Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Kuris iš mūsų nesusimąstė apie šio pasaulio neteisybę?! Jūs atveriate žmogui savo sielą, o jis jus išduoda. Jūs kuo nors rūpinatės, o jis lipa jums ant galvos.

Visada atrodo, kad laimingas gyvenimas – jau ne už kalnų. Reikia tik nusipirkti tai, pasiekti to ir sutaupyti tam. Kas galėjo pamanyti, kad reikia mokytis laimės meno? Kad reikia suvokti daugybę sudėtingų dalykų, jog suprasti, kad laimė visada labai paprasta.

Vis girdžiu tą patį kalbėdamas su mokytojais. Kaip profesionalus terapeutas matau, kad šiuolaikiniai vaikai tampa vis mažiau socialiai, emociškai ir akademiškai aktyvūs, o kartu daugėja vaikų, kurie turi problemų dėl mokymosi bei kitokių sutrikimų.

Kalbėsime ne apie kažkokią bausmę už visas jūsų nuodėmes, bet apie taikos ir harmonijos balansą Visatos mastu. Karma moko, kad visi mūsų gyvenimo įvykiai – natūralus vien mūsų poelgių rezultatas.

Gaila, kad „artimos sielos” sąvoką daugelis suvokia kaip nuvalkiotą etiketę, juk sielų artumas – tai teigiamas žmonių tarpusavio ryšio ir laimės simbolis.

Žmonės yra kartu tol, kol nori būti kartu. Nei pareiga, nei garbė, nei moralė neprirakins vieno žmogaus prie kito. Kai žmogus nori išeiti, jis paliks ir namus, ir vaikus, ir mirštantį žmogų. Kol norės – liks šalia.

Ar kada nors pastebėjote, kad yra tokių moterų, kurios itin lengvai užmezga santykius su vyrais? Netgi kai jos yra vienišos, per daug dėl to neišgyvena ir šalia jų greitai atsiranda naujų gerbėjų būrys. Kur slypi jų paslaptis?

Žmonės labai bijo skirtis, bet ir pauzės su visokiais neapibrėžtumais dažnai sukelia mums panišką siaubą. „O jei mano gyvenime daugiau niekada ir nieko nebus?“ Bus ir dar kaip bus.

Nemeilė – tai, kai negalima trukdyti. Kalbėti, juoktis arba pristoti su apsikabinimais. Negalima pasakoti apie dalykus, kurie neduoda ramybės – tai kvailystė, o ne nerimas. Negalima kažko prašyti – reikia suprasti, kad dabar sunki padėtis. Ir apskritai kam tau to reikia? Negalima tikėtis pagalbos, suaugę patys turi spręsti savo problemas

Vėliau pasakys, kad reikia sulieknėti. Po to – kad reikia energingiau judėti ir linksmiau į viską žiūrėti! Optimistiškiau. Ir nesiskųsti. Reikia pakeisti šukuoseną. Paskaityti populiarią knygą ir pažiūrėti filmus dėl asmeninio tobulėjimo. O kai sulieknėsi, pakeisi šukuoseną, apsirengsi kitais drabužiais ir pradėsi optimistiškai šypsotis, pasakys, kad esi per senas. Ir ką tada daryti?

Aš vėl kažkur važiuoju. Blaškausi tarp miestų ir kaimų. Keičiu šalis ir laiko juostas. Aplankau mamą, kai turiu laiko. Jau po visų reikalų. Po kavos su draugėmis ir manikiūro salone.