Tulijo Simončini: vėžys tai grybelinis susirgimas, tai pagydoma

Kasmet nuo vėžio pasaulyje miršta aštuoni milijonai žmonių, Vien tik JAV – daugiau nei pusė milijono. Apie 2030 metus tikėtinas mirtingumas – 12 milijonų.

Daktaras Ričardas Dėjus, kalbėjęs 1969 metais Pitsburge daktarų auditorijai, pasakojo jiems apie artėjančią globalią visuomenės transformaciją. Jis paprašė daktarų išjungti įrašymo įrangą ir neužsirašinėti, kol jis skelbs ilgą planuojamų priemonių sąrašą. Bet vienas iš gydytojų vis tik užsirašė, kas buvo ruošiama šio socialinės inžinerijos projekto rėmuose, ir ši informacija tapo prieinama visuomenei.

Dabar, po 40 metų, mes galime akivaizdžiai pamatyti, kokie tikslūs pasirodė Ričardo Dėjaus pranašavimai. Konferencijoje 1969 metais Ričardas Dėjus pareiškė:

„Mes dabar galime išgydyti bet kokios rūšies vėžį. Visa informacija yra Rokfelerio fonde ir gali būti paskelbta tam tikru sprendimu".

Farmacininkų verslas nekelia sau tikslo išgydyti vėžį. Kam gydyti ligą, jeigu galima susižerti pinigus už kovą su jos simptomais. Tuo pačiu nebūtina pasakoti patikliems klientams, kad chemoterapijos nuodai žudo ne tik vėžines, bet ir sveikas ląsteles, galų gale ir patį žmogų. Aš manau, kad tai daroma net ne dėl pinigų… Elitas nori sumažinti gyventojų skaičių, todėl reikia, kad žmonės kentėtų ir mirtų anksčiau laiko.

O jeigu koks nors gydytojas atranda veiksmingą vėžio gydymo būdą, tai jis iš karto pakliūna į įtakingų medikų sluoksnių ir valdančiųjų struktūrų taikinį.

 Vienas iš tų, kurie atvirai stojo prieš sistemą – italas Tulijo Simončini. Jį ėmė pulti iš visų pusių ir trims metams uždarė į kalėjimą, nes jis ėmė sėkmingai gydyti žmones ne paskutinėse vėžio stadijose. Jis nusikalto tuo, kad suprato, jog piktybiniai augliai – tai išvešėjęs grybelis kandida (parazitinės prigimties mieliagrybis, gyvenantis net sveikų žmonių organizme; stiprus imunitetas kandidą suvaldo, bet jei organizmas nusilpęs, grybelis plinta po visą kūną ir sudaro piktybinius auglius.

Štai ką Maikas Lambertas iš Šeno klinikos sako apie kandidą: „Grybeliai, ir ypač kandida, gyvena  šeimininko kūno sąskaita. Šiam mikroorganizmui, kaip ir bet kokiam kitam parazitui, dauginimuisi reikalingas šeimininkas. Kandidos veikimo produktai silpnina imuninę sistemą ir veda į tai, kad žmogus blogai jaučiasi ir fiziškai, ir psichiškai".

Tulijo Simončini mano, kad vėžys ir yra išvešėjęs kandidos grybelis, ir kad tradicinis vėžio kilmės aiškinimas visiškai neteisingas. Pats būdamas specialistu onkologojos ir metabolinių pažeidimų srityje jis nuėjo prieš tradicinės medicinos tradicinius globalios vėžio epidemijos „gydymo" metodus.

Nuo to momento, kai pradėjo užsiimti medicinine praktika, Simončini suprato, kad vėžį gydo kažkaip neteisingai: „Aš mačiau dideles žmonių kančias. Vaikų onkologijos skyriuje, kuriame dirbau, visi vaikai mirdavo. Mane labai slėgė, matant vargšus mažylius, žūstančius nuo chemoterapijos ir radiacijos". Noras padėti pacientams atvedė jį į naujų šios ligos gydymo kelių paiešką. Simončini nusprendė atmesti viską, ką jis žinojo apie onkologiją, ir pradėti savus nepriklausomus tyrimus.

Jis aptiko, kad visos vėžio rūšys pasireiškia vienodai, nepriklausomai nuo to, kokiame organe ar audinyje susidarė auglys. Visi naujai susidarę piktybiniai dariniai buvo baltos spalvos. Simončini ėmė galvoti, į ką panašus vėžinis auglys. Kandidos grybelis? Nejaugi tai apsauginis procesas, kurį organizmas įjungia prieš kandidozę (pienligę)?

Jeigu remsimės šia prielaida, tai ligos vystymasis vyksta pagal tokį scenarijų: Kandidos grybelis, paprastai stipraus imuniteto suvaldomas, pradeda daugintis nusilpusiame organizme ir sukuria savotišką „koloniją". Kai koks nors organas užsikrečia pienlige, imunitetas stengiasi jį apsaugoti nuo svetimkūnio įsiveržimo. Imuninė sistema sukuria apsauginį barjerą iš organizmo ląstelių. Būtent tai tradicinė medicina vadina vėžiu.

Laikoma, kad plintančios po organizmą metastazės – tai „piktybinių" ląstelių išplitimas po organus ir audinius. Bet Simončini tvirtina, kad metastazės atsiranda todėl, kad kandidos grybelis išsklinda po organizmą. O grybelius gali sunaikinti tik ląstelės, kurių imunitetas funkcionuoja normaliai. Imuninė sistema – raktas į pasveikimą.

Kiekvienais metais didėja susirgusiųjų vėžiu skaičius. O ar tai nėra gerai suplanuotas karas prieš žmogaus imunitetą, karas, kuristampavis labiau ir labiau žiaurus. Imunitetą silpnina maisto produktai, maisto priedai, pesticidai ir herbicidai, vakcinacijos, elektromagnetinės ir mikrobangų technologijos, farmaciniai preparatai, šiuolaikinio gyvenimo stresas ir pan. Vaikai iki dviejų metų gauna apie 25 skiepus. O juk tuo metu imunitetas tik formuojasi!

O kas greičiausiai pakerta imunitetą? Chemoterapija. Pridėkite čia dar radioterapiją. Šiandien tai patys efektyviausi metodai ardyti organizmo ląstelėms.

Šiuolaikiškiausias visų pripažintas onkologijos „gydymas" grindžiamas postulatu (postulatas – teiginys, kuris, negalint įrodyti, priimamasdėlteorinės ir praktinės būtinybės kaip teisingas), kad vėžinės ląstelės bus sunaikintos anksčiau, negu sveikos paciento ląstelės. Nuodingi chemoterapijos junginiai žudo imuninę sistemą. Bet kandida juk niekur nedingsta.

Imuninės sistemos likučiai nebesugeba suvaldyti kandidos ląstelių. Grybelis pereina į kitus organus bei audinius. Vėžys išplinta po organizmą. Tie, kurie tarsi pasveiko po chirurginio įsikišimo ir chemoterapijos, gavo bombą su laikrodžio mechanizmu. Imunitetas suardytas. Recidyvų atsiradimas – laiko klausimas. Kitaip sakant, chemoterapija žudo žmones, kuriuos tarsi turėtų gydyti. Chemoterapija gydo tik nuo infekcinio susirgimo, perduodamo lytiniu būdu ir vadinamo gyvenimu. Tam, kad išgydyti nuo vėžio, reikia stiprinti imunitetą, o ne silpninti jį.

Kai Simončini suprato, kad vėžys yra grybelinės kilmės, jis ėmė ieškoti efektyvaus fungicido. Tada jam tapo aišku, kad priešgrybeliniai preparatai neveiksmingi. Kandida greitai mutuoja ir prisitaiko prie preparato, netgi ima juo tarsi maitintis. Liko tik sena, patikrinta, pigi ir prieinama priemonė nuo grybelių – natrio bikarbonatas. Pagrindinė geriamosios sodos sudedamoji dalis. Simončini pacientai geria sodos tirpalą arba natrio bikarbonatas leidžiamas tiesiai į auglį, prietaiso, primenančio endoskopą (ilgas vamzdis, kurį naudoja vidinių organų apžiūroje) pagalba.

1983 metais Simončini gydė vieną italą Gennaro Sangermano, kuriam gydytojai dėl plaučių vėžio parnašavo belikusius keletą mėnesių gyvenimo. Po neilgo laiko šis žmogus visiškai pasveiko. Vėžys išnyko.

Patyręs sėkmę ir su kitais pacientais, Simončini pateikė savo duomenis Italijos sveikatos apsaugos ministerijai, tikėdamasis, kad jie pradės klinikinius tyrimus ir patikrins jo metodo veikimą. Koks buvo Simončini nustebimas, kai Italijos įtakingų medikų sluoksniai ne tik neperžiūrėjo jo tyrimų, bet atėmė jam licenciją už pacientų gydymą vaistais, kurie nebuvo patvirtinti. Masinės informacijos priemonės pradėjo kampaniją prieš Simončini, išjuokė jo asmenį ir apdrabstė purvais jo metodą. Greitai šis talentingas gydytojas pakliuvo trims metams į kalėjimą už tai, kad neva „žudė savo pacientus". Simončini buvo apsuptas iš visų pusių. Įtakingi medikų sluoksniai pareiškė, kad onkologinių susirgimų gydymas natrio bikarbonato pagalba yra „beprotiškas" ir „pavojingas". Ir tai tuo pačiu metu, kai milijonai pacientų miršta kankinančia mirtimi nuo „patikrintos" ir „nepavojingos" chemoterapijos.

Laimei, Tulijo Simončini nepavyko įbauginti. Jis tęsė savo darbą. Dabar apie jį žino iš nuogirdų ir interneto dėka. Šis gydytojas daro stebuklus ir gydo net labiausiai užleistus onkologijos atvejus paprastu ir pigiu natrio bikarbonatu. Kai kuriais atvejais procedūros tęsiasi mėnesius, o kai kuriais (pavyzdžiui, krūties vėžio) – tik keletą dienų. Dažnai Simončini tiesiog aiškina žmonėms, ką jiems reikia daryti, telefonu arba elektroniniu paštu. Jis netgi asmeniškai nedalyvauja gydant ir vis tiek rezultatas viršija visus lūkesčius.

Bet tai dar ne viskas.

Vėžinės ląstelės turi unikalų biožymeklį, enzimą CYP1B1. Enzimai – tai baltymai, kurie yra cheminių reakcijų katalizatoriai. CYP1B1 keičia cheminę struktūrą medžiagos, vadinamos salvestroliu ir randamos vaisiuose ir daržovėse. Cheminė reakcija paverčia salvestrolį į komponentą, žudantį vėžines ląsteles ir nekenkiantį sveikatai. Enzimas CYP1B1atsiranda tik vėžinėse ląstelėse ir reaguoja su salvestroliu, esančiu vaisiuose ir daržovėse, sudarydamas substanciją, kuri užmuša tik vėžines ląsteles!

Salvestrolis – natūrali apsauga, esanti vaisiuose ir daržovėse, kovai su grybeliais. Kuo labiau augalas pažeistas grybelinių susirgimų, tuo daugiau jis turi salvestrolio. Tokiems vaisiams ir daržovėms priklauso: braškės, mėlynės, avietės, vynuogės, juodieji serbentai, raudonieji serbentai, gervuogės, bruknės, obuoliai, persikai, žalios daržovės (brokoliai ir visos kitos kopūstinės), artišokas, raudonoji ir geltonoji paprika, avokadas, šparagai ir baklažanai.

Bet agro- ir farmacinės kompanijos apie tai žino. Ir štai, ko jie imasi:

1. Gamina cheminius fungicidus, kurie naikina grybelius ir kliudo natūralios apsaugos susidarymui (salvestroliui) augaluose, kaip atsakui į grybelinius susirgimus. Salvestrolį turi tik tie vaisiai ir daržovės, kurie neapdorojami fungicidais.

2. Labiausiai paplitę fungicidai blokuoja CYP1B1susidarymą. Todėl, jeigu jūs valgote chemiškai apdorotus vaisius ir daržoves, jokių sveikatai padedančių efektų negausite.

Ar jūs vis dar manote, kad visa tai vyksta atsitiktinai? Jūs manote, kad Tulijo Simončini norėjo sunaikinti per klaidą?! Jie nori, kad žmonės mirtų nuo vėžio ir kad jokie vaistai tam netrukdytų.

Gerai, kad „beprotis" Simončini toliau gydo žmones, nes „normaliųjų" pasaulyje milijonai pacientų ir toliau miršta nuo neteisingo gydymo, kuris, savo ruožtu, grindžiamas neteisingais postulatais. Ačiū tokiems kaip jis už tai, kad suteikia viltį šiame iškreiptame pasaulyje, kurį valdo bepročių šeimos.

P.S. Grybeliai ima daugintis organizme, kai žmogų veikia rūgštinantis organizmą stresas. Vadinasi, visa esmė organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyroje…