocijas ir netgi fizinę savijautą. Dauguma turbūt esame pastebėję, kad raudona spalva skatina veikti, o žydra-svajoti, žalia spalva padeda nusiraminti, o oranžinė atrodo tokia “skani”. Visas mus supantis materialus pasaulis yra spalvotas [tik nebandykite to įrodinėti savo šuniui], tačiau Tvėrėjas buvo išties sumanus, todėl kiekvienas jo kūrinys turi ir savo formą.

Matymas per atstumą yra vienas iš geriausiai patvirtintų paranormalių žmogaus gebėjimų. Tokį gebėjimą turintys žmonės gali matyti vietas ir įvykius, nutolusius nuo mūsų laike ir erdvėje. Naudodamiesi prigimtiniu gebėjimu, kitaip dar vadinamu paranormalių reiškiniu (psi), tokie žmonės iki smulkmenų atpasakoja, ką matę.

Mintis, kad galima sapnuose telepatiškai bendrauti su kitais asmenimis, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti beprotiška. Tačiau susidomėjimas telepatija neatslūgsta nuo tada, kai pasaulis susidomėjo psichoanalize. Net tokie žymūs pasaulyje psichoanalitikai kaip Sigmundas Freudas ir Carlas Jungas kai kuriuos dalykus bandė paaiškinti mistiška telepatija.

Mūsų laikais praktiškai nėra jokios rizikos būti palaidotam gyvu. Medikai mano, kad netgi patys sunkiausi letargo miego atvejai ir mirtis - tai dvi visiškai skirtingos būsenos, jas neatskirti gali tik labai neatidus žmogus.

Žmogus yra gamtos dalis, tad, jei Mėnulis savo gravitaciniu lauku judina jūras ir vandenynus, teoriškai pilnatis gali veikti ir žmones, juk 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo, sako psichiatras Mindaugas Šablevičius.

Chiromantas Dmitrijus Trockis gerą dešimtmetį veda seminarus norintiems gyventi geriau, būti laimingiems, surasti savo pašaukimą ar išgyti. Prieš metus jis pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir jau turi gausybę gerbėjų. Jo filosofija, regis, labai paprasta – mūsų visų ligų ir nesėkmių priežastys yra mūsų galvose, tad belieka pakeisti mintis ir imsi sveikti. Bet kodėl tai nėra taip paprasta?

Kaip sakoma „akys – sielos veidrodis“. Per jas mes ir gauname didžiąją dalį informacijos apie pasaulį ir patys spinduliuojame savo mintis, emocijas, savo energiją. Todėl tas posakis tikrai ne iš piršto laužtas. Net jei ne kiekvienas taip aiškiai jaučia energiją, kad galėtų pažvelgęs į akis papasakoti, kas dedasi žmogaus sieloje, visi tą pajuntame pasąmoningai ir sureaguojame emociškai. Yra net medicinos mokslo šaka iridodiagnostika, kuri įvertina žmogaus kūno organų ir jų sistemų būklę bei ligas pagal akies vyzdžio judrumą ir rainelės piešinio pasikeitimus.

Yra daug telepatijos rūšių, nors kai kurie žmonės ne visas jas laiko tikromis. Tos, kurios veikia yra netikros, o kurioms reikalingi specialūs gebėjimai ir juos turintys žmonės – retenybė, tikros. Tačiau, kadangi jos neįrodytos, tai nėra apie ką šnekėti…

Jau seniai buvo manoma, kad pagal matytus sapnus galima numatyti ateitį, buvo sudarinėjama daugybė sapnininkų, aiškinančių sapnų reikšmę, tačiau pats populiariausias buvo „Senas ir naujas įprastinis spėjimo ORAKULAS, po mirties rastas pas 106 metų amžiaus senolį Martyną Zadeką, pagal kurį jis sužinodavo kiekvieno likimą per žmogaus laimės ir nelaimės ratus, naudojant stebuklingą veidrodį arba sapnininką”.