Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Aš vėl kažkur važiuoju. Blaškausi tarp miestų ir kaimų. Keičiu šalis ir laiko juostas. Aplankau mamą, kai turiu laiko. Jau po visų reikalų. Po kavos su draugėmis ir manikiūro salone.

Iš tikrųjų tu visada buvai viena, bet šis suvokimas dažniausiai ateina pavėluotai. Tėvai miršta, vyrai keičiasi, meilužiai apgaudinėja, vaikai auga. Arba pati juos palieki, nes tapo svetimi. Lūžta tai, kas dar vakar veikė. Kad ir kas nutiktų, atmink – vienišumas visada tyko už nugaros, kaip žiema. Branda – tai gebėjimas būti vienai, nekeliant nereikalingos dramos. Geriau pasiruošti iš anksto.

Pirmoji taisyklė. Dievas sukūrė žmogų ne kančioms – Dievo kūrinys turi džiaugtis gyvenimu, mylėti ir kurti. Mažiau skųskitės gyvenimu, visada prisiminkite, kad yra žmonių, gyvenančių daug blogiau nei jūs.

Sokratas, didis filosofas ir daugiavaikis tėvas, kaip žinoma, mėgo išeiti į aikštę ir užduoti sunkų klausimą savo amžininkams. Pabandžiau ir aš sukelti diskusiją, uždavęs vieną iš tokių klausimų. Štai kas iš to išėjo.

Budistų vienuolė ir Tibeto mokytoja Tenzin Palmo Džensunma paprastai paaiškina skirtumą tarp meilės ir prisirišimo: tikroji meilė aplanko mus tada, kai mes nuoširdžiai, iš visos širdies, siekiame padaryti savo išrinktąją arba išrinktąjį laimingus. Prisirišimo atveju, mes, visų pirmą, siekiame savo pačių laimės.

„Atsiprašau“ – žodis, kurio išmokstame vos pramokę kalbėti ir supratę, kad kartais padarome ne tai, ką turėtume. Nors „atsiprašau“ – tai tik žodis. Daug svarbiau – atsiprašančio žmogaus ketinimai.

Traukos dėsnis — labai išmintingas dėsnis, kurio pagrindu klostosi mūsų gyvenimas. Dėl šios priežasties, labai svarbu vystyti savo intuityvius gebėjimus ir stengtis pritraukti į savo gyvenimą tai, apie ką svajojate.

Nėra blogai pabūti vienai, ypač šiais laikais. Tai nereiškia, kad esi neverta turėti artimą žmogų ar kad tau kažkas negerai. Tai tiesiog reiškia, kad lauki to, kuris mylės, kaip to nusipelnei.

Dažnai, kai žmogus blogai padaro savo darbą, jis pasipiktina: „Ar jūs žinote, kiek man už tai moka?!”. Žinau. Ir nesuprantu, ką tu čia veiki. Mano manymu, viskas paprasta: nepatinka – nedirbk. Ir taip viskame kame.

Gerai apsirengusi jauna moteris eina gatve. Priešais eina metus nesimaudžiusi benamė purvina apranga, susivėlusiais plaukais, nuo jos sklinda atitinkamas kvapas.

Vietoje, kurioje karaliauja melas, paslėptas po veidmainystės kauke, nuoširdumas niekada neranda supratimo. Tokiame pasaulyje nuoširdus pokalbis laikomas nusikaltimu ir reikia turėti daug drąsos, norint nusimesti šarvus, atverti savo širdį ir pasakyti tiesą.