Stebuklingi praeities veidrodžiai

XX amžiuje Lenkijoje vienoje senoje bažnyčioje buvo aptiktas senovinis veidrodis. Ant jo lotynu kalba buvo užrašytas, kad jis priklausė ponui Tvardovskiui, kuris "juo naudojosi per savo magiškus užsiėmimus".

Pono Tvardovskio veidrodis

Ponas Tvardovskis - Lenkijoje gerai žinomas personažas, gyvenęs XVI amžiuje. Jis užsiiminėjo spiritizmu ir astrologija, todėl šis radinys sujaudino visuomenę.

Veidrodį tyrinėti ėmėsi mokslininkai. Pasirodo, jo paviršiuje yra užmaskuoti vaizdai, kurie pasidaro matomi, tik šviesai krentant tam tikru kampu, ir gali būti atliekama jų padidinta projekcija ant sienos. Taip lenkų legendos įgavo realumo. Jose buvo teigiama, kad ponas Tvardovskis galėjo iškviesti velnią. O ant veidrodžio kaip tik buvo būtybės su ragais ir uodega atvaizdas.

Panašūs „magiški veidrodžiai“ kažkada buvo „masiškai“ gaminami Rytuose. Istorikams gerai žinomi kinų veidrodžiai. Dar 1086-ais metais kinų mokslininkas Shen Kuo knygoje „Apmastymai apie sapnų ežerą“ užsiminė apie senovinius veidrodžius, kurių gamybos paslaptis buvo prarasta VIII amžiuje (atkreipiame dėmesį, kad XI amžiuje kalbama apie senovėje gamintus veidrodžius).

Kuo rašė: „Yra veidrodžiai, praleidžiantys šviesą, kurių antroje pusėje yra apie dvidešimt senovinių hieroglifų, kurių neįmanoma iššifruoti. Šie hieroglifai patenka į priekinę dalį ir atsispindi ant kambario, kuriame yra veidrodis, sienos. Visi veidrodžiai labai panašūs, visi labai seni ir visi praleidžia šviesą“.

Gali būti, kad pono Tvardovskio veidrodis buvo vienas iš tokių senovės kinų falsifikatų, ant kurios vėliau buvo padarytas užrašas lotynų kalba.

Mokslininkams padarė įspūdį veidrodžio kokybė ir detalių subtilumas. Jie pareiškė, kad veidrodis labai primena šiuolaikines hologramas, o veidrodį sukūręs meistras turėjo gerai išmanyti optikos dėsnius.

Netgi darant prielaidą, kad tai yra ne senovės kinų veidrodis, o pagamintas pono Tvardovskio, vis vien kyla klausimas - iš kur XVI amžiuje galėjo būti tokios žinios?

Magiškas Nostradamo veidrodis

Kita mįslinga istorija apie magišką veidrodį susijusi su dviejomis, ko gero, pačiomis paslaptingiausiomis praeityje gyvenusiomis asmenybėmis - pranašais Mišeliu Nostradamu ir grafu Sen Žermenu. Išliko legendos apie tai, kad grafas turėjo daugybę įvairių magiškų daiktų. Vienas iš pačių nuostabiausių buvo veidrodis. Žvelgiant į šį veidrodį, galima buvo matyti visus ateities įvykius ir sužinoti savo likimą. Tuo grafas sėkmingai naudojosi, pelnydamas stebukladario šlovę.

Legendose teigiama, kad šis veidrodis kažkada priklausė pačiam Nostradamui, kuris tik veidrodžio dėka ir padarė savo garsiąsias tikslumu stulbinančias pranašystes. Kotrynos Mediči dienoraštyje išliko įrašas, kuriami ji rašė, kad Nostradamas jai rodė šį paslaptingą daiktą: „Ten buvo kažkokių švenčių paveikslai, gaisro ugnys ir kraujo klanai - tai buvo Baltramiejaus naktis... Po to pasirodė vyro veidas, tačiau su moteriškais auskarai ir karoliais - tai buvo Henrikas III. Tuomet veidrodyje pasirodė kažkieno didelis šešėlis“.

Nėra žinoma kaip veidrodis atiteko Sen Žermenui, kuris matydavo jame ateitį ir stulbindavo žmones savo pranašystėmis. Taip pat neaišku, kur veidrodis vėliau dingo - Sen Žermeno veidrodžio pėdsakai išnyksta kažkur praeityje.

Kijevo legendos

Senoviniai šaltiniai teigia, kad panašus stebuklingas veidrodis buvo Kijevo Rusioje. 1584-ais metais lenkų kunigaikštis Martynas Grunevegas apsilankė Kijeve, o kelionę aprašė dienoraštyje. Jis apsilankė Sofijos sobore, kuriame matė kažkokį stebuklingą akmenį-veidrodį.

Štai ką rašo Grunevegas: „Virš didelių bažnyčios durų įtaisytas didelis žalias akmuo, panašus į veidrodį. Liaudis apie jį pasakoja nepaprastas legendas, o būtent, kad veidrodyje matoma tai, kas buvo laikoma slapta“.

Austrų diplomatas Erichas Liasota po 10-ies metų taip pat lankėsi Kijeve. Jis savo įspūdžius detaliai aprašė dienoraštyje, kuris dabartiniu metu saugomas Bauceno mieste Saksonijoje. Be kitų įdomių aprašymų, jame yra įrašas apie šventosios Sofijos soborą.

Štai ką rašo Liasota: „Viršuje yra galerija ar choras, o turėklai nuo vienos kolonos iki kitos pagaminti iš melsvos spalvos akmens vientisų plokščių. Vienoje tokioje plokštėje, esančioje tiesiai prieš pagrindinį altorių, yra apvali anga, maždaug pusės alkūnės skersmens, kuri dabar užpildyta kalkėmis. Pasakojama, kad šioje vietoje seniau buvo veidrodis, kuriame burtų pagalba buvo galima pamatyti viską, ką tik panorėjai, netgi kelių šimtų mylių atstumu“.

Pasirodo, per tuos 10 metų, praėjusių nuo lenkų kunigaikščio apsilankymo, veidrodis kažkur dingo. Liasota irgi aprašė legendą apie stebuklingą veidrodį: „Kartą atsitiko taip, kad vienas Kijevo kunigaikštis išvyko kariauti su pagonimis ir jo ilgai nebuvo namuose. Jo žmona kiekvieną dieną žiūrėdavo į veidrodį, norėdama žinoti, ką veikia jos ponas ir kaip jam sekasi. Tačiau vieną dieną ji pamatė, kad kunigaikštis turi meilės santykius su paimta į nelaisvę moterimi. Kunigaikštienę apėmė įtūžis ir ji sudaužė veidrodį“.

Praeities ir ateities aukštosios technologijos

Jeigu anksčiau stebuklingi veidrodžiai buvo pasakų ir legendų atributais, tai šiandien jie, iš tikrųjų, sutinkami visur. Ar galima laikyti pasakišku daiktu planšetinį kompiuterį ar telefoną, kuriam galima užduoti klausimą, taip pat ir balsu, ir jis jums atsakys?

Dabartiniuose „stebuklinguose veidrodžiuose“ mes matome kitas šalis, galime bendrauti su draugais ar artimaisiais, gyvenančiais už tūkstančių kilometrų, netgi stebėti kitas planetas.

Įdomu tai, kad neseniai anglų mokslininkai išrado šių dienų stebuklingą veidrodį, kuriame galima pamatyti ateitį. Tiesa, tai yra jūsų pačių ateitis. Paspaudus mygtuką, galėsite pažiūrėti, kaip atrodysite po kelių ar keliolikos metų.

Atvaizdas kuriamas miniatiūrinėmis kameromis, kuriomis jūs esate fotografuojamas įvairiomis projekcijomis. Po to atvaizdas apdorojamas specialia programa ir sukuriamas jūsų hipotetinis atvaizdas ateityje. Vieni veidrodyje pamatys raukšlėtus ir suskretusius senius, o kiti jaunatviškus ir gerai atrodančius pagyvenusius žmones.

Stebuklingas veidrodis turi įvairius daviklius, kurie renka informaciją apie jus ir jūsų sveikatą. Programa, remiantis šiais duomenimis, prideda įvairių štrichų jūsų portretui, o jūs galite savo akimis pamatyti, kuo baigsis ateityje dabartiniai jūsų žalingi ar naudingi įpročiai.

Stebuklingojo veidrodžio kūrėjai perspėja, kad tuo atveju, jeigu nesveikai gyvenate, jūs galite būti sukrėstas to, ką pamatysite, todėl savo išradimu nerekomenduoja naudotis žmonėms, turintiems silpną nervų sistemą. O visi kiti gali pasigrožėti (ar pasibaisėti), žiūrėdami į tai, kaip atrodys po 20-30 metų.

Kas ten žino, kokie dar analogiški išradimai bus padaryti ateityje. Gali būti, kad greitai atsiras „stebuklingi veidrodžiai“, kurie mums asmeniškai pasakinės, kad mes pasaulyje esame „patys gražiausi“, sulygins mus su milijonais kitų lankytojų ar palaikys visiškai prasmingą dialogą.

Gali būti, kad pavydžios Kijevo kunigaikštienės sudaužytas veidrodis buvo kažkoks analogiškas prietaisas, kuriuo buvo galima stebėti vyrą, išvykusį į tolimą žygį, arba palyginti savo išorę su kitų vartotojų išore.

Iš kur tolimoje praeityje galėjo atsirasti tokie prietaisai? Negalima atmesti minties, kad Žemėje jau gyveno aukšto išsivystymo civilizacijos, kurias sekančios kartos laikė stebuklingomis.

Gali būti taip, kad ir mūsų pasauliui kas nors atsitiks ir bus prarastos mūsų technologijos. Tuomet stebuklingai išgyvenę sulaukėję žmonės į nedaugelį išlikusių mūsų laikmečio prietaisų žiūrės kaip į dieviškus artefaktus, o savo bažnyčių altorius puoš dabartiniais „Iphone“ telefonais ar „Ipad“ planšetiniais kompiuteriais.