Prūsijos karaliaus Frydricho keistenybė suburti gigantų armija

Tie, kurie domisi karo istorija, kolekcionuoja ordinus, ginklus ar dar kažką. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I irgi buvo toks kolekcionierius. Jis rinko ... gigantus.

Frydrichas buvo taip susižavėjęs aukšto ūgio vyrais, kad iš jų subūrė visą armiją - gigantų armiją. Atsižvelgiant į tai, kad XVII-XVIII amžiais vidutinis vyrų ūgis buvo žymiai mažesnis nei dabar, bet kuris aukštesnis nei 180 cm vyras buvo potencialu šauktiniu į šią armiją. Karalius nepriimdavo atsisakymų: jeigu kas nors nenorėjo prisijungti prie jo šlovingosios armijos, buvo labai didelė tikimybė, kad tokį vyrą pagaus samdiniai ir jėga atgabens į armiją.

Yra pasakojama, kad Frydrichas netgi subūrė žvalgų būrius, kuriuos siuntė į kitas šalis, kur jie turėjo grobti pačius aukščiausius vyrus. Kartą tai vos nesukėlė tarptautinio skandalo, kai žvalgai pabandė iš karietos ištraukti aukštą vyrą. Pasirodo, tai buvo Austrijos pasiuntinys.

Kitų to meto Europos šalių karaliai, norėdami išsipirkti iš prūsų užkariautojo, žinojo, kaip tai padaryti: išsiųsdavo kaip dovaną aukšto ūgio vyrų. Pavyzdžiui, Petras Pirmasis, kurį su Frydrichu siejo stipri draugystė, su Prūsija diplomatinius santykius užmezgė tada, kai keistenybes mėgstančiam karaliui išsiuntė specialiai atrinktų gigantų būrį.

Panašu, kad karalių Frydrichą be praktinių karinių tikslų domino tikras fetišizmas. Jis reikalavo, kad jo aukštaūgiai kariai tuoktųsi tik su moteriškos lyties gigantėmis, norėdamas išvesti dar aukštesnių žmonių „rūšį“.

Yra istorikų, kurie tai nelaiko Frydricho Vilhelmo įgeidžiu ar keistenybe. Tikra tiesa, karalius jautė potraukį augalotiems kareiviams, tačiau to meto kariniu požiūriu aukštas ir stiprus karys mūšio lauke kėlė baimę priešininkui bei su sunkia muškieta elgėsi kur kas geriau nei žemo ūgio karys. Frydrichas kūrė ne butaforinę, o stiprią ir veiksmingą armiją. Potsdame, kuriame buvo antroji karaliaus rezidencija, bazavosi gvardijos pulkas, kuriame tarnavo 2400 didelio ūgio kariai, puikiai apmokyti ir pasiruošę mūšiams. Petras Pirmasis į šį pulką pasiuntė 55 vyrus, kurių ūgis buvo ne žemesnis nei 188 cm, taip atsidėkodamas už Frydricho dovaną - Gintaro kambarį. Grafo Rutkovskio gvardijos pulką sudarė batalionai. Pirmajame batalione nebuvo nė vieno kario, žemesnio nei 177 cm, o flanginių batalionų karių ūgis siekė 194 cm.

Yra pasakojama, kad į Frydricho armiją buvo patekęs ir garsusis rusų mokslininkas Lomonosovas, kuris taip pat galėjo pasigirti dideliu ūgiu. Jis nusprendė keliauti į Hagą, iš kur į Peterburgą plaukdavo burlaiviai. Pakeliui užsuko į smuklę, kurioje sėdėjo prūsų kariai. Buvo nemažai išgerta,

o kai Lomonosovas atsigavo, tai jau buvo aprengtas prūsų armijos uniforma, o kišenėje buvo prūsų kario dokumentai. Tais laikais tarnyba armijoje trukdavo daug metų. Iš karto pabėgti iš dalinio nebuvo galimybių, nes visur aplinkui stovėjo stebėjimo bokšteliai. Lomonosovas ėmė gudrauti. Jis visokeriopais būdais stengėsi parodyti, jog jam tarnyba armijoje patinka. Taip nuslopinęs budrumą, vieną ankstyvą rytą, kai visi aplinkui miegojo, jis perlipo per tvorą, perplaukė griovį ir šlapiais rūbais nubėgo dešimt kilometrų iki valstybinės sienos. Persekiotojai vos nepavijo. Dar 5-10 minučių ir bėglys būtų sučiuptas. Taip vienu kariu tapo mažiau.