Supernovos sprogimo pranašystės pasitvirtino

Iš anksto numatyti tokių dalykų, kaip žvaigždžių sprogimai, astronomai negali. Tačiau šįkart jiems pavyko gana tiksliai nuspėti, kada ir kur bus matoma supernova. Kaip?

Kai žvaigždė išdegina savo kurą ir pasiekia paskutinę gyvavimo stadiją, ji kolapsuodama nusimeta išorinius sluoksnius ir šio sprogimo metu trumpam tampa ryškiausiu objektu visoje galaktikoje. Tokių sprogimų astronomai yra užfiksavę ne vieną ir ne du, bet šis įvykis ypatingas: mokslininkai prognozavo, kur ir kada toks žybtelėjimas įvyks.

Tiksliau, jie numatė apytikslį supernovos laiką – ji turėjo pasirodyti kažkuriuo metu iki ateinančių metų balandžio pabaigos. Iš tiesų tai nutiko anksčiau: pakartotinis Refsdalo supernovos sprogimas užfiksuotas gruodžio 11-ąją.

Supernovos vardas suteiktas Norvegijos astrofiziko Sjuro Refsdalo garbei, kuris 1964-aisiais pirmasis pasiūlė Visatos plėtimąsi matuoti pasinaudojant gravitacinio lęšiavimo principu, fiksuojant pavėluotai Žemę pasiekiančius supernovos vaizdus. Tinkamo stebėjimų objekto astronomai ieškojo net pusšimtį metų.

Gravitacinis lęšiavimas įvyksta tuomet, kai itin masyvus objektas padidina ir iškreipia už jo esančių objektų, tokių kaip galaktikos, šviesą. Kitaip sakant, tas masyvus objektas yra tarsi didinamasis stiklas.

Aplenkdama masyvųjį objektą tolimojo šaltinio šviesa stebėtoją pasiekia ne tiesia linija, o išlenktai ir visomis kryptimis aplink tą objektą. Todėl stebėtojas mato žiedinį atvaizdą – Einsteino žiedą (šį efektą numatė garsiojo fiziko sukurta bendrojo reliatyvumo teorija).

Kadangi šviesa skrieja vienodu greičiu, fotonams gali prireikti mažiau laiko apskrieti masyvų objektą vienu keliu nei kitu. Taigi stebėtojas vieną ir tą patį objektą, tik skirtingu jo egzistavimo periodu, gali matyti keliose to žiedo vietose.

Taip buvo ir šiuo atveju. Lęšio vaidmenį atliko galaktikų grupė MACS J1149+2223, įsikūrusi už 5 mlrd. šviesmečių nuo mūsų. Ji astronomams padėjo stebėti Refsdalo supernovą, kuri yra gerokai toliau – už maždaug 9,3 mlrd. šviesmečių nuo Žemės.

2014 metų pabaigoje Hablo teleskopu minėtoji supernova užfiksuota net keturiose vietose vienu metu. Taip nutiko todėl, kad tiesiai tarp supernovos ir Žemės atsidūrė viena iš galaktikų grupės narių – elipsinė galaktika.

Supernovos yra trumpi reiškiniai, taigi netrukus šis vaizdas išblėso. Tačiau išanalizavę galaktikų grupės masės pasiskirstymą tyrėjai priėjo išvadą, kad dalis supernovos išsviestų fotonų tebekeliauja Žemės link ir mus turėtų pasiekti per artimiausią dešimtmetį.

Neseniai duomenis jie patikslino: mokslininkų vertinimu, tai turėtų įvykti per pirmus keturis 2016 metų mėnesius. Dėl to Hablo teleskopo lęšiai buvo periodiškai nukreipiami į šį kosmoso užkampį, laukiant tolimoje sprogusios žvaigždės pasikartojimo.