Spermatozoidų kiekis pas Vakarų vyrus nuo 1973 metų sumažėjo daugiau nei 50%

„Spermatozoidų kiekis pas vyrus vakarų šalyse staigiai mažėja be kažkokių matomų „išlyginimo“ požymių, teigia naujo tyrimo duomenys, patvirtinantys požiūrį, jog vyrų sveikatai šiuolaikiniame pasaulyje kyla rizika ir tai, tikėtina, kelia grėsmę vaisingumui“, – rašo Maya Salam The New York Times leidinyje.

„Išstudijavusi tūkstančius tyrimų ir pravedusi meta-analizes 185 iš jų (kas savaime yra pats išsamiausias mokslo darbas šiai dienai), tarptautinė tyrėjų komanda įvertino 42935 vyrų iš 50 šalių spermos pavyzdžius, gautus nuo 1973 iki 2011 metų, – rašoma straipsnyje. – Mokslininkai aptiko, jog spermatozoidų koncentracijos rodiklis – spermatozoidų skaičius mililitre spermos – mažėjo kasmet ir pasekoje sumažėjo 52,4% pas vyrus iš Šiaurės Amerikos, Europos, Australijos ir Naujosios Zelandijos“.

Bendras spermatozoidų skaičius minimoje grupėje taip pat krito kiekvienais metais ir per 40 metų sumažėjo 59,3%.

„Apie spermatozoidų skaičiaus mažėjimą pirmą kartą buvo pranešta prieš maždaug ketvirtį amžiaus, tačiau nauja analizė rodo, jog „šis kritimas stiprus ir nenutrūkstamas“, sako viena iš tyrimo autorių dr. Shanna H. Swan, Icahn School of Medicine profesorė prie Mount Sinai ligoninės Niujorke, – praneša Salam. – Ir, nors šis mokslinis darbas šiai dienai siūlo pačią išsamiausią informaciją ilgo ginčo temoje, pastarasis toli gražu nepabaigtas, kadangi aprašomo reiškinio priežastis ir jo poveikis vaisingumui – o taip pat ir jo gyvenimiškos pasekmės – kol kas nežinomi“.

Pasak dr. Swan, tai, kad spermos blogėjimo tendencija stebima vakarų šalyse, kelia mintis apie „chemikalų prekyboje“ įtaką, – perduoda žurnalistė. – Nors minimas mokslo darbas neakcentuoja to priežasčių, – jo autoriai remiasi egzistuojančiais tyrimų duomenimis, rodančiais, jog faktoriai iššaukiantys aprašytą mažėjimą, – alkoholio, cigarečių dūmų ir chemikalų poveikis gimdoje esančiam kūdikiui, o taip pat stresas, antsvoris ir amžius“.

Jeigu motina rūko, spermatozoidų skaičius pas jos sūnų mažėja – tą pademonstravo daugybė tyrimų“, – pasakė daktarė Swan. Ji papildė, jog, pasak 2005 metų tyrimo, sūnų vystymąsi taip pat įtakoja perinatalinis ftalatų poveikis – medžiagų, naudojamų siekiant suteikti plastikui atsparumo ir plastiškumo.

Profesorius Nilsas Skakebekas(Niels Skakkebaek) iš Kopenhagos universiteto „nurodė į Daniją ir Vokietiją kaip pavyzdžius tam, prie ko priveda dabartinė įvykių eiga“, rašoma straipsnyje.

„Danijoje 8% vaikų dabar gimsta dirbtinio apvaisinimo būdu, – pranešė Skakebekas. – Nežiūrint į tokią veiklą, gimstamumas per 40 metų žymiai mažesnis nei reikalingas palaikyti tą patį žmonių skaičių. Jaunų vokiečių skaičius jau nukrito 50% nuo 1960-ųjų metų. Profesorius papildė, jog panaši tendencija stebima Japonijoje – ne vakarų, tačiau industrinėje išsivysčiusioje šalyje.

Pasak jo, Jungtinėse Valstijose gimstamumas tarp baltųjų gyventojų „žemesnis už tą lygmenį, kuris palaikydavo nuolatinį gyventojų skaičių“.