Veganine mityba - vienintelė viltis sergantiems artritu

Net 33% suaugusiųjų šiuo metu kenčia dėl artrito, kuris pasireiškia tinimu, apribotais judesiais arba skausmu.

Tyrimai rodo, jog ši sunki autoimuninė degeneracinė liga gali užkardoma ir net išgydoma viso augalo veganine mityba be papildomų riebalų. Daugiausia organizmo neigiamų reakcijų sukelia pieno produktai.

Štai ką man parašė vienas odontologas: „Susipažinau su jumis 1994-ųjų blandį, Mičigano odontologų asociacijos metiniame susitikime Grand Rapidse. Papasakojau jums apie keturmetį savo sūnų, kuris serga reumatoidiniu artritu. Tuo metu Brajanui buvo paskirta kasdien vartoti 35 mg prednizono, stipraus steroido, ir 1200 mg Advil. Tačiau jis vis tiek šaukdavo iš skausmo dieną naktį. Per vienerius metus jis neteko daug svorio ir nepaaugo nė centimetro. Kraujo tyrimai rodė, kad jo sed norma viršija 40 (tai uždegimo stiprumo rodiklis, kuris turėtų neviršyti 5). Vadovaudamasis jūsų patarimais, pašalinau iš jo mitybos visus gyvūninės kilmės produktus, taip pat rafinuotus angliavandenius. Praėjus šešiems mėnesiams, galėjome nutraukti Brajano gydymą vaistais. Jam nebeskaudėjo, jis priaugo svorio ir vėl pradėjo augti. Naujausias kraujo tyrimas parodė, kad jo sed norma nukrito iki 1 – ar galite tuo patikėti!?“

Štai kaip blogai gali būti. Tačiau milijonams žmonių artritas pasireiškia kur kas švelniau. Marvinas Burkas (Luizos vyras, o Luiza dirba McDougallo sveikatos centro administracijoje) vos galėjo pakilti nuo kėdės. Šiaip ne taip pakilęs, žirgliodamas sustingusiomis kojomis, turėdavo vaikščioti po kambarį tol, kol sąnariai išlaisvėdavo. Jo rankos taip sustingdavo, kad jis nebegalėjo naudotis jokiais įrankiais, ir daiktai krisdavo jam iš rankų. Jis suvokė, kad 65 metų vyras neturėtų luošys ir nusprendė, kad padarys viską, kas įmanoma, kad pasveiktų. Prieš 8 metus jis staiga pakeitė savo mitybą ir greitai pasiekė stulbinamų rezultatų. Dabar jis gali staigiai pašokti nuo kėdės, vaikšto lengvai ir be skausmo, o įrankius valdo kuo puikiausiai. Ne vienam iš mūsų Martino bėdos yra pažįstamos.

Dažniausiai pasitaikantys negalavimai

Žmonės dažniausiai serga raumenų ir kaulų ligomis, jos neaplenkia net jaunų žmonių, o bėgant metams sergamumas didėja. Valstybiniais tyrimais nustatyta, kad Jungtinėse Valstijose apytiksliai 33% suaugusiųjų šiuo metu kenčia dėl artrito, kuris pasireiškia tinimu, apribotais judesiais arba skausmu. Apytiksliai pusė visų žmonių, sulaukusių 65 metų ir daugiau, serga artritu. Liga labiausiai paveikia kaklo, apatinės nugaros, klubų bei pečių zonas.

Artritas reiškia sąnarių uždegimą – nei daugiau, nei mažiau. Pats faktas, kad žmogus serga artritu, nieko nepasako nei apie ligos priežastį, nei apie gydymą. Sąnario uždegimas gali prasidėti dėl traumos, pavyzdžiui, pargriuvus ar išsinarinus kulkšnį. Tai vadinama trauminiu artritu. Taip pat į sąnarius gali patekti bakterijų, tuomet prasideda pūlingas artritas. Sąnariuose gali susikaupti šlapimo rūgšties, kuri sukelia podagrinį artritą. Visų trijų artrito formų priežastys gali būti nustatytos, o jas pašalinus, artritas baigiasi. Deja, daugumos kitų artrito formų, anot gydytojų, „priežastys yra nežinomos“. Ir – pripažįsta jie tai ar ne – šiuolaikinė farmacija negali pasiūlyti jokių vaistų nuo šios ligos.

Degeneracinis ir uždegiminis

Artritas, kurio „priežastys nežinomos“, gali būti dviejų rūšių – degeneracinis arba uždegiminis. Degeneracinis artritas dažniausiai pasireiškia kaip osteoartritas. Tai dažniausiai pasitaikanti artrito forma Vakarų civilizacijose – rankų rentgeno nuotraukose ši liga aiškiai matoma, ja serga daugiau nei 70% visų žmonių, vyresnių nei 65 m. tačiau Afrikoje ir Azijos šalyse, kur žmonės dirba daug fizinio darbo, kad išgyventų, ši liga pasitaiko gana retai (Br J Rheumatol 24:321, 1985). Kodėl taip yra? Sakoma, kad osteoartritas išsivysto dėl sąnarių nusidėvėjimo ir įvairių pažeidimų, tad kodėl jis nepasireiškia sunkiai fiziškai dirbantiems žmonėms mažiau išsivysčiusiose šalyse? Toks paaiškinimas taip pat neatsako į klausimą, kodėl mažai fiziškai dirbančių vyresnio amžiaus moterų turi susisukusias ir deformuotas rankas.

Uždegiminės artrito formos yra šios: jaunatvinis reumatoidinis artritas, reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, vilkligė ir ankilozuojantis spondilitas. Šios agresyvios ligos kankina mažiau nei 5% Jungtinių Valstijų gyventojų. Tačiau ligų klasifikavimas suteikiant skirtingus pavadinimus, tokius kaip reumatoidinis artritas ar vilkligė, niekuo negelbsti paciento ir taip pat nė kiek nepadeda geriau suprasti uždegimo priežasties ar sėkmingai išgydyti ligos.

Žmonės, kuriems diagnozuojamas degeneracinis artritas (osteoartritas), kenčia nuo sąnarių uždegimo, o sąnariams daroma ilgalaikė žala – jie degeneruoja. Tokį uždegimą dažniausiai galima sustabdyti pakeitus mitybą: tuomet numalšta patinimas, skausmas ir sustingę sąnariai išlaisvėja. Tačiau žalos, kurią per ilgus metus jau spėjo padaryti liga – deformacijos, sąstingio ir skausmo – jau niekas neišgydys. Kad suprastume, kokia mityba geriausiai padeda artritu žmonėms sergantiems, kalbėsiu apie agresyvesnes – uždegimines – artrito formas.

Viltis sergantiems artritu

Artritas nėra genetinė liga, taip pat tai nėra neišvengiama senatvės dalis – tokie sąnarių skausmai turi priežastį, kurią nesunkiai rasime savo aplinkoje, na o mūsų glaudžiausias kontaktas su aplinka vyksta per maistą. Kai kurie tyrėjai mano, kad reumatoidinis artritas apskritai neegzistavo iki 1800 m. (Arthritis Rheum 34:248, 1991). Taip pat šaltiniuose randama informacijos, kad kaimo populiacijose Azijoje ir Afrikoje šis negalavimas seniau beveik niekada nepasireikšdavo (Chung Hua Nei Ko Tsa Chih 34:79, 1995; Arthritis Rheum 34:248, 1991). Iki pat 1957 m. Afrikoje nebuvo nustatytas nė vienas reumatoidinio artrito atvejis. Tais laikais Afrikos gyventojai maitinosi daugiausia grūdais ir daržovėmis.

Šios kadaise neegzistavusios sąnarių ligos jau tampa kasdienybe, nes žmonės migruoja į labiau pasiturinčias šalis arba į savo gimtinės didmiesčius. Išvykę jie pakeičia mitybą: nuo maitinimosi grūdais ir daržovėmis pereina prie mėsos, pieno produktų ir smarkiai apdoroto maisto (J Rheumatol 19:2, 1992; Ann Rheum Dis 49:400, 1991). Pavyzdžiui, vilkligė Afrikoje buvo apskritai nežinoma iki 1960 m., tačiau dabar Jungtinėse Valstijose ši liga labiausiai paplitusi tarp afroamerikiečių (J Am Med Women’s Assoc 1998;53(1):9-12). Mechanizmas, kuriam veikiant netinkama mityba sukelia uždegiminį artritą yra labai sudėtingas ir menkai suprantamas, tačiau žinome, kad jame dalyvauja mūsų žarnynas ir imuninė sistema.

Žarnynas ir imuninė sistema

Padidėjęs žarnyno pralaidumas

Žarnynas yra tarsi užtvara, skirianti žarnyno turinį nuo kitų vidaus organų. Tik labai plonas sluoksnis skiria žmogų nuo didžiulio kiekio antigenų (svetimų baltymų), tiek maistinės, tiek ir mikrobinės kilmės. Žarnyno gleivinė absorbuoja ir virškina maistines medžiagas, dideles sudėtingas molekules suskaidydama į mažesnes ir paprastesnes. Dažniausiai tik mažoms molekulėms leidžiama prasiskverbti pro žarnyno sienelę, na o didesnės, kurios gali veikti kaip antigenai ir sukelti imuninę reakciją, negali prasiskverbti pro žarnyno sienelę. Infekcijos ir toksinai gali padaryti plyšių šioje užtvaroje ir sudaryti sąlygas didelėms molekulėms prasiskverbti. Toks padidėjęs žarnyno pralaidumas vadinamas „kiauru pilvu“. Dauguma pacientų, sergančių uždegiminiu artritu, patiria dar ir virškinamojo trakto uždegimą, kuris didina pralaidumą (Baillieres Clin Rheumatol 10:147, 1996).

Žarnyne yra didžiausias kiekis limfinio audinio. Šis audinys apsaugo organizmą nuo antigenų, kurie prasiskverbia pro žarnyno užtvarą. Deja, nesveika mityba – kurioje per daug riebalų, cholesterolio ir gyvūninės kilmės baltymų – gali pakenkti limfiniam audiniui taip, kad šis nebesugeba sunaikinti pro žarnyno sienelę besiskverbiančių antigenų.

Badavimas mažina žarnyno pralaidumą ir „užtaiso pilvo kiaurymes“. Greičiausiai todėl ligonių, sergančių reumatoidiniu artritu, būklė smarkiai pagerėja pabadavus (Scand J Rheumatol 1982;11(1):33-38). Grįžus prie maitinimosi pienu ir kitais gyvūninės kilmės produktais, artritas atsinaujina. Nesveika mityba, kurioje yra pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų, sukelia žarnyno paviršiaus uždegimą ir padidina sienelių pralaidumą antigenams, taip pat ir bakterinės kilmės (Br J Rheumatol 33:638, 1994). Nustatyta, kad veganinė mityba (kurioje nėra gyvūninės kilmės produktų), pakeičia reumatoidiniu artritu sergančių pacientų išmatų mikroflorą, ir šie pakitimai rodo, jog pacientų būklė gerėja (Br J Rheumatol 36:64, 1997).

Norint pasiekti maksimaliai gerų rezultatų, iš mitybos reikėtų ne tik pašalinti gyvūninės kilmės produktus, bet ir iki minimumo sumažinti suvartojamų riebalų kiekį. Maitinant eksperimentams skirtus gyvūnus riebiu maistu, buvo pažeistos jų žarnyno sienelės – jos tapo labiau pralaidžios, todėl į organizmą patekdavo daugiau antigenų (Pediatr Res 33:543, 1993). Jaunus gyvūnus šeriant daug cholesterolio turinčiu maistu taip pat buvo pastebėtas „kiauro pilvo“ sindromas (J Pediatr Gastroenterol Nutr 9:98, 1989; Pediatr Res 21:347, 1987). Tose veganine mityba paremtose dietose, kurios nepadėjo artritu sergantiems žmonėms, buvo per daug augalinių aliejų, kurie taip pat didina žarnyno pralaidumą.

Paradoksalu, tačiau artritas dažniausiai gydomas vaistais, kurie žarnyno sieneles veikia toksiškai. Dažniausiai skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip Advil, Motrin, Naprosyn ir kiti, išskyrus aspiriną ir nabumetoną (Relafen), yra susiję su žarnyno pralaidumo didėjimu. Po trumpo vartojimo, žarnynas atsistato greitai, tačiau pavartojus šių vaistų ilgiau, gali prireikti keleto mėnesių, kad žarnyno pralaidumas vėl sumažėtų (Baillieres Clin Rheumatol 10:165, 1996).

Svetimi baltymai mūsų organizme

„Kiauras pilvas“ į kraujotakos sistemą praleidžia svetimus baltymus, gautus su maistu arba bakterinės kilmės. Maisto baltymus organizmas atpažįsta kaip svetimus ir kenksmingus, lygiai taip pat kaip atpažįsta virusų baltymus, parazitus ir bakterijas kaip svetimus. Tuomet jis pasigamina antikūnų kovai su šiais įsibrovėliais. Sergantiems uždegiminiu artritu dažnai nustatomas padidėjęs antikūnų kiekis prieš žarnyno bakterijas ir maistą (Rheumatol Int 1997;17(1):11-16; Clin Chim Acta 203:153, 1991).

Antigenų ir antikūnų kompleksai

Dėl „kiauro pilvo“ kraujyje gali susiformuoti dideli kompleksai, sudaryti iš antikūnų ir svetimų baltymų (antigenų) (Curr Opin Rheumatol 10:58, 1998; Ann Prog Clin Immunol 4:63, 1980). Sveikame kūne yra įvairių mechanizmų, kurie iš kraujo paprastai pašalina šiuos didelius kompleksus. Deja, kai kurių žmonių organizmuose šie kompleksai gyvuoja toliau, nes jie formuojasi per greitai, ir organizmas nespėja jų laiku pašalinti arba jo mechanizmai negeba susitvarkyti su dideliu krūviu. Tuomet smulkesnieji kapiliarai, esantys sąnariuose, odoje ir inkstuose, išnešioja šiuos išlikusius kompleksus. Kapiliaruose užstrigę kompleksai – tarsi į odą įsmigusi rakštis – sukelia uždegiminę reakciją.

Molekulinė mimikrija

Svetimi baltymai turi dar vieną neigiamą poveikį: jie priverčia organizmą gaminti antikūnus, kurie ne tik specifiškai veikia svetimą baltymą, bet ir sąveikauja su panašiais žmogaus baltymais. Tai vadinama molekuline mimikrija. Organizmas puola pats save, o iš to kylančios ligos vadinamos autoimuninėmis. Reumatoidinis artritas, vilkligė, psoriazinis artritas, ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminės artrito formos yra autoimuninės kilmės.

Molekulinė mimikrija aiškiai matoma, kai sergantieji reumatoidiniu artritu vartoja karvės pieną. Vieno tyrimo duomenimis, galvijų albumino aminorūgščių liekanos 141–157 yra labai panašios į aminorūgštis žmogaus kolagene, esančiame sąnariuose (Clin Chim Acta 203:153, 1991). Antikūnai, kuriuos žmogaus organizmas susintetina kovai su svetimais karvės pieno baltymais, ima pulti sąnarių audinius, nes sąnario kremzlės aminorūgščių seka yra tokia pati, kaip pieno baltymų, su kuriais antikūnai ir turėtų kovoti.

Gynybinė sistema

Sveika mityba padeda gynybinei sistemai dirbti pilnu pajėgumu ir pašalinti į sistemą patekusius antigenus bei į kraują patekusius imuninius kompleksus. Tipiškos amerikietiškos mitybos komponentai trikdo šią veiklą. Augaliniai aliejai – net ir tie, kuriuose gausu omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių – labai smarkiai kenkia imuninei sistemai. Ši aliejų (pavyzdžiui, žuvų taukų ir nakvišų aliejaus) savybė slopinti imunitetą padeda slopinti skausmą ir artrito sukeliamą uždegimą, tačiau kaip ir daugeliu gydymo vaistais atvejų, galutinis rezultatas pacientui nėra pats geriausias. Slopindami imuninę sistemą neleidžiame jai atlikti savo darbo – pašalinti iš išorės beišskverbiančių svetimų baltymų. Tiriant gyvūnus įrodyta, jog mažai riebalų turinti mityba sulėtina autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė ir reumatoidinis artritas, vystymąsi (Ann Rheum Dis 48:765, 1989).

Sveika mityba suteikia pakankamai antioksidantų ir kitų fitochemikalų, kurie išlaiko sąnarius sveikus ir atitaiso padarytą žalą (Am J Clin Nutr 53(1 Suppl):362S, 1991). Tyrimai su gyvūnais parodė, jog tipiška amerikietiška mityba neaprūpina organizmo pakankamu kiekiu antioksidantų, kurie sunaikintų kenksmingus laisvuosius radikalus, susidarančius sąnarių audiniuose (J Orthop Res 8:731, 1990).

Artrito gydymas mityba tapo populiarus 20 a. trečiajame dešimtmetyje, o per pastaruosius 20 metų daugeliu tyrimų buvo įrodyta, kad sveika mityba, kuri nė iš tolo nepanaši į tipišką amerikietišką mitybą, gali būti labai efektyvus uždegiminio artrito gydymas.

1979 m. Skoldstamas 16 reumatoidinio artrito ligonių gydė 7-10 dienų mitybos korekcija – jie gėrė tik vaisių ir daržovių sultis, po to 9 savaites laikėsi laktovegetarinės dietos. Trečdalio pacientų būklė pagerėjo sulčių dietos metu, tačiau visų būklė pablogėjo, kai jie vėl pradėjo vartoti pieno produktų (t.y. perėjus prie laktovegetarinės mitybos) (Scan J Rheumatol 8:249, 1979).

1980 m. Hicklinas nustatė, kad atsisakius kai kurių produktų 24 iš 72 pacientų būklė pagerėjo. Buvo nustatytas jautrumas tam tikriems produktams: 14 pacientų buvo jautrūs grūdams, 4 – pienui, 8 – riešutams, 7 – sūriui, 5 – kiaušiniams ir po vieną pacientą vištienai, žuviai bulvėms ir kepenėlėms (Clin Allergy 10:463, 1980).

1980 m. Stroudas aprašė atvejį, kai 44 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, buvo gydomi pakoreguota mityba – jie nevartojo tam tikrų produktų, taip pat maisto, kuriame yra cheminių medžiagų. Vėliau jiems buvo skirta įprastinė mityba. Paaiškėjo, kad kviečiai, kukurūzai ir jautiena jų sveikatą paveikė prasčiausiai (Clin Res 28:791A, 1980).

1981 m. Parkas aprašė 38-erių moterį, jau 11 metų sergančią progresuojančiu eroziniu seronegatyviu reumatoidiniu artritu, kuri išgijo nuo šios ligos ir atgavo visišką mobilumą, nustojusi vartoti pieno produktus. Po to ji buvo hospitalizuota ir per tris dienas suvartojo 1,5 kilogramo sūrio ir 3,5 litro pieno. Po 24 valandų buvo pastebėtas ryškus artrito paūmėjimas (BMJ 282:2027, 1981).

1981 m. Lucas nustatė, kad taikant mitybą be jokių riebalų 6 reumatoidiniu artritu sergantys pacientai patyrė visišką remisiją. Tačiau liga grįžo jau po 24–72 valandų maitinimosi riebiu maistu, kuriame buvo vištienos, jautienos, sūrio, dygminų aliejaus bei kokosų aliejaus. Tyrimo autoriai padarė tokią išvadą: „riebalų kiekis, kurį suvartoja vidutinis amerikietis, sukelia uždegiminius sąnarių pakitimus, tokius kaip reumatoidinis artritas“ (Clin Res 29:754, 1981).

1982 m. Sundquistas ištyrė, kokį poveikį 5 reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams turėjo pasninkas, kai per dieną išgeriama 3 litrai vaisių ir daržovių sulčių, ir kokį poveikį žarnyno sienelių pralaidumui vėliau turėjo laktovegetarinė mityba. Laikantis sulčių dietos žarnyno pralaidumas sumažėjo, tačiau vėl padidėjo, kai pacientai perėjo prie laktovegetarinės mitybos (maitinosi pieno produktais ir daržovėmis). Taip pat paaiškėjo, kad ligos aktyvumas iš pradžių sumažėjo, o vėliau padidėjo. Autorių teigimu, „tyrimo rezultatai rodo, jog, priešingai nei laktovegetarinė mityba, pasninkavimas gali sumažinti reumatoidinio artrito aktyvumą ir žarnyno pralaidumą“ (Scand J Rheumatol 11:33, 1982.)

1983 m. Lithellas ištyrė 20 pacientų, sergančių artritu ir įvairiomis odos ligomis: 2 savaites jie laikėsi vegetarinių sultinių ir gėrimų pasninko, ir 3 savaites – veganinės dietos (jokių gyvūninės kilmės produktų). Pasninko metu daugumai pacientų sąnarių skausmai sumažėjo. Kai kurių odos ligų atveju (pustulosis palmaris et plantaris ir atopinės egzemos atveju) pasninko metu buvo stebimas pagerėjimas. Laikantis veganinės dietos abiejų ligų simptomai vėl pasireiškė visiems pacientams, išskyrus kelis psoriaze sergančius pacientus, kurių būklė toliau gerėjo. Veganinė mityba buvo labai turtinga riebalų (42% riebalų) (Acta Derm Venereol 63:397, 1983).

1984 m. Krokeris aprašė 43 pacientus, kurie vieną savaitę pasninkavo. Visų tiriamųjų sveikata per savaitę smarkiai pagerėjo. Buvo įvertintas 31 pacientas, 25-ių sveikata pagerėjo „gerokai“ arba „smarkiai“, o 6-iems nustatytas „menkas“ pagerėjimas – pastarieji buvo pacientai, kurių artritas buvo pažengęs (Clin Ecol 2:137, 1984).

1985 m. Ratneris pašalino visus pieno produktus iš seronegatyviu reumatoidiniu artritu sergančių pacientų mitybos. 7 iš 15 pacientų, nustojus vartoti pieno produktus, prasidėjo remisija (Isr J Med Sci 21:532, 1985).

1986 m. Panushas aprašė tokį atvejį: 52 metų amžiaus baltaodė moteris sirgo artritu 11 metų, o ligos paūmėjimai buvo siejami su mėsos, pieno ir pupelių vartojimu. Tris dienas pasninkavusi ir dvi dienas vartojusi Vivonex, ji pastebėjo, kad rytais sąnariai nebėra nei sustingę, nei patinę. Pradėjus vartoti karvės pieną (kapsulių pavidalu), skausmas, tinimas ir sąstingis grįžo (Arthritis Rheum 29:220, 1986).

1986 m. Darlingtonas išleido 6 savaičių trukmės placebu kontroliuojamą aklą 48 pacientų studiją. 41 pacientas pareiškė, kad ligos simptomus sukelia maistas. Daugiau nei 50% pacientų simptomai pasireiškė vartojant kukurūzus ir kviečius (Lancet 1:236, 1986).

1986 m. Hanglowas atliko studiją su eksperimentiniais gyvūnais, kuria palygino artritą skatinančias karvės pieno, kiaušinio baltymų ir sojų pieno savybes. 12 savaičių maitinant gyvūnus karvės pienu, sąnarių pažeidimai buvo ryškiausi. Kiaušinio baltymai sukėlė švelnesnių pažeidimų, o sojų pienas neturėjo jokio poveikio sąnariams (Int Arch Allergy Appl Immunol 80:192, 1986).

1987 m. Wojtulewskis pranešė apie 4 savaites trukusį 41 paciento gydymą pakoreguota mitybą. 23 iš jų sveikata pagerėjo (Food allergy and intolerance. London: Bailliere Tindall 723, 1987).

1988 m. Beris 14 pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, paskyrė laikytis dietos, kurioje nėra ankštinių augalų, javų, pieno ir gyvūninės kilmės baltymų. Dešimčiai pacientų (71%) pasireiškė ryškus klinikinis pagerėjimas. Tik trys pacientai (11%) laikėsi tokios dietos 10 mėnesių (Ann Rheum Dis 47:69, 1988.)

1988 m. Hafstromas 14 pacientų paskyrė vienos savaitės badavimą geriant tik vandenį. Per badavimą, visiems 14 pacientų rytinis sąnarių sąstingis ir tinimas išnyko. Nebuvo pastebėta jokių neigiamų badavimo pasekmių, išskyrus trumpalaikį silpnumą ir svaigulį. Autoriai teigia, kad badavimas yra vienas iš būdų, kaip paskatinti greitą reumatoidinio artrito ligonių būklės gerėjimą (Arthritis Rheum 31:585, 1988).

1991 m. Kjeldsen-Kraghas 27 pacientams paskyrė pasninkavimą geriant daržovių sultinius, po kurio sekė veganinė mityba, o po jos – laktovegetarinė. Pastebėtas subjektyvus ir objektyvus jų ligos parametrų pagerėjimas (Lancet 2:899, 1991). Praėjus dviem metams, buvo atlikti pakartotiniai tyrimai ir buvo nustatyta, kad visi pacientai, kurių būklė dėl mitybos pasikeitė, ir pusė tų pacientų, kurių būklė dėl mitybos nepakito, toliau laikosi tokios mitybos; taip pat buvo nustatyta, kad reumatoidiniu artritu sergančių pacientų būklė pagerėjo pakeitus mitybą ir kad šis pagerėjimas išliko dvejus metus (Clin Rheumatol 13:475, 1994.). Kai kurie pacientai nustojo laikytis mitybos režimo ir pasitraukė iš tyrimo tada, kai, perėjus prie laktovegetarinės mitybos (pieno produktų), jų artritas paūmėjo.

1991 m. Darlingtonas aprašė 100 pacientų, kuriems per praėjusį dešimtmetį buvo taikyta mitybos terapija – trečdalio jų sveikata išliko pagerėjusi, ir jie iki 7,5 metų nuo mitybos korekcijos pradžios apsiėjo be vaistų, vien tik laikydamiesi tinkamos mitybos. Tyrėjai nustatė, kad dauguma pacientų reaguodavo į grūdus ir pieno produktus (Lancet 338:1209, 1991).

1991 m. Skoldstamas paskyrė7–10 dienų badavimą 15 pacientų. Beveik visiems pacientams sveikata labai smarkiai pagerėjo. Grįžę prie įprastinės mitybos dauguma pacientų vėl pradėjo skųstis sąnarių skausmais ir sąstingiu, ir badavimo suteiktas pagerėjimas buvo prarastas per savaitę (Rheum Dis Clin North Am 17:363, 1991).

1992 m. Sheignaletas aprašė 46 suaugusiuosius, sergančius reumatoidiniu artritu, kurie nustojo valgyti pieno produktus ir grūdus. 36 pacientų (78%) sveikata pagerėjo, 17 iš jų – ženkliai, o 19 pacientų po 1–5 metų tokios mitybos nustatyta visiška remisija. 8 pacientai iš 19 pasveikusiųjų nutraukė vaistų vartojimą ir neatkrito. 32 pacientams teigiami sveikatos pokyčiai prasidėjo trečio mėnesio pabaigoje (Lancet 339:68, 1992).

1992 m. Van de Laaras aprašė 6 reumatoidinio artrito ligonius, kuriems padėjo hipoalergiška, specialiai jiems sukurta mityba. Placebo kontroliuojamas tyrimas parodė, kad 4 pacientai netoleruoja kai kurių maisto produktų. Dviejų pacientų sąnarių biopsija parodė, kad, suvalgius tam tikro maisto, organizmas gamina specifinius (IgE) antikūnius (Ann Rheum Dis 51:303, 1992).

1992 m. Shigemasa aprašė 16-metės pacientės, sergančios vilklige, atvejį. Ji perėjo prie grynai vegetarinės mitybos (jokių gyvūninės kilmės produktų) ir be gydytojo leidimo nustojo vartoti steroidus. Perėjus prie naujos mitybos, jos antikūnų titrai (ligos aktyvumo rodiklis) sugrįžo į reikiamą lygį ir kepenų būklė pradėjo gerėti (Lancet 339:1177, 1992).

1995 m. Kavanaghis įrodė, kad elementinė dieta (t.y. specialiai pacientams sudaryta hipoalergiška dieta be baltymų, pilnai aprūpinanti amino rūgštimis, gliukoze, mikroelementais ir vitaminais), kurios laikėsi 24 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, padėjo jiems atgauti jėgas ir sušvelnino artrito simptomus. Pradėjus vartoti maistą, ligos simptomai vėl pasireiškė (Br J Rheumatol 34:270, 1995).

1998 m. Nenonenas išbandė termiškai neapdoroto veganinio maisto, kuriame gausu laktobacilų, poveikį reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, kurie buvo tiriami suskirsčius juos į atsitiktines grupes – mitybos besilaikančių ir kontrolinę. Pacientai intervencijos grupėje patyrė subjektyvų simptomų pagerėjimą intervencijos metu. Simptomai vėl sustiprėjo, grįžus prie mitybos, kai vartojami visi maisto produktai. Rezultatai rodo, jog laktobacilų turtinga veganinė mityba termiškai neapdorotu maistu sušvelnino subjektyvius reumatoidinio artrito simptomus (Br J Rheumatol 37:274, 1998).

Natūrali mityba augalais

Neįmanoma pervertinti mitybos svarbos. Tinkamas maistas palaiko žarnyną nepralaidų, o imuninę sistemą – pasirengusią kovoti. Sveikas maistas – tai sveikas krakmolas, daržovės ir vaisiai. Tokioje mityboje nėra gyvūninės kilmės produktų ir labai mažai riebalų, ne tik gyvulinės, bet ir augalinės kilmės (net alyvuogių, kukurūzų, rapsų ir linų sėmenų aliejaus). Jei reikėtų paminėti konkrečius produktus, tuomet daugiausia kaltinimų susilauktų pieno produktai, nes jie sukelia daugiausia ir rimčiausių organizmo neigiamų reakcijų. Taip pat daugelyje tyrimų pažymima, kad grūdinės kultūros, tokios kaip kukurūzai ir kviečiai, taip pat sustiprina ligos simptomus. Tiesa ta, kad bet kuris maistas gali sukelti neigiamų reakcijų, tačiau tokių reakcijų į daržoves beveik nenustatyta.

Ilgametė patirtis ir šis tyrimas nulėmė, kad pastaruosius 22 metus nuolat skiriu savo pacientams krakmolo pagrindu sudarytą dietą, kurioje taip pat yra vaisių bei daržovių (labai mažai riebalų ir jokių gyvūninės kilmės produktų). Jei per dvi savaites nepasireiškia pagerėjimas, rekomenduoju iš mitybos taip pat pašalinti kukurūzus ir kviečius.

Galutinis žingsnis – pereiti prie atmetimo dietos. Pradedama nuo maisto, kuris turi mažiausią tikimybę sukelti sveikatos problemų, pvz.: saldžiosios bulvės, rudieji ryžiai, ne citrusiniai vaisiai bei žalios ir geltonos daržovės (prieš tai viską gerai apvirus). Geriamas tik vanduo. Jei būklė gerėja (dažniausiai tai matyti per 1–2 savaites), tuomet į mitybą po vieną grąžinami kiti maisto produktai ir stebima, ar jie nesukels nepageidaujamų reakcijų. Reikėtų nutraukti nesteroidinių priešuždegiminių vaistų vartojimą ir, jei reikia, pakeisti juos aspirinu arba nabumetonu (Relafen). Kitų vaistų dozes reikėtų mažinti arba jų visai atsisakyti po truputį, simptomams mažėjant.

Neseniai baigiau 28 pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, studiją, taikydamas McDougallo dietą (įtraukiant į ją ir kukurūzus bei kviečius), ir rezultatai buvo stulbinantys. Pilna studija bus išleista šį rudenį.

Nauda visam kūnui

Tai ne sutapimas, kad mityba, padedanti išlaikyti sąnarius sveikus, padeda visam kūnui išlikti sveikam. Praėjusiais metai man parašė pacientė Diana iš Volnat Kriko: „Prieš penkerius metus mano gyvenimas buvo apgailėtinas. Man niekas nesisekė. 1991 m. man diagnozavo stuburo stenozę ir degeneracinį artritą. Man buvo nustatytas neįgalumas ir aš mečiau žurnalistės darbą. Tada mano gydytoja įteikė man didžiulę dovaną – pasiūlė išbandyti jūsų programą. Iš pradžių praleidau jos pasiūlymą pro ausis. Patikinau ją, kad ir taip maitinuosi sveikai: valgau tiktai pieno produktus, vėžiagyvius ir baltą mėsą. Tiktai! Ji elgėsi išmintingai – neįtikinėjo manęs, leido pačiai apsvarstyti pasiūlymą. Pralaukiau dvejus metus. Tada prieš dvejus metus ji vėl pasiūlė jūsų programą. Pasakiau jai, kad netikiu, jog padės, bet sutikau du mėnesius jos laikytis. Turėjau viršsvorio, daug viršsvorio, maždaug 45 kg per daug, ir taip buvo visą gyvenimą – visi tie kilogramai ir sudėvėjo mano sąnarius. Taip buvo prieš dvejus metus. Dabar esu atsidavusi jūsų pasekėja – visam gyvenimui. Aišku, viskas vyko taip, kaip sakėte: mano migrena liovėsi, nustojo tinti sąnariai, pradėjau geriau miegoti, baigėsi visos virškinimo problemos, o svoris pradėjo kristi. Kaip tikriausiai žinote, buvo lengviau nei tikėjausi. Prieš pradėdama laikytis McDougallo plano, jau buvau pastebėjusi, kad mano svoris mažėja. Pradėjus laikytis mitybos režimo, svoris pradėjo kristi labai greitai. Maždaug po šešių mėnesių aplinkiniai pradėjo tai pastebėti. Nuolat girdėdavau: „atrodai dešimčia metų jaunesnė“ arba – dažniausiai – „atrodai nuostabiai, ką pasidarei?“. Nebegeriu nei priešuždegiminių, nei nuskausminamųjų vaistų, kuriuos vartojau iki McDougallo mitybos. Man beveik nebeskauda nei kelių, nei apatinės nugaros. Štai ką supratau: niekas netiki, kad tereikia tinkamai maitintis ir mankštintis. Visi nori stebuklo arba vaistų“.

Johnas McDougallas gydytojas ir mitybos specialistas kuris moko, kad jūsų sveikata bus geresnė jei pasirinksite vegetarinę mitybą. Daktaras McDougallas virš 30 tyrinėjo, rašė ir dėstė apie mitybos įtaką sveikatai. Jis teigia, kad mes visą gyvenimą turėtume būti sveiki. Deja, daugelis dėl nežinojimo žaloja savo sveikatą neteisingais mitybos įpročiais.

Straipsnio autorius amerikietis gydytojas Johnas McDougallas.